Kai žiūrovas juokiasi, jaučiu, kad čia esu ne veltui  

Aktorius Marius Repšys visa galva paniręs į profesinę veiklą: filmuojasi LNK televizijos laidoje „Dublis“, vaidina Nacionaliniame dramos teatre ir važinėja po Lietuvą su spektakliu „Tai kada vaikai?“. Marius pasakoja kone kas vakarą lipantis į sceną, tačiau joks užimtumas nesutrukdo pagroti saksofonu. Ką dar sužinojome apie talentingą menininką?

   

KUO įdomus, artimas spektaklio „Tai kada vaikai“ personažas?

 

Visų pirma, visada smagu vaidinti su Gelmine Glemžaite. Pats turiu vaikų, todėl spektaklio tema man jautri ir svarbi, o personažas (taip pat Marius) šmaikštus, išradingas, romantiškas, nepaprastas. Jis – elektrikas, kuris mezga. Būtent tas neordinarumas man artimas.

 

AR pačiam realybėje teko išgirsti klausimą apie vaikus?

 

Nepasitaikė. Mano laikais (kalbu apie 2002–2010 m.) buvo kitoks požiūris apie šeimos kūrimą ir pačią šeimą. Tikrai nepamenu, kad būčiau sulaukęs tokio klausimo.

 

KOKIŲ klausimų pats niekada neužduodate?

 

Niekada nelendu į asmeninius reikalus. Jei žmogus nori apie save papasakoti, visada išklausiau, bet pats nekamantinėju, nesistengiu ištraukti informacijos. Nemėgstu ir apkalbų. Jei išgirstu pletką, kur du pažįstami kalba apie trečią pažįstamą, iškart pagalvoju, kad už nugaros lygiai taip pat pletkina apie name. Tokie dalykai nesmagūs.

 

KURIS žanras arčiau širdies – komedija ar drama?

 

Komedija. Vaidindamas komediją labiau jaučiu žiūrovų reakciją, greičiau ir aiškiau galiu patirti abipusę energijos kaitą. Jei žiūrovai juokiasi, man ramiau būti ant scenos, nes suprantu, kad jiems patinka tai, ką darau ir kalbu. Tada jaučiu, kad ne veltui esu scenoje. Aišku, jei vaidinu komediją ir pasakius pokštą žiūrovai tyli, tuomet būna nejauku (šypteli).

 

KOKS mūsų žiūrovas? Lengviau jį prajuokinti ar pravirkdyti?

 

Manau, šiais laikais žiūrovas išrankus, sunkoka ir prajuokinti, ir pravirkdyti. „Tiktoko laikais“ apskritai sunku nustebinti žmogų, nes socialiniuose tinkluose ir įvairiose turinio dalinimosi platformose jis tiek pamato per vieną dieną, kiek anksčiau žmonės nepamatydavo per visą gyvenimą.

 

KĄ pats renkatės ką žiūrėti, KOKS žanras labiausiai traukia?

 

Komedija. Man visada smagu pasijuokti. Kartą važiavau automobiliu ir pamačiau kelininkus, per karščius tvarkančius kelią. Galvoju, jei po tokios darbo dienos juos žmonos vakare tempia į sudėtingą spektaklį, kuris suteikia papildomos įtampos ir tamsos, tikrai gyvenimas gali pradėti rodytis nemielas (šypteli). Taigi, visada renkuosi lengvesnio turinio spektaklius, dažniausiai – komediją.

 

AR dažnai apsilankote kolegų spektakliuose?

 

Retai nueinu, nes šiuo metu beveik kas vakarą pats esu scenoje. Turėdamas laiko labiau norėčiau nueiti į koncertus, pavaikščioti po festivalių „Kaunas Jazz“ ar „Klaipėdos Jazz“ renginius, nueiti į Filharmoniją pasiklausyti gražių simfonijų.

 

KĄ dažniausiai veikiate atokvėpio minutėmis?

 

Groju saksofonu. Kasdien keliuosi 4 val. ir dvi valandas groju. Turiu studiją, kurioje dirba daug buhalterių, tad dieną trukdyčiau joms dirbti, todėl groju tik labai anksti ryte. Taip pat kartais pagroju vėlai vakare, grįžęs po spektaklių.

 

KOKIĄ vietą jūsų gyvenime užima sportas?

 

Stengiuosi per dieną sportuoti bent 40 min. Patinka bėgioti, bet patyriau kelio traumą, todėl teko persėsti ant dviračio. Neseniai nusipirkau minamą treniruoklį ir visai patinka: pasileidžiu tinklalaidę ir 1–2 val. minu. Taip pat mankštinuosi ant skersinio, lygiagrečių.

 

KAIP rūpinatės emocine savijauta?

 

Nedarau nieko ypatinga, tiesiog stengiuosi paprasčiau į viską žiūrėti.

 

KOKIOS socialinės problemos rūpi labiausiai?

 

Socialinių problemų be galo daug. Man visada gaila senelių ir vaikų. Negaliu likti abejingas išnaudojimui, smurtui, priklausomybėms. Taip pat esu kategoriškai nusistatęs prieš azartinius lošimus ir jų reklamą. Manau, azartinius lošimus reklamuojantys žmonės nesusimąsto, kokią žalą daro.

 

AR, būdamas pavyzdys jaunimui, jaučiate didesnę moralinę atsakomybę?

 

Nenoriu būti kažkam pavyzdžiu, bet žinau, kad jaunimas gali lygiuotis į ekranuose matomus žmones. Nevartoju alkoholio, tuoj bus metai, kai atsisakiau tabako. Pats savimi didžiuojuosi, kad pavyko atsikratyti šio kvailo, beprasmio įpročio. Visgi nenorėčiau, kad kažkas į mane lygiuotųsi, linkėčiau kiekvienam būti savimi.

 

AR tam tikrais gyvenimo etapais turėjote mentorių?

 

Man mentoriai yra nuo sunkių priklausomybių išsivadavę, iš gilių duobų išsikapstę žmonės. Nesakau, kad į juos lygiuojuosi, bet žaviuosi.

 

KOKIAS svarbiausias gyvenimo tiesas norite perduoti vaikams?

 

Man atrodo, svarbiausia būti savimi ir mylėti šalia esantį žmogų. Taip pat svarbu atrasti, kas tau patinka ir hobį paversti profesija. Rodos, tai vienas pagrindinių laimės receptų.

 

KĄ keistumėte, jei galėtumėte nusikelti į praeitį?

 

Aišku, kad daugiau knygų skaityčiau, nešvaistyčiau laiko kai kuriems žmonėms. Nepaklausyčiau tėvų ir eičiau muzikuoti, nes man tai labai patinka.

 

KOKIAS gyvenimo pamokas laikote svarbiausiomis?

 

Iš tėvų išmokau darbštumo ir atsidavimo veiklai. Iš sporto – atkaklumo ir valios. Iš paties gyvenimo – kad reikia laikytis režimo. Bent jau man režimas itin reikalingas. Dar išmokau, kad reikia nežiūrėti, neskaityti ir neklausyti to, ko nereikia.

 

KAIP pavyksta laikytis informacinės higienos?

 

Išsitryniau instagramo ir feisbuko paskyras, nes man jų nereikia. Tiesa, tiktoką dar turiu. Esu įkėlęs porą vaizdo įrašų, kurie sulaukė nemažai peržiūrų, bet daugiau nieko nekeliu. Man neįdomu tai daryti, geriau nuveikti kažką naudingesnio, prasmingesnio. Neseniai susimąsčiau, negi tikrai gyvenimas duotas, kad ištisai žiūrėtum tiktoką? Manau, kad ne.

 

KOKIAS savybes savyje labiausiai vertinate, o ką norėtumėte pakeisti?

 

Vertinu norą, atkaklumą, užsidegimą. Pakeisti gal nieko nenorėčiau – viskas lyg ir gerai. Gal norėtųsi mažiau tingėti, nors ir taip ne per daugiausiai tingiu.

 

BE KO negalėtumėte gyventi?

 

Be šeimos, muzikos ir kūrybos. Žinoma, žiūrint realistiškai, žmogus be viso to išgyventų, tiesiog mano kasdienybėje šie dalykai labai daug lemia. Kai kurie žmonės gyvena neturėdami išvis nieko ir yra vieni laimingiausių pasaulyje.

 

AR tiesa, kad kūrėjai – jautresni žmonės?

 

Visi žmonės jautrūs, tik vieni parodo jautrumą, o kiti atstato spyglius. Visi esame jautrūs, tik klausimas, kaip sugebame išjausti, suvaldyti ir ištransliuoti emocijas.

 

KADA jaučiatės laimingas?

 

Laimingas esu tada, kai kuriu, groju saksofonu. Pagroju, įsirašau ir man tai sukelia euforiją. Tuomet kelias dienas klausausi to kūrinio ir kaskart trykšta laimės hormonai. Paskui sukuriu ir įrašau dar vieną. Žinoma, laimingas ir tada, kai šeimoje viskas gerai, kai vaikai auga sveiki. Tik šiuo metu tiek daug dirbu, kad vaikų nelabai matau. Tam tikra prasme, mano profesija nedėkinga būti iki galo laimingam.

 

AR pasibaigus aktyviajam metui randate daugiau laiko šeimai?

 

Stengiuosi vasarą daugiau būti kartu, bet tada prasideda filmavimai… Mano nemokėjimas pasakyti „ne“ turbūt vieną dieną mane pražudys. Aišku, hiperbolizuoju (šypsosi).

 

Autorius Laima Samulė