Kuriant interjero dizainą spalvų parinkimas – vienas svarbiausių momentų. Įvairios spalvos kuria skirtingą nuotaiką ir atmosferą. Ne mažiau svarbu pasirinktas tinkamai derinti tarpusavyje, nes tik tada namuose bus harmoninga ir jauku.

 

spalvos (1)

60–30–10 taisyklė

 

Ši spalvų derinimo taisyklė – viena seniausių. Ji padeda išlaikyti tinkamas proporcijas interjere. 60 % būsto sudaro sienos, grindys, dideli baldai ir kiti objektai. Taigi ir pagrindinė interjero spalva turėtų sudaryti būtent tokią dalį. Įprastai šia spalva dažomos sienos, ji dominuoja grindyse (gali būti ir kilimas), viename ar dviejuose didesniuose balduose. Taip pat gali tapti pagrindiniu, bet nebūtinai vieninteliu, užuolaidų tonu. Visų šių daiktų spalvos neprivalo sutapti, gali būti marginti raštais, tačiau turėtų dominuoti pasirinktas pagrindinis tonas. 30 % turėtų sudaryti antrinė interjero spalva, tinkama nedideliems baldams, tekstilės gaminiams, kilimėliams, medžio apdailai ir kitoms mažesnėms detalėms. Gali būti maždaug perpus blankesnė nei pagrindinė, kad jos neužgožtų, harmoningai įsilietų į interjerą. Yra ir priešingas variantas – sodri, gerokai ryškesnė antrinė spalva, traukianti dėmesį, teikianti namams įdomumo, gyvumo ir gilumo. Likę 10 % skiriami tretinei, kuri būstui turėtų teikti žaismingumo ir gaivališkumo. Ši spalva įprastai atsispindi meno dirbiniuose, dekoro elementuose ir kitose mažose interjero detalėse. Ji dažnai vadinama akcentine, naudojama norint pabrėžti tam tikrus objektus. Žinoma, galima naudoti ir daugiau nei 3 spalvas, tačiau kuo jų daugiau, tuo suderinti sunkiau. Svarbiausia – atitinkamai išdėstyti spalvų proporcijas. Jeigu naudojama daugiau, lengviausia derinti, kai jų skaičius nelyginis.

 

Spalvų ratas

 

Sukurtas, kad būtų lengviau derinti spalvas tarpusavyje. Jame aiškiai matyti pirminės (raudona, mėlyna ir geltona), antrinės (gaunamos maišant pirmines) ir tretinės spalvos (gaunamos maišant pirmines ir antrines). Yra 2 pagrindiniai jų derinimo metodai. Galima tarpusavyje derinti 3 analogiškas, kurios spalvų rate yra viena šalia kitos. Pavyzdžiui, kuriant interjerą pagrindinei spalvai (60 %) galima rinktis žalią, antrinei (30 %) – geltonai žalią, o tretinei (10 %) – geltoną. Dar vienas analogiškas pavyzdys – violetinė, raudonai violetinė ir raudona arba geltonai oranžinė, oranžinė ir raudonai oranžinė. Kitas derinimo būdas – rinktis vieną kitą papildančias spalvas. Jos spalvų rate turi būti viena priešais kitą, tarkime, geltona ir violetinė (akcentams tiktų ruda ar balta), oranžinė ir mėlyna (akcentams tiktų juoda ar balta), raudona ir žalia (akcentams tiktų auksinė ar sidabrinė).

 

spalvos (3)

 

Monochromatinis variantas

 

Norint sukurti labai subtilų, estišką ir rafinuotą interjerą, kuriame nėra nieko iššaukiančio ir neįprasto, labai tinka monochromatinė spalvų gama. Ji ypač žavingai atrodo skandinaviško dizaino namuose. Šiuo būdu derinant spalvas reikia pasirinkti vieną norimą, pavyzdžiui, rožinę, kartu derinti tamsesnius ir šviesesnius, šiltesnius ir šaltesnius jos atspalvius. Galima maišyti ir tokias neutralias spalvas, kaip pilką, kreminę, baltą. Tokiu būdu viską suderinti tarpusavyje bus labai lengva. Tiesa, kad interjeras neatrodytų nuobodžiai, kuriant monochromatinį koloritą rekomenduojama žaisti tekstūromis ir formomis – teiks dizainui gyvumo, įdomumo ir išskirtinumo. Tarkime, prie glotnios odinės sofos puikiai tiks pūkuotas kilimėlis. Sofa ir foteliai gali būti vienodo atspalvio, bet antri gali išsiskirti tekstūruotu gobelenu. Tokios mažos detalės kuria žaismą ir gyvybę.

 

Spalvų temperatūra

 

Greičiausiai žinote, kad visos spalvos skirstomos į šiltas ir šaltas. Pirmoms priklauso raudona, geltona, oranžinė ir jų kombinacijos. Žiūrint į jas užplūsta šilumos jausmas, kyla įvairių šiltų asociacijų, pavyzdžiui, saulė, ugnis. Interjere tokios spalvos erdvei teikia jaukumo, ypač tinka didelėms erdvėms norint suteikti daugiau intymumo, nes vizualiai jas mažina. Taip pat kuria džiaugsmingą, žaismingą nuotaiką, veikia stimuliuojančiai, tad tinka toms namų erdvėms, kur verda veiksmas – svetainėje, virtuvėje. Antroms priskiriamos mėlyna, žalia, violetinė ir jų mišiniai. Tokios primena ką nors gaivaus kaip vanduo, dangus ar ledas. Vizualiai didina erdvę, todėl tinka mažiems kambariams. Šaltos spalvos emociškai ramina, atpalaiduoja, padeda atgauti energiją, netgi kuria meditacijai tinkamą atmosferą. Todėl jos idealiai derės miegamajame ar vonios kambaryje. Renkantis šiltus ir šaltus atspalvius derėtų nepamiršti, kad svarbiausia – išlaikyti tarp jų pusiausvyrą, nesirinkti tik vieno varianto. Tarkime, jei kambaryje dominuoja šilti tonai, čia turėtų būti bent keli šaltų akcentai, kurie teiks erdvei daugiau harmonijos.

 

spalvos (10)

 

Spalvų poveikis

 

Jas renkantis svarbu atsižvelgti ne tik į tai, kad derėtų tarpusavyje, bet ir į tai, jog kurtų pageidaujamą nuotaiką. Trumpai apie kiekvienos spalvos reikšmę ir tai, kokią emociją kuria būste:

 

spalvos (11)

 

Raudona. Veikia stimuliuojančiai, žadina pojūčius, didina aistrą. Pastebėta, kad šios spalvos apsuptyje didėja darbingumas, bet padaroma daugiau klaidų. Didina apetitą. Šios spalvos perteklius gali kelti susierzinimą, nuovargį, nerimą, netgi agresiją.

 

Rožinė. Kuria romantišką atmosferą, jaukumo, nekaltumo, švelnumo įspūdį. Veikia atpalaiduojančiai.

 

spalvos (2)

 

Oranžinė. Didina aktyvumą, stiprina pojūčius, skatina komunikabilumą, didina pasitikėjimą savimi. Taip pat nuteikia optimistiškai, mažina nerimą. Pastebėta, kad oranžinė gerina apetitą, todėl šia spalva tinka dažyti valgomąjį ar virtuvę. Perviršis gali erzinti, trukdyti susikaupti.

 

spalvos (8)

 

Geltona. Didina energijos lygį, kaip ir oranžinė nuteikia optimistiškai, skatina bendrauti. Nedideli akcentai labai dera darbo kambaryje, nes stimuliuoja protinę veiklą. Perteklius gali sekinti, varginti.

 

spalvos (7)

 

Žalia. Nuo seno laikoma gyvybės simboliu, todėl padeda atgauti jėgas, pusiausvyrą, teikia komforto. Veikia raminančiai, padeda atkurti ryšį su gamta. Tačiau perteklius gali slėgti, kelti apatiją.

 

spalvos (9)

 

Mėlyna. Padeda susikaupti, gerina kognityvines funkcijas, stiprina intuiciją, todėl labai tinka darbo kambariui. Švelnūs atspalviai rekomenduojami miegamiesiems, vaikų kambariams, nes veikia raminančiai. Perviršis veikia melancholiškai, depresyviai.

 

spalvos (6)

 

Violetinė. Karališka spalva, kurianti prabangos, išskirtinumo jausmą. Stimuliuoja gyvybines jėgas, didina savigarbą, kūrybingumą. Perteklius neretai skatina atsiskirti, liūdnai mąstyti, jaustis nejaukiai.

 

spalvos (5)

 

Pilka. Neutrali spalva, tačiau dažnai asocijuojasi su oficialia aplinka, todėl tinka darbo kambariui. Ją geriausiai maišyti su kitomis, kitaip atmosferą padarys pernelyg nuobodžią, statišką.

 

spalvos (4)

 

Ruda. Kuria jaukumo, šilumos, komforto įspūdį. Būdami šios spalvos apsuptyje juntame stabilumą, mąstome konservatyviai, paisome tradicijų. Perviršis gali kelti nuobodulį, slėgti.

 

Balta. Asocijuojasi su švara, ramybe, tyrumu. Kuria laisvės, lengvumo pojūtį. Skatina siekti tikslų, neriboti savęs. Perteklius veikia monotoniškai, kuria nejaukaus sterilumo įspūdį.

 

Juoda. Paslaptingumo, elegancijos, rafinuotumo spalva. Ji teikia prabangos, išskirtinumo, elegancijos. Perviršis sužadina negatyvias emocijas, siejasi su grėsme.

 

Įdomu

 

  • Mėlyna – populiariausia spalva pasaulyje. Ją kaip mėgstamiausią įvardija apie 40 % žmonių.
  • Raudona – spalva, kurią pamatome pirmiausia. 2 sav. kūdikiai gali identifikuoti tik ją.
  • Saugiausia spalva – balta. Tokios spalvos automobiliai rečiausiai patenka į avarijas.
  • Egzistuoja spalvų baimė. Ši būklė vadinama chromofobija.
  • Spalvos veikia skonio pojūtį, pavyzdžiui, karštas šokoladas atrodo skaniausias jį geriant iš oranžinių arba kreminių puodelių.
  • Uodai labiau mėgsta tamsias spalvas, todėl keliaujant į gamtą verčiau apsirengti šviesiais drabužiais.