Kai artimam žmogui diagnozuojama onkologinė liga, pasaulis akimirksniu pasikeičia. Į kasdienybę įsiveržia nerimas, nežinomybė, baimė. Dažnas nežino, kaip elgtis, ką sakyti, kaip padėti – tai visiškai normalu. Onkologinė liga paveikia ne tik sergantįjį, bet ir jo artimiausią aplinką: šeimą, draugus, kolegas. Apžvelkime, kaip elgtis, kai mylimas žmogus išgirsta šią sunkią diagnozę.

 

Suprasti emocijų audrąYoung,Woman,With,Blue,Headscarf,Looking,And,Smiling,At,Her

 

Onkologinė diagnozė dažnai sukelia psichologinį šoką. Pacientas gali patirti neigimą, pyktį, baimę, liūdesį – visus klasikinio sielvarto etapus. Tuo pat metu artimieji patenka į savotišką emocinę paralyžiaus būseną: nori padėti, bet nežino, kaip, jaučia kaltę, bejėgiškumą, kartais net gėdą dėl savo jausmų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 25–30 % onkologinių pacientų patiria klinikinę depresiją ar nerimo sutrikimų. Artimųjų emocinė sveikata irgi svarbi. 2021 m. atlikta „Cancer Caregiving in the U.S.“ apklausa parodė, kad net 62 % onkologinių pacientų artimųjų patiria stiprų psichologinį stresą, 18 % – lėtinių nerimo sutrikimų. Svarbu priimti savo jausmus. Nereikia apsimestinio stiprumo, kartais geriausia dovana – ramus buvimas šalia, leidžiant išgyventi ir liūdesį, ir baimę.

 

Subtili parama

 

Noras padėti – natūralus, bet reikia mokytis dermės. Kai kurie artimieji iš gerų paskatų ima kontroliuoti situaciją: tikrinti, ką pacientas valgo, kaip miega, kokius gydytojus lanko. Tai gali atrodyti kaip kišimasis, net jei intencijos kilnios. Svarbu pasitikėti paciento pasirinkimais ir būti šalia, kai jis prašo. Kartais klausimas „Kuo galiu tau padėti šiandien?“ veikia daug geriau, nei siūlymai nepaklausus.

 

Nebijoti kalbėtis

 

Daugelis nežino, ką sakyti sergančiajam, bijo įžeisti ar ištarti kažką netinkamo. Tai gali lemti tylų atsitraukimą, kurį pacientai dažnai jaučia kaip atstūmimą. Lietuvos onkologinių ligonių asociacijos 2023 m. atlikta apklausa rodo, kad net 45 % onkologinių pacientų jautėsi vieniši ar apleisti socialiai po diagnozės. Svarbiausias patarimas artimiesiems – išlikti nuoširdiems. Užuot sakius „viskas bus gerai“, geriau pasakyti: „Nežinau, ką pasakyti, bet aš su tavimi.“

 

Praktinė pagalba

 

Ligonio kasdienybė keičiasi. Vaistai, gydymai, kelionės į ligonines – tai gali tapti iššūkiu tiek fiziškai, tiek finansiškai. Praktiška pagalba tampa labai vertinga. Padėti galima įvairiai: nuvežti pas gydytoją (gydytojai onkologai pabrėžia, kad onkologinis ligonis pas gydytoją negali vykti vienas, jam tai per sunku, lydintysis turėtų susižymėti visas gydytojų rekomendacijas, nes pacientas būna pasimetęs ir sunkiai įsisavina informaciją); paruošti valgį ar nupirkti maisto; pabūti su vaikais ar augintiniais; pagelbėti tvarkant dokumentus, kompensacijas, ieškant informacijos. VšĮ Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) duomenimis, net 80 % pacientų teigia, kad praktinė artimųjų pagalba – vienas svarbiausių veiksnių, padėjusių ištverti gydymo laikotarpį.

 

Psichologinė savipriežiūra

 

Svarbu nepamiršti savęs. Išsekimas, emocinė įtampa gali vesti link perdegimo sindromo. Būti geru artimuoju nereiškia paaukoti save. Viskas panašiai kaip taisyklė nutikus nelaimei lėktuve – pirmiausia būtina užsidėti deguonies kaukę sau, tik tada padėti kitiems. Tad susidūrus su artimojo onkologine liga svarbu nepamiršti atsižvelgti į savo jausmus, psichinę būseną. Prireikus nebijoti kreiptis į psichologą, paramos grupę. Daugumai padeda atitinkamos tematikos knygų skaitymas. Galiausiai būtina nepamiršti elementaraus, bet kartu tokio svarbaus poilsio – be jokios kaltės. Tyrimai rodo, kad emocinę paramą gaunantys artimieji patys tampa stabilesne atrama ligoniui. Tai abipusis stiprinimo procesas.

 

Neatitrūkti nuo realybės

 

Svarbu palaikyti viltį, tačiau neapsimetinėti, kad viskas bus paprasta. Kalbėjimas apie ligos eigą, galimus scenarijus padeda pasiruošti. Tai nereiškia atsisakymo kovoti – tai reiškia brandų pasirengimą. Itin svarbu gerbti paciento pasirinkimus, net jeigu skiriasi nuo jūsiškių. Kai kuriems onkologiniams ligoniams svarbu išbandyti alternatyvias terapijas, kiti nori tik simptominio gydymo. Gerbkite jų teisę rinktis.

 

Kur kreiptis pagalbos?

 
  • POLA (www.pola.lt) – informacija apie paslaugas, psichologinę pagalbą, pacientų teises.
  • Nacionalinis vėžio institutas – gydytojų konsultacijos, gydymo gairės.
  • Vilties linija – nemokama emocinė pagalba visą parą.
  • Šeimos psichologai, savigalbos grupės siūlo specializuotą paramą onkologinių pacientų artimiesiems.

Kai artimasis suserga vėžiu, gyvenimas keičiasi. Tačiau tai gali tapti artumo, sąmoningo ryšio, gilios brandos laiku. Buvimas šalia – ne tobuli žodžiai ar sprendimai, o tylus, bet tvirtas „aš esu“.

 

Autorė Jūratė Survilė