Kaip apsaugoti augalus nuo kaitros?

Praėjusią vasarą pasaulį kamavo precedento neturinčios karščio bangos. Šįmet, kaip perspėja mokslininkai, irgi teks susidurti su didele kaitra. Savaitę ir ilgiau išsilaikantis karštis tampa rimtu iššūkiu ne tik žmonėms, bet ir augalams. Sodininkystės ekspertas Chrisas Bonnettas savo populiariame tinklaraštyje pataria, kaip pasirūpinti sodu, lysvėmis ir šiltnamiu, kad kaitra padarytų kuo mažiau žalos.

Watering,The,Garden,And,Vegetable,Garden,In,Hot,Weather.,Spinkler Keičiantis temperatūroms, keistis turės ir sodinimo įpročiai

Daugeliui šiaurinių teritorijų augalų ideali vasaros temperatūra siekia 22–24 ºC šilumos. Visgi pastaraisiais metais jiems tenka ištverti ir kelias savaites besitęsiančią 33 ºC kaitrą. Jeigu rekordinę šilumą dar lydi sausra, kultūriniai augalai gali stipriai nukentėti. Džiūsta jų lapai, per intensyvūs saulės spinduliai išdegina chlorofilą, perdžiūti gali ir šaknys. Visgi dažniausiai dėl aukštos temperatūros nespėja subręsti vaisiai ar žiedai – jautriausios augalo dalys. Patyrę sodininkai primena, kad keičiantis klimatui itin svarbu tinkamai suplanuoti sodo erdvę. Jei rūšiai reikalingas dalinis pavėsis, tai ir reikėtų sodinti tokioje vietoje. Jei augalas mėgsta saulę, sode dera parinkti saulėtą vietą. Jei tai bus padaryta tinkamai, visi kiti priežiūros aspektai bus daug paprastesni. Per karščius puikiausiai veša saulę mėgstančios gėlės: laumakės, verbenos, serenčiai, pelargonijos. Jei pasodintos ne saulės atokaitoje, gerai jaučiasi įvairių rūšių begonijos. Kaitrai atspariausi augalai tie, kurių lapai maži ir kieti, nedaug vandens išgarina ir odiškus lapus turintys augalai. Sunkiausiai karščius atlaiko turintys dideliais, plonais ir švelniais lapais. Karščiams atspariausi yra vietiniai, gerai prisitaikę prie klimato augalai. Iš gėlių tai rudbekijos, ežiuolės, levandos, našlaitės. Iš daržovių karščius gerai toleruoja pomidorai, paprikos, baklažanai, moliūgai. Tarp kambarinių augalų karščiui atsparūs kaktusai, alyvmedžiai, gebenės, sanpaulijos. Per kaitrą lengviau atsilaiko sunkesniame grunte, o ne durpių substrate pasodinti augalai. Vis daugiau žmonių išbando drėgmę sulaikančias granules. Į cukrų panašūs kristalai sumaišomi su žeme, gausiai palaistyti išbrinksta ir ilgiau išlaiko drėgmę.

Taisyklingas laistymas – raktas į sėkmę

Atslinkus karščio bangoms Lietuvoje tenka laistyti viską, ką anksčiau sodininkai ir daržininkai tiesiog palikdavo savarankiškai augti. Veikiausiai šįmet papildomo vandens prireiks net bulvėms ir svogūnams. Nors įprastai šie augalai nėra laistomi. Visgi laistant svarbu laikytis taisyklių, antraip vanduo ne tik neduos pageidaujamo rezultato, tačiau net gali pakenkti. Itin svarbu per karščius laistyti ryto valandomis arba vakare. Laistymas saulei esant aukščiausiame taške beprasmis, mat saulės spinduliai tiesiog išgarina vandenį ir augalai jo negauna. Jeigu sausra ir karštis užsitęsė, o kritulių nebuvo ilgiau nei savaitę, agronomai pataria augalus laistyti vakarais. Kai dieną oro temperatūra viršija 30 ºC, laistyti geriausia po 20 val. vakaro: tuomet ant lapų žiotelės atsidaro, tad augalui lengviau įsisavinti vertingą drėgmę. Vanduo, skirtas laistyti, turi būti kurį laiką pastovėjęs, o ne šaltas tiesiai iš gręžinio, šulinio ar vandentiekio. Laistant šaltu, beveik lediniu vandeniu, dėl temperatūrų skirtumo augalas gali patirti terminį nudegimą. Prasidėjus sausrai daržą ar sodą patartina laistyti atsižvelgiant į dirvos perdžiūvimo laipsnį. Sunku nustatyti universalų laistymo grafiką, mat net tame pačiame sodo ar daržo plote gali vyrauti skirtingi dirvos tipai. Visgi agronomai tikina, kad sausros metu derėtų laistyti 4–5 kartus per savaitę. Beje, vadovautis vien augalų išvaizda irgi neverta. Mat jie į kaitrą ir sausrą reaguoja skirtingai. Štai hortenzijos nudžiūsta iškart, jų žiedynai nukrinta ir nieko padaryti neįmanoma. Kaitrai atsparesnės augalų rūšys praėjus karštymečiui tinkamai laistomos atsigauna ir vėl suveša. Todėl svarbu laistyti reguliariai, o ne tuomet, kai jau matomi nepageidaujami kaitros padariniai.

Kaip išsaugoti drėgmę?

Po laistymo plotus aplink stiebus derėtų mulčiuoti durpėmis arba dekoratyvine spygliuočių žieve – tai padės išvengti drėgmės išgaravimo iš dirvos. Tinka ir kita organinė medžiaga, pavyzdžiui, šiaudai, šienas, pjuvenos – svarbiausia, kad mulčio sluoksnis būtų ne plonesnis nei 6–8 cm. Jei darže ar sode auga itin jautrių augalų, kuriems reikia daugiau drėgmės, į 2 litrų plastikinį butelį galima pripilti vandens ir, neuždarant kaklelio dangteliu, įkasti apverstą butelį į žemę visai šalia ištroškėlių. Butelis pradės tuštėti tik tada, kai žemė perdžius. Ši gudrybė leis augalams kurį laiką išgyventi be laistymo. Taip pat galima įkalti į žemę kuolelius ir įtempti ant jų smulkiai akytą tinklą, kuris sukurs šešėlį. Pro jį prasiskverbusi šviesa tampa švelnesnė ir prislopinta, o spinduliai išsisklaido. Tuomet jie nepadarys daug žalos augalui, o drėgmė išgaruos lėčiau. Svarbu nedaryti itin dažnos klaidos – per kaitrą ir sausrą augalų netręšti. Dažnai manoma, kad jiems karštu oru reikia trąšų. Jos sustiprina augalus ir teoriškai šie tampa atsparesni. Iš tiesų trąšos skatina augti, tad reikia daugiau maistinių medžiagų ir vandens. Karštomis sąlygomis tai bus sunku, dirva greičiau išdžius ir augalai negalės tinkamai sugerti vandens. Šis dėsnis itin svarbus dekoratyviniams, augantiems vazonuose. Beje, vazonai gali turėti reikšmingos įtakos, kiek saulės ir karščio pasiekia augalą. Tamsių spalvų vazonai sugeria šilumą. Greičiau drėgmę išgarina ir dabar itin madingi terakotos vazonai. Nuo karščio šaknis geriausiai saugo sandarūs, šviesios spalvos vazonai, nes geriau atspindi saulės spindulius. Jeigu vazonai sudėti terasoje ar balkone, užėjus karščio bangoms pravartu nepatingėti prieš vidurdienį jų patraukti į šešėlį, o į vietas sugrąžinti 14–15 val. popiet.

Šiltnamiui reikia ypatingo dėmesio

Šiltnamiuose įkurdintiems augalams būtina papildoma apsauga. Mat karštis juos sekina, nudega lapai, o lepesni kartais ir visiškai sunyksta. Šiltnamiai tarsi termosai išlaiko šilumą, o jei viduje oro temperatūra šoktelės iki 33–34 ºC, pomidorų, paprikų ir baklažanų žiedai neapsidulkins. Vidurdienį per kaitrą gali pasidaryti taip karšta, kad augalai tiesiog išdegs. To išvengti padeda laikinas šiltnamio užtamsinimas. Tam tinka agroplėvelė ar specialus tinklas. Šios medžiagos išskaido saulės spindulius, bet oro cirkuliacija nenukenčia. Tinklelius siūloma tvirtinti prie atramų arba kloti tiesiai ant augalų. Šiltnamius praktikuojama nupurkšti gesintomis kalkėmis (sunkiau nuplaunamos) arba kreidos skiediniu (nuplauna lietus). Kai užpurkštas sluoksnis išdžiūsta, susidaro pavėsio šydas. Šiltnamio dirvai neišdžiūti taip pat padeda mulčiavimas. Per kaitrą laistyti jau neužtenka, tenka purkšti. Tik svarbu drėkinti tinkamai. Šiltnamį laistyti ryte arba vakare. Nedera gausiai aplieti pomidorų ar paprikų lapų. Maudynes mėgsta tik agurkai, salotos ir ridikėliai. Pomidorų lapų geriau nešlapinti, kad nepultų ligos. Beje, jau esama ir modernių sprendimų, leidžiančių sureguliuoti šiltnamio temperatūrą. Veiksminga apsauga – dirbtinio rūko sistema. Ji veikia, jei vandentiekyje būna 1,25 atmosferų spaudimas. Įjungus vandenį po šiltnamį pasklinda rūkas. Ši sistema mažina temperatūrą, sykiu augalai palaistomi. Agurkams toks sprendimas puikiai tinka – jie auga ir duoda gausų derlių. Kitas variantas – specialūs šiltnamiai, kuriuose įrengta puiki oro kaitos sistema. Tokiuose šiltnamiuose nėra langelių, vėdinama pakeliant dalį stogo – taip oras vėsina augalus, nebūna skersvėjo. Beje, patyrę daržininkai ragina laiku nutraukti itin gausų laistymą. Atvėsus naktims drėgmės perteklius gali padaryti žalos – augalai pradės sirgti.

Įdomu ir naudinga

Bulvės, burokėliai, morkos ir kiti šakniavaisiai lengviau pakenčia sausrą, nes turi galingesnę šaknų sistemą. Neblogai išsilaiko svogūnai ir česnakai.

Tvyrant kaitrai geriausiai išsilaiko daugiamečiai šakniastiebiai: bijūnai, kardeliai, šalavijai, lelijos, kraujažolės, astilbės, katžolės, melsvės.

Sausrai ir karščiui atsparūs dekoratyviniai medžiai, krūmai ir spygliuočiai. Jų galima nelaistyti kiekvieną dieną, net ir sausringą vasarą.

Per sausrą ir karščius ypatingas dėmesys turi būti skiriamas rožėms, drėgmę mėgstančioms hortenzijoms, vaiskrūmiams ir vaismedžiams: kol vaisiai bręsta, reikia aprūpinti visomis būtinomis medžiagomis, įskaitant vandenį.