Kai artėja šaltasis metų sezonas, vis daugiau girdime čiaudulių, kosulių ir šniurkščiančių nosių. Susirgti sloga arba dar blogiau – gripu, – niekas nenori. Bet kaip apsisaugoti nuo virusų be specialių medikamentų? Be abejo, pirmiausia reikia kreipti dėmesį į natūralias priemones.

 

persalimas

Higiena

 

Pagrindinė peršalimo ligų priežastis – virusai. Juos parsinešame ant rankų, drabužių, daiktų. Dėl to, jeigu norite apsisaugoti nuo peršalimo ligų, būtina laikytis higienos. Kai grįžtate į namus, patariama visada kruopščiai nuplauti rankas, persirengti dieną vilkėtus drabužius. Jeigu darbe ar kitoje jus supančioje aplinkoje yra sergančiųjų, derėtų laikytis ypatingos higienos. Tuomet reikia rankas plauti kelis kartus per dieną, ypač prieš valgį. Ypatingos rizikos grupėje yra dirbantieji su žmonėmis, važinėjantys viešuoju transportu ir besilankantieji kitose žmonių susibūrimo vietose.

 

Čiaudint neužsidengti ranka

 

Nors nuo mažens daugumą mokė čiaudint užsidengti burną ranka, tačiau tai nėra sveikas įprotis. Retas po kiekvieno nusičiaudėjimo bėga plautis rankas, todėl ant jų patekę mikrobai platinami toliau. Liesdami daiktus, valgydami, bendraudami su kitais žmonėmis skleidžiame virusus ir rizikuojame ne tik savo, bet ir kitų sveikata. Dėl šios priežasties gydytojai pataria čiaudint prisidengti burną vienkartine nosinaite, o po to ją išmesti.

 

Reguliarus sportas

 

Sporto nauda organizmui įrodyta. Aktyvi gyvensena gali padėti apsiginti ir nuo virusų. Sportuojančiųjų organizmas daug tvirtesnis, o imunintetas stipresnis, todėl ne taip greitai pasiduoda peršalimui.

 

Specialistai sako, kad šiam tikslui itin tinka aerobika. Aerobikos pratimai suaktyvina širdies darbą, kraujotaką, paspartina kvėpavimą ir deguonies patekimą į organizmą, todėl padeda daugintis ir aktyviau veikti mikrobus naikinančias organizmo ląsteles.

 

Žalingiems įpročiams – NE

 

Statistika rodo, kad rūkaliai dažniau serga peršalimo ligomis. Maža to, užtrunka daugiau laiko, kol jie pasveiksta. Net jeigu nerūkote, bet dažnai būnate prirūkytoje aplinkoje, jūsų imunitetas sparčiai silpsta, todėl taip pat atsiduriate rizikos grupėje. Rūkalų dūmai džiovina nosies kanalus ir paralyžiuoja nosies plaukelių judesius. Pastarieji atlieka svarbią funkciją – judėdami iš nosies landos išstumia peršalimo ir gripo virusus, neleidžia jiems patekti į plaučius ir pasklisti po visą organizmą. Ekspertai teigia, kad viena cigaretė gali net pusvalandžiui paralyžiuoti plaukelių veiklą.

 

Alkoholis taip pat sekina organizmą ir pažeidžia imunitetą. Žmonės, dažnai vartojantys svaigiuosius gėrimus, greičiau pasigauna infekciją, serga sunkesne ligos forma, neretai sukeliančia įvairių komplikacijų. Be to, alkoholis lemia dehidrataciją, kuri silpnina visą organizmą.

 

Atsipalaiduoti

 

Stresas – vienas didžiausių sveikatos priešų. Nervingi, nuolatinę įtampą patiriantys žmonės serga kur kas dažniau. Dėl šios priežasties gydytojai pataria kasdien skirti laiko veiklai, padedančiai atsipalaiduoti ir pamiršti dienos rūpesčius. Tai gali būti pasivaikščiojimas gryname ore, rankdarbiai, valgio gaminimas, knygos skaitymas – bet kas, kas teikia malonumą.

 

Psichologai siūlo paprastą pratimą, padedantį greitai atsipalaiduoti. Reikia užsimerkti ir ką nors gražaus įsivaizduoti, galima sukurti ir smagią istoriją. Taip svajoti patariama kasdien bent po pusvalandį. Iš pradžių tai gali pasirodyti per ilgas laiko tarpas, tad meditacijos trukmę reikėtų ilginti pamažu. Svarbu, kad tokia veikla būtų maloni ir nekeltų nuobodulio.

 

Tinkama mityba

 

Labai svarbu, kad šaltuoju metų laiku organizmas gautų užtektinai vitaminų ir mineralinių medžiagų – tik tuomet jis sugebės atsilaikyti prieš tykančius virusus. Geriausia, kad vitaminų šaltinis būtų natūralūs produktai. Reikėtų peržvelgti savo valgiaraštį, į kurį rekomenduojama įtraukti visų maisto grupių produktus. Imunitetui stiprinti itin būtinos daržovės ir vaisiai.

 

Patariama rinktis produktus su daug vitamino C – citrusinius vaisius, kivius, juoduosius serbentus, brokolius, špinatus. Labai naudingi ir tie produktai, kurie turi antioksidantų, užkertančių kelią laisviesiems radikalams susidaryti: kviečių gemalai, grybai, saldžiosios bulvės, mėlynės, arbūzai, salotos ir dauguma kitų daržovių bei vaisių. Mitybos specialistai taip pat rekomenduoja valgyti riešutus. Jie praturtina organizmą vitaminu E, padedančiu stiprinti imunitetą, ir B grupės vitaminais, kurie naudingi kovojant su stresu, įvairiais uždegimais. Negalima pamiršti ir pieno produktų, kiaušinių, žuvų, nes juose yra organizmui svarbaus vitamino D.

 

Taip pat būtina vartoti gana daug skysčių. Rudenį ir žiemą rekomenduojama gerti arbatas, nes jose gausu polifenolių ir flavonoidų, naikinančių laisvuosius radikalus ir neleidžiančių jiems pažeisti organizmo ląstelių. Tokį patį poveikį turi tiek žalioji, tiek ir juodoji arbatos.

 

Imunitetą stiprinanti sriuba

 

(2 porcijos)

 
  • Didelis svogūnas
  • 2 galvos česnakų
  • 200 g jautienos su kaulu (galima ir kiaulieną)
  • 1,5 l vandens
  • Druskos pagal skonį
 

Gaminimas

 

Svogūną su česnakais nulupti ir susmulkinti. Mėsą nuplauti ir perlieti verdančiu vandeniu. Viską sudėti į puodą ir supilti vandenį. Virti, kol vandens sumažės maždaug perpus. Baigiant virti įberti druskos. Sriubą patiekti karštą.

 

Įdomybės

 
  • Tyrimais įrodyta, kad jeigu miegama mažiau nei 5 valandas per parą, imunitetas smarkiai nusilpsta.
  • Žmonės, neturintys humoro jausmo, dažniau serga peršalimo ligomis. Priežastis – nemokėjimas kovoti su stresu ir įtampa, pesimistinis požiūris į gyvenimą.
  • Dietos silpnina organizmo gebėjimą kovoti su virusais.
  • Nustatyta, kad sekso metu išsiskiria proteinai, kurie neleidžia į organizmą patekti patogenams – ligų sukėlėjams.
  • Čiaudėjimas ir kosėjimas yra natūralūs reiškiniai – taip organizmas bando atsikratyti virusų ir bakterijų.