Kartais žmonių veidai tampa neįprastai išblyškę arba skruostus nudažo nesveikas raudonis. Tai gali būti pirmieji širdies ligų simptomai. Tikriausiai kiekvienam reikėtų mokėti juos nustatyti iš pasikeitusios veido odos bei akių vyzdžių dydžio. Širdies ligos ir kraujotakos sutrikimai visų pirma atsispindi žmogaus išvaizdoje, ypač veide.

 

veidas

Porcelianinė, labai išblyškusi oda gali įspėti apie mažakraujystę arba anemiją (žemą hemoglobino lygį kraujyje). Priežasčių, kodėl atsiranda ši liga – labai daug, bet viena iš jų – širdies vidinio dangalo (endokardo) uždegimas.

 

Išblyškusi, pamėlusi oda (cianozė), ypač nosies sparneliuose, lūpose, ausų speneliuose, atsiranda dėl deguonies nepakankamumo kraujyje ir audiniuose. Ilgainiui sutrikimai komplikuojasi į širdies ligas.

 

Pageltusi, rusvo atspalvio oda, ypač lūpų srityje įspėja apie širdies ligą.

 

Ilgalaikis skruostų raudonis ir normali kitų veido odos vietų spalva įspėja apie mitralinio vožtuvo nepakankamumą. Vienas iš širdies ligų simptomų.

 

Raudonas veidas įspėja apie aukštą kraujo spaudimą. Šį simptomai neretai lydi karščio veide jausmas ir tvinkčiojantis skausmas galvoje.

 

Raibuliuojantys, tarsi pulsuojantys akių vyzdžiai, sutampantys su širdies plakimo ritmu – nėra sveiko žmogaus požymis. Jeigu žmogaus akių vyzdžiai vieną akimirką išsiplečia, kitą susitraukia ir tada normalizuojasi – ženklas, kad būtina nedelsiant kviesti gydytoją, nes gali būti, kad tai – simptomas, būdingas širdies vožtuvo ydai. Kai pradeda raibuliuoti vyzdžiai, neretai atsiranda ir kitų matomų simptomų – pradeda šiek tiek pulsuoti miego arterija kakle bei nestipriai linkčioti galva.

 

Žinoma, širdies ir kraujotakos ligas išduoda ne tik veido pokyčiai. Į ką dar reikėtų atkreipti dėmesį, kad būtų laiku užkirstas kelias įsikeroti pavojingai ligai? Įgimtą ar įgytą širdies ydą turintys dažnai dūsta, ne tik užsiimdami kokia nors aktyvia veikla, bet ir ilsėdamiesi, miegodami, ypač, jei kas nors netikėtai pažadina. Gulėdami šie asmenys turi kvėpavimo sunkumų, todėl geriau jaučiasi, kai viršutinė kūno dalis yra šiek tiek aukščiau. Kitas simptomas – nuolatinis kosulys ir švokštimas, ypač, jei atkosėjama baltų arba kraujingų gleivių.

 

Reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu organizme kaupiasi skysčiai (edema): tinsta pėdos, kulkšnys, kojos, pilvo sritis, staigiai priaugama svorio. Paprastai žmonės sunerimsta, kai tampa sunku apsiauti bet kokius batus dėl ištinusių kojų.

 

Nuolatinis nuovargis, kuris atsiranda, atliekant paprastus, kasdienius veiksmus: einant apsipirkti, lipant laiptais, nešant nešulius ar net paprasčiausiai vaikštant. Apetito trūkumas, skrandžio pilnumo jausmas ir pykinimas. Atsiranda dėl to, kad virškinimo sistemos organai prasčiau aprūpinami krauju.

 

Atminties sutrikimai, sumišimo jausmas, orientacijos praradimas, proto silpnėjimas – šiuos simptomus paprastai pirmieji pastebi kartu gyvenantys asmenys. Padažnėjęs širdies ritmas – plakimas ir tvinkčiojimas.

 

Išvengti širdies ligų gali padėti gyvenimo būdo ir mitybos pokyčiai. Itin daug naudingų širdžiai medžiagų ir antioksidantų, kurie mažina kraujospūdį, yra žaliojoje arbatoje. Taip pat rekomenduojama vengti arba sumažinti sočiųjų riebalų suvartojimą. Vietoj jų vartoti maisto produktus, kuriuose yra mononesočiųjų riebalų rūgščių (alyvuogių aliejus, riešutai, juodasis šokoladas, avokadai) ir polinesočiųjų (lašiša, linų sėmenys, graikiniai riešutai). Mityboje taip pat turėtų netrūkti skaidulų (pilno grūdo duonos gaminių, košių).

 

Būtina pažymėti, kad net ir nedidelis miego trūkumas suaugusiesiems gali baigtis rimtomis širdies ligomis. Kad organizmas gerai funkcionuotų, būtina miegoti 7 – 8 valandas per parą. Pagal amerikiečių gydytojų rekomendacijas per savaitę reikėtų sportuoti arba užsiimti aktyvia veikia bent 2,5 valandos (tai reiškia šiek tiek daugiau negu 20 minučių per dieną). Reguliarus fizinis aktyvumas ne tik užkirs kelią širdies, kraujagyslių ligoms, bet ir II tipo diabetui. Gera nuotaika, juokas ir laikas, praleistas su brangiais žmonėmis – nieko nekainuojančios, bet veiksmingos priemonės, kaip išvengti ligų.

 

Liaudiški receptai, kurie gerina širdies veiklą ir stiprina kraujagysles:

 

Lygiomis dalimis sumaišyti gudobeles, šlamučius, erškėtrožes, šermukšnių žievę ir sukatžoles, užpilti verdančiu vandeniu. Gerti po 80 ml 3 kartus per dieną prieš valgį.

 

Melisų lapų arbata ramina, malšina spazmus,  reguliuoja širdies ritmą, stiprina širdies raumenį, gerina širdies veiklą. Ji rekomenduojama vartoti, sergant širdies neuroze. Arbatą galima gerti arba naudoti išoriškai kaip kompresus.

 

Sukatžolių nuoviras sulėtina širdies ritmą, mažina kraujo spaudimą. Gali padėti, sergant širdies neuroze, stenokardija, kardioskleroze, miokarditu, širdies ydomis.