Dabartinė visuomenė itin domisi įvairiomis dvasinėmis praktikomis. Daugelio akys krypsta Rytų link, kur ramybei įgauti arba nušvitimui pasiekti pasitelkiama meditacija, mantros ir įvairios kvėpavimo technikos. Kol vieni tiki tradicinės maldos galia, kiti susidomi svetimų kultūrų dvasinio tobulėjimo metodais.

 

siela

Maldos galia

 

Malda – skirtingą reikšmę įvairiose religijose turinti dvasinė praktika. Vienur ji laikoma pagrindiniu dvasinio tobulėjimo metodu, kitur – pagalbiniu aspektu. Žodis „malda“ kildinamas iš žodžio „maldauti“, todėl paprastai malda laikoma ko nors prašymu. Dažniausiai maldomis prašoma pagalbos arba atleidimo už blogus darbus. Tačiau per maldas galima paprasčiausiai bendrauti ir su aukštesnėmis jėgomis.

 

Daugėja tyrimų, kuriais siekiama nustatyti maldos ir sveikatos ryšį. Anksčiau bet kokie tyrinėjimai, susiję su maldomis, laikyti pseudomoksliniais, todėl sveikatos organizacijos jiems neteikdavo didelės reikšmės. Dabar situacija pasikeitė – vis labiau gilinamasi į tai, kaip kreipimasis į Dievą gali veikti bendrą žmogaus savijautą. Vienas aktyviausių šios srities tyrėjų – Harvardo mokslininkas Herbertas Bensonas. Anot jo, bet kokia malda žmogų ramina, padeda atsikratyti streso ir išgyti.

 

Kas vyksta smegenyse?

 

Gydytojas H. Bensonas daugiausia tyrinėjo Rytuose praktikuojamų budistų maldų įtaką žmogaus sveikatai. Savo tyrimų objektu pasirinko budistų meditaciją. Mokslininkas stebėjo, kokie procesai vyksta medituojančiojo smegenyse. Nustatyta, kad žmogui meldžiantis ir vis labiau susikaupiant suaktyvėja smegenų sritys, kurios atsakingos už orientavimąsi erdvėje, savęs bei pasaulio suvokimą. H. Bensonas tai, kas vyksta smegenyse žmogui meldžiantis, įvardijo kaip ramybę. Tuo pat metu pozityviai veikiama ir limbinė sistema, kuri atsakinga už emocijas. Joje vykstantys procesai tiesiogiai susiję su atsipalaidavimu, o pastarasis gerina medžiagų apykaitą, širdies veiklą ir normalizuoja kraujospūdį. Kuo asmuo būna labiau atsipalaidavęs, tuo sklandžiau veikia įvairūs organai. Taigi malda išties padeda ne tik geriau jaustis, bet ir greičiau pasveikti.

 

Religija… gydo?

 

Tyrimai rodo, kaip skiriasi žmonių, reguliariai besilankančių bažnyčiose ir to nedarančių, sveikata. Skyrėsi ne tik polinkis sirgti tam tikromis ligomis, bet ir gebėjimas pasveikti bei atsigauti po įvairių operacijų.

 
  • Izraelyje gyvenantys religingi žmonės kur kas rečiau miršta nuo širdies, kraujagyslių ir onkologinių ligų.
  • Netikintys žmonės turi 14 kartų mažiau galimybių išgyventi po širdies operacijų, negu užsiimantys dvasinėmis praktikomis.
  • Reguliariai besilankantys bažnyčiose dvigubai rečiau patiria infarktą.
  • Neužsiimantys jokiomis dvasinėmis praktikomis beveik tris kartus ilgiau užsibūna ligoninėse.
 

Dvasinės praktikos ir žalingi įpročiai

 

Tačiau vien malda negali užtikrinti stipraus imuniteto ir gero vidaus organų veikimo. Kai kurie tyrėjai tikina, kad dvasinėmis praktikomis užsiimantys žmonės turi mažiau žalingų įpročių, kurie ilgainiui gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

 

Per daugybę pasaulyje praktikuojamų dvasinio tobulėjimo metodų visiškai atmetamas svaiginamųjų priemonių vartojimas. Dvasingumas čia neatsiejamas nuo kūno švaros. Alkoholis, nikotinas ir kofeinas teršia kūną bei sąmonę ir dirbtinai stimuliuoja organizmą. Tikima, kad vartojant svaigiuosius gėrimus, rūkant ir piktnaudžiaujant kofeino turinčiais gėrimais tampa sunkiau susikoncentruoti. Be to, medituojant tokio asmens sąmonė negeba pakilti į aukštesnį lygmenį. Tam pritaria tradicinės medicinos atstovai. Ne paslaptis, kad kofeino vartojimas didina kraujospūdį, todėl gerokai padidėja širdies susitraukimų dažnis. Tuomet žmogus tampa energingas ir budrus. Tačiau ilgainiui piktnaudžiaudamas medžiagomis, kurios stimuliuoja organizmą, asmuo tampa irzlus, neramus ir itin jautrus. Esant tokios būsenos medituojant arba meldžiantis neįmanoma susikaupti ir atsipalaiduoti.

 

Sveikata ir gyvenimo būdas

 

Pasak gydytojo H. Bensono, maldos galia slypi žodžių kartojime. Daugumoje religijų malda yra tik tam tikra formulė, kurios kartojimas padeda dvasiškai susikaupti. Rytų meditacijos mokyklose tam pačiam tikslui pasiekti neretai pasitelkiamos įvairios mantros. Netgi išvertus iš sanskrito kalbos žodį mantra jis reiškia „proto įrankį“. Tai vienas iš būdų, padedančių atsikratyti neigiamų minčių ir susitelkti į tai, kam meldžiamasi.

 

Daugelyje mokyklų, užsiimančių dvasinėmis praktikomis, pabrėžiamas ne tik maldų ar mantrų kartojimas, bet ir to darymas reguliariai, t. y. kasdien tuo pačiu metu. Tai savaime įpareigoja laikytis tam tikro dienos režimo. Dvasinėmis praktikomis užsiimantys žmonės dažniausiai keliasi anksti ryte. Įrodyta, kad vadinamieji vyturiai mažiau linkę sirgti įvairiomis ligomis, nes jų imuninė sistema stipresnė, be to, rečiau turi antsvorio. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kaip sveika gyvensena padeda išvengti sunkių ligų.

 

Tačiau kas iš tiesų padeda nesirgti – dvasinės praktikos ar sveikas gyvenimo būdas? Nors tarp pastarųjų neretai dedamas lygybės ženklas, tačiau maldos ir įvairios dvasinės meditacijos padeda išvengti didžiausios šių laikų rykštės – streso. Pastarasissilpnina ne tik fizinę, bet ir psichinę žmogaus sveikatą.

 

Specialisto komentaras

Bhakti jogas, psichologas Anantara das

 

Malda – tai mūsų sielos ryšys su Dievu. Meldžiantis vyksta didžiulė mūsų sąmonės transformacija, nes taip tiesiogiai susisaistome su Kūrėju. Jis – absoliučiai dvasinis ir aukščiausias kūrinijos subjektas, todėl tiesiogiai iš jo pasisemiame dvasinės energijos. Kai tik suvokiame, kad reikia melstis, ir tai pradedame daryti kasdien, valome savo protą. Jį paprastai užteršia įvairūs įspūdžiai, todėl tampame neramūs. Todėl jei kasdien nerimaujame, bijome, nežinome kaip elgtis susiklosčius vienai ar kitai situacijai, vadinasi, mūsų protas užterštas materialia energija. Reguliariai besimeldžiantis žmogus atsikrato nerimo ir baimės. Tuomet įgyja geriausių žmogiškųjų savybių: švaros, teisingumo, asketizmo, gailestingumo, nuolankumo ir užuojautos. Šios savybės dvasine praktika užsiimantį asmenį padaro tiesiog laimingą. Tuomet žmogus visiškai išsilaisvina nuo per daugelio gimimų susikaupusios neigiamos energijos – karmos – ir pajaučia, kad myli Kūrėją, visus jo vaikus ir visas šios Visatos gyvas būtybes. Toks asmuo negali gyventi be maldos, nes ji tampa viso gyvenimo pagrindu. Kiekvieną akimirką besimeldžiantis žmogus visur pasaulyje mato Kūrėjo veikimą. Pats Kūrėjas jį veda per gyvenimą. Jis tampa tiesiog Kūrėjo įrankiu ir kiekvieną akimirką geba skleisti dvasinę energiją. Todėl norint kiekvieną akimirką būti laimingam reikia nuolatos melstis, kartojant šventus Dievo vardus.