Kai nutildome protą, prabyla siela. Būtent tokį dialogą leidžia užmegzti meditacija. Deja, atsiriboti nuo pašalinių minčių ir išgirsti tai, ką kalba pačių vidus, nėra lengva. Tam būtinos žinios bei praktika. Kaip ir kiekvienas naujas įgūdis, taip ir meditacijos menas geriausiai įsisavinamas, kai jo mokomasi pažingsniui. 

 

meditacija

Prieš pradedant…

 

Vienas geriausių būdų mokytis meditacijos – daryti tą pamažu, įtvirtinant naujus įgūdžius vieną po kito. Tam sukurta 10-ies stadijų sistema (visos jos suskirstytos į 4 etapus), kur kiekviena stadija kelia naujus iššūkius ir moko naujų gebėjimų, leidžiančių į meditaciją panirti vis giliau. Šios sistemos esmė – nuoseklumas. Tik įveikus vieną etapą (pasiekus meistriškumo lygį), galima eiti prie kito. Lygiai kaip tik išmokus vaikščioti, galima mokytis bėgti. Vieni gebėjimai kyla iš kitų – eilės tvarka, nevalia nieko praleisti. Nors mokymosi procesas yra linijinis, įgyjant vis daugiau įgūdžių pastebėsite, kad per skirtingas meditacijos stadijas nardote vienu metu – per pirmą stadiją įgyti gebėjimai susilieja su antrosios stadijos ir t. t. Taip pat galite pastebėti, kad vieną dieną pasiekę aukštesnę stadiją, kitą vėl turite grįžti į žemesnę. Nereikia nusiminti, tai normalu. Nesvarbu, kiek laiko prireiks įveikti vienam etapui (vienos sesijos, dienos, savaitės, o gal mėnesio), svarbiausia judėti savu tempu, kuris gyvenime padėtų kurti daugiau harmonijos, o ne keltų įtampą. Kiekviena stadija turi savų iššūkių, kuriuos įveiksite tiesiog toliau praktikuodami meditaciją ir vis labiau gilindami turimus įgūdžius bei pamažu įgydami naujų. Svarbu nenustoti praktikuoti meditacijos, kad ir kas vyktų gyvenime. Reguliarumas ir nuoseklumas šiuo metu yra didžiausi jūsų padėjėjai.

 

Naujokas: I–III stadijos

 

Kertinis viso etapo siekis: gebėjimas išlaikyti dėmesį ties pasirinkta meditacijos tema / objektu.

 

I stadija

 

Šios stadijos esmė – išvystyti nuoseklią ir stropią meditacijos praktiką. Vadinasi, reikalingas aiškus kasdienis tvarkaraštis, kuriame numatytas laikas meditacijai. Svarbu šio tvarkaraščio laikytis, išskyrus atvejus, kai susiklosto situacijos, kurių negalite kontroliuoti. Stropumas reiškia, kad į praktiką turite panirti visa širdimi.

 

Tikslas: sukurti reguliarią meditacijos praktiką.

 

Kliūtys: pasipriešinimas, atidėliojimas, nekantrumas, nuobodulys, motyvacijos stoka, nuovargis.

 

Įgūdžiai, kuriuos lavinsite: meditacijos praktikos rutinos susikūrimas; specifinių meditacijos tikslų nusistatymas; stiprios motyvacijos radimas; disciplinos ir stropumo išlavinimas.

 

Meistriškumo lygis: niekada nepraleisti kasdienės meditacijos sesijos.

 

II stadija

 

Ši stadija įtraukia kvėpavimo stebėjimo praktikas. Skamba paprastai, bet padaryti sunkiau nei pasakyti. Pastebėsite, kaip dėmesį blaško pašalinės mintys, aplinkos garsai, kvapai it kiti trikdžiai, atitraukiantys nuo pagrindinio tikslo – kvėpavimo stebėjimo. Dėmesio atitraukimas greitai virsta klajojimu mintimis – prie kitų temų, neišspręstų problemų, prisiminimų, ateities planų… Tai gali trukti vos kelias sekundes, minutes ar net visą meditacijos sesiją. Ši stadija padeda suvokti, kad netreniruotas protas kuria įvairius trikdžius, vedančius prie nuklydimo nuo pirminio tikslo.

 

Tikslas: trumpinti klajojimo mintimis ir ilginti sąmoningo meditacijos objekto (šiuo atveju kvėpavimo) stebėjimo periodus.

 

Kliūtys: klajojimas mintimis, nekantrumas, blaškymasis.

 

Įgūdžiai, kuriuos lavinsite: savaiminės savistabos stiprinimas („aha“ momentas, kai pastebite, kad mintys nukrypo kitur, nei reikia); dėmesio meditacijos objektui išlaikymo mokymasis.

 

Meistriškumo lygis: sugebate minutėmis išlaikyti dėmesį ties meditacijos objektu, o klajojimo mintimis epizodai trunka vos kelias sekundes.

 

III stadija

 

Stadija panaši į antrąją, tačiau dabar klajojimai mintimis medituojant turi dar labiau trumpėti, kol visai liausis. Per III stadiją susidursite su naujais iššūkiais: užmaršumu bei mieguistumu.

 

Tikslas: įveikti užmaršumą ir mieguistumą.

 

Kliūtys: išsiblaškymas, užmaršumas, klajojimas mintimis ir mieguistumas.

 

Įgūdžiai, kuriuos lavinsite: technikų, leidžiančių sekti meditacijos objektą (pvz., kvėpavimą) naudojimas; nepertraukiamo dėmesio periodų ilginimas; suvokimas, kaip vyksta užsimiršimas.

 

Meistriškumo lygis: retas atsitraukimas nuo meditacijos objekto, neužmigimas.

 

Patyręs medituotojas: IV–VI stadijos 

 

Kertinis viso etapo siekis: nuolatinis dėmesio ties meditacijos objektu išlaikymas.

 

IV stadija

 

Pavyksta susikoncentruoti ties meditacijos objektu beveik visą meditacijos laiką. Visgi pasitaiko dėmesio nuklydimų, tik klajonės trunka labai trumpai ir dėmesys akimirksniu grįžta ten, kur turėtų būti. Tokie momentai, kai dėmesį patraukia pašaliniai dalykai ir meditacijos dalykas lieka antrame plane, vadinami grubiais išsiblaškymais. Kai mintys lieka visiškai ramios, iškyla nauja problema – nuobodulys. Norint įveikti šiuos du iššūkius, per IV stadiją būtina lavinti nenutrūkstamą savaiminę savistabą, leidžiančią nedelsiant sugrąžinti dėmesį į reikiamą vietą.

 

Tikslas: įveikti grubų blaškymąsi ir stiprų nuobodulį.

 

Kliūtys: blaškymasis, skausmas ir diskomfortas, intelektualinės įžvalgos, emocijų paskatinti vaizdiniai ir prisiminimai.

 

Įgūdžiai, kuriuos lavinsite: savaiminės savistabos stiprinimas, leidžiantis grubų blaškymąsi paversti subtiliais proto nuklydimais, o stiprų nuobodulį – menku; mokymasis nepasiduoti skausmui; proto apvalymas nuo praeities traumų.

 

Meistriškumo lygis: nebėra grubaus blaškymosi ir stipraus nuobodulio epizodų.

 

V stadija

 

Jau pavyko įveikti stiprų blaškymąsi ir didelį nuobodulį, tačiau vis dar pastebima tendencija nuslysti į švelnų nuobodžiavimą. Taip stebimas kvėpavimas (ar kitas meditacijos objektas) tampa mažiau ryškus, jam kyla grėsmė išnykti iš dėmesio lauko. Labai svarbu pastebėti net nedidelį nuobodulį, mat jį pražiopsojus galima pernelyg anksti peršokti į VI meditacijos stadiją, o tai gali ardyti tolesnį procesą.

 

Tikslas: įveikti net nedidelį nuobodulį ir didinti sąmoningo dėmesingumo galias.

 

Kliūtys: sunkumas identifikuoti švelnų nuobodulį, dėl ko gali kilti pastovaus dėmesio iliuzija, suteikianti apgaulingą pasitenkinimą.

 

Įgūdžiai, kuriuos lavinsite: dar didesnis savaiminės savistabos lygis, leidžiantis akimirksniu pastebėti net nedidelį nuobodulį; naujų kūno nuskaitymo (viena sąmoningo dėmesingumo praktikų) technikų mokymasis.

 

Meistriškumo lygis: per kiekvieną meditacijos sesiją galite išlaikyti ar net padidinti sąmoningo dėmesingumo galią.

 

VI stadija

 

Dėmesys išlaikomas gana stabiliai, nors vis dar pasitaiko subtilių minčių nuklydimų. Visgi jau esate pasiruošę dėmesingumą perkelti į naują lygmenį, kuriame neliks net subtilaus blaškymosi. Pasieksite pastovų dėmesingumą meditacijos objektui, vadinamą vieno taško dėmesiu.

 

Tikslas: sutramdyti subtilų blaškymąsi ir išlavinti metakognityvų vidinį suvokimą.

 

Kliūtys: tendencija atkreipti dėmesį į blaškančių minčių ir kitų psichikos objektų srautą esant periferiniam sąmoningumui.

 

Įgūdžiai, kuriuos lavinsite: gebėjimas tiksliau apibrėžti savo dėmesio sritį ir nepaisyti visko, kas yra už jos ribų, kol subtilūs blaškymaisi visiškai išnyks; rafinuotesnio ir selektyvesnio paties proto suvokimo, vadinamo metakognityviniu introspektyviu suvokimu, kūrimas; gebėjimas per stebimą objektą (kvėpavimą) pajusti visą kūną – tai leidžia dar geriau suvaldyti galimus meditacijos trikdžius.

 

Meistriškumo lygis: subtilaus blaškymosi beveik nebėra, pavyksta išlaikyti pastovų ir ryškų sąmoningą dėmesingumą.

 

Perėjimas: VII stadija

 

Kertinis viso etapo siekis: dėmesio stabilumas be didelių pastangų.

 

VII stadija

 

Bet kokį pasirinktą objektą galite tyrinėti su tokiu dėmesingumu, kokiu patys pasirenkate. Visgi turite išlikti budrūs ir nuolat stengtis nepasiduoti subtiliam blaškymuisi bei nuoboduliui.

 

Tikslas: be didelių pastangų išlaikyti pastovų dėmesį ir turėti galingą gebėjimą būti čia ir dabar.

 

Kliūtys: nustojus stengtis gali grįžti blaškymasis ir nuobodulys, todėl sąmoningas pastovaus dėmesio išlaikymo pastangas reikia tęsti tol, kol tai taps automatišku veiksmu. Taip pat gali kilti nerimas, abejonės, atsirasti keistų pojūčių ir nevalingų kūno judesių.

 

Meistriškumo lygis: nereikalingos pastangos dėmesingumui išlaikyti.

 

Įgudęs medituotojas: VIII–X stadijos

 

Kertinis viso etapo siekis: įtvirtinti ir išlaikyti patyrusio medituotojo įgūdžius.

 

VIII stadija

 

Jau gebate be pastangų išlaikyti dėmesį, bet fizinis diskomfortas ir skausmas vis dar turi įtakos tam, kaip ilgai galite išbūti pasirinktoje meditacijos padėtyje. Keisti pojūčiai ir nevalingi kūno judesiai, prasidėję VII stadijoje, ne tik tęsiasi, bet gali ir intensyvėti. Tęsiant minčių ir pojūčių suvienijimą, dings ir fizinės problemos. Tai nereiškia tam tikro transo. Tiesiog visi penki fiziniai pojūčiai, kaip ir mintys, trumpam nurimsta ir leidžia be trikdžių medituoti.

 

Tikslas: visiškas fizinių pojūčių nuraminimas ir atsidavimas meditacijos džiaugsmui. 

 

Kliūtys: keisti ir dažnai nemalonūs kūno pojūčiai bei nevalingi judesiai, stiprių energijos srovių kūne jutimas, didelis džiaugsmas, galintis net trikdyti. Patarimas – leiskite visam tam natūraliai būti, galiausiai tai nebetrukdys.

 

Meistriškumo lygis: akys mato tik vidinę šviesą, ausys priima tik vidinius garsus, kūnas jaučiasi maloniai ir patogiai, o mentalinė būsena yra grynas džiaugsmas. Mintys ir kūnas įgauna vienybę, dėl kurios įmanoma valandų valandas sėdėti meditacijos būsenoje nejaučiant ne tik blaškymosi, nuobodulio, bet ir fizinio diskomforto.

 

IX stadija

 

Juntama proto ir kūno vienybė, pažadinanti didžiulį džiaugsmą ir fizinį malonumą.

 

Tikslas: meditacinio džiaugsmo subrendimas, sukeliantis visapusišką ramybę.

 

Kliūtys: džiaugsmo intensyvumas, galintis sutrikdyti protą ir blaškyti meditaciją.

 

Meistriškumo lygis: nuolatinė fizinė ir minčių ramybė.

 

X stadija

 

Aukščiausias dėmesingumo ir sąmoningumo lygis. Galite be jokių pastangų, tiesiog automatiškai išlaikyti stabilų dėmesį, suteikiantį džiaugsmą ir ramybę. Kuo labiau praktikuosite meditaciją, tuo ilgiau šie malonūs pojūčiai išliks ir po jos. Galiausiai ramybė ir džiaugsmas taps natūralia būsena.

 

Įdomu

 

  • Meditacija gali sulėtinti ar net sustabdyti kai kurias neurodegeneracines ligas, pvz., Alzheimerį.
  • 64 % atvejų meditacija padeda sureguliuoti kraujospūdį ir sumažinti jam skirtų vaistų dozes ar jų visai atsisakyti.
  • Tam tikrais atvejais meditacija gali būti efektyvesnė už miegą.
  • Meditacija gali slopinti skausmą efektyviau nei morfinas.
  • Medituojantys žmonės lengviau priima sprendimus ir dažniau būna teisingi.
  • Meditacija veikia kūną net genetiniame lygmenyje, todėl gali didinti ilgaamžiškumą.