Kai nesėkmė vertingesnė už sėkmę

Kiekvienas svajoja apie sėkmę, o patyręs nesėkmę stipriai išgyvena, neretai dėl to kaltina save arba aplinką. Visgi nereikėtų bijoti suklysti, nes nuo klaidų neapsaugotas nė vienas. Jei sėkmė nusisuko, svarbu prisiminti, kad tai laikina, net patys tamsiausi periodai praeina, dovanodami kažką gražaus, gero ir vertingo.

Nesėkmėje slypi prasmė

Nesėkmė kartais vertingesnė už sėkmę, tik turime žinoti, kaip tapti atsparesniems sunkumams ir pasimokyti iš savo klaidų. Psichologai teigia, kad sunkumų patiria visi, nuo rūpesčių neapsaugotas nė vienas. Tik kiekvienas su jais dorojamės skirtingai. Ne visiems lengva sunkiu metu nepalūžti ir dar iš tamsaus periodo išsinešti kažką vertingo. Specialistų teigimu, nesėkmės užklumpa ne šiaip sau – jei gyvenime patirtume vien tik sėkmę, netobulėtume, išpuiktume ir galiausiai visiškai degraduotume. Todėl į nesėkmę pažvelgus kitomis akimis, ji jau neatrodytų tokia baisi. O jeigu dar savęs paklaustume, ko iš šios situacijos galima pasimokyti, tamsusis periodas gali ir nebūti toks tamsus. Gal lengvas ir nebus, bet įgis prasmę.

Kas gresia sėkmės numylėtiniams?

Tikriausiai pastebėjote, kad yra žmonių, kurie tarsi sukurti sėkmei, jiems viskas einasi kaip per sviestą, juos nesėkmės tarsi aplenkia. Tačiau neapsigaukite – ir jie susiduria su sunkumais, tik jūs to nežinote. Ir, tikėtina, jie puikiai su jais tvarkosi, negrauždami nei savęs, nei aplinkinių. O jeigu kalba sukasi apie sėkmės lydimus vaikus, kuriais visi rūpinasi, myli ir stengiasi apsaugoti nuo menkiausios nesėkmės, tokius sėkmė gali išlepinti ir net būti pražūtinga. Kas gresia vėliau? Kai tokie lepūnėliai suauga ir patiria nesėkmių, jie nebūna išsiugdę įgūdžio skaudžiai griūti, juk kaskart suklupus suaugusieji vis kaišiojo pagalvėles. Štai tokių žmonių pasaulis gali subyrėti į šipulius. Jie neretai suserga depresija, ima vartoti kvaišalus, pradeda save graužti. Vaikystėje neadekvačiai lepinti ir nuo nesėkmių saugoti vaikai užaugę ir susidūrę su sunkumais pasijunta nevykėliais, kuriems neverta ir stengtis. Tikėjimą, kad gali būti sėkmės lydimais, tenka susikurti iš naujo.

Vaikystės programos

Yra nemažai ir tokių žmonių, kurie jau vaikystėje patiki, kad yra nevykėliai. Tokie nuo mažų dienų kritikuojami. Ne tik už padarytas klaidas, bet ir viską, ko tik imasi. Kaip toks žmogus gali gerai apie save galvoti? Jis tarsi užprogramuotas būti nevykėliu, nes pasąmonėje tiki, kad nevertas sėkmės. O gyvenimas duoda tai, kuo tikime – jei patys savimi netikime ir laukiame nesėkmės, ją ir pritraukiame, išprovokuojame nesmagių įvykių. Per dideli reikalavimai vaikams, bausmės už tai, kad nepatenkina suaugusiųjų lūkesčių, visam gyvenimui gali įvaryti nesėkmės baimę ir didelę įtampą. Visgi suaugę radę apie tai informacijos ir supratę, kad būti visada nesėkmingam visgi nėra normalu, gali savo gyvenimą iš esmės pakeisti. Nereikėtų kaltinti artimųjų, kurie nemokėjo su mumis elgtis, bet geriau ieškoti būdų, kas pakeistų klaidingus įsitikinimus.

Daugiau veiki – daugiau klysti?

Natūralu, kad tie, kurie daugiau veikia, daugiau visko ir patiria. Tiek sėkmių, tiek nesėkmių. Bet jie ir išmoksta nelyginamai daugiau už tuos, kurie linkę ramiai būti komforto zonoje. Natūralu, kad saugiai sėdėdamas namuose jokių klaidų nepridarysi, tad ir nesėkmių didelių nebus. Visgi, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, neveiklumas ir yra judėjimas nesėkmės link. Nes gyvenimas kinta, turime prie jo prisitaikyti, įgyti naujų įgūdžių, išmokti kažko naujo. Aktyvūs žmonės imasi daugiau veiklų, suklupę stoja, nusipurto, apgalvoja, ką padarė ne taip, ir žengia į priekį. Jie žino, kad niekaip nepatobulės, jei bijos klysti ir bandyti daryti. Ypač dėl nesėkmių kenčia perfekcionistai, nes visur siekia tobulumo, o kai nepavyksta būti tobuliems, jaučiasi kaip po pasaulinės katastrofos. Jie itin skaudžiai išgyvena dėl padarytų klaidų, ilgai jas prisimena ir skaudžiai už jas save arba aplinkinius baudžia. Perfekcionistai nori iš gyvenimo ir situacijų imti arbą viską, arba nieko. Bet nesėkmių vengimas pats savaime yra nesėkmė. Viduriuko pas perfekcionistus, deja, nėra. Norėdami viską padaryti tobulai bijo suklysti, todėl dažnai atsisako daryti naujus dalykus, kad tik nesukluptų. O jeigu pavyksta persilaužti ir supranta, kad įgūdžius stiprinti galima tik išeinant iš komforto zonos bei išdrįsta nerti į naujus vandenis, jų tobulėjimas vyksta labai greitai.

Kad nesėkmė taptų sėkme

Norint, kad taip nutiktų, reikia išmokti tinkamai reaguoti į nesėkmes. Joms užgriuvus vieni išlieka ramūs ir susimobilizavę įveikia net didžiausius sunkumus, po kurių tampa dar stipresni. Kiti puola į neviltį, pradeda panikuoti, pasijunta silpni ir bejėgiai. Skirtingai į nesėkmes reaguojame todėl, kad kiekvieno gyvenimo patirtis, įsitikinimai, pasitikėjimas savimi ir psichologinis atsparumas labai nevienodi. Taigi kiekvieno įgūdžiai tvarkytis su iššūkiais yra skirtingi. Faktas tas, kad vienaip ar kitaip nesėkmės veikia visus. Visiškai normalu, jei atsidūrę sudėtingoje situacijoje išgyvename pyktį, liūdesį, neviltį, nusivylimą… Nereikėtų bėgti nuo emocijų – leiskite sau jas išjausti. Tik negerai, jei leidžiate emocijoms valdyti ilgą laiką, jei įklimpstate į slogių nuotaikų liūną ir nė nesirengiate iš jo kapstytis. Išsigryninus emocijas nereikėtų vėl į jas panirti, nes tai trukdo žengti į priekį ir būti laimingiems. Bet kuri patirtis gali būti naudinga ir net didžiausia nesėkmė, po kurios sustiprėjame, gali nuvesti į sėkmę.

Griauti stereotipus

Egzistuoja nemažai stereotipų apie sėkmę ir nesėkmę. Dažnai sakoma, kad jeigu jau nutiko kas nors nesmagaus, tai tuojau pat vėl nutiks, juk „nelaimė viena nevaikšto“. Ir tada tarsi užsiprogramuojame dar vienai nesėkmei bei ilgam nesibaigiančių kančių ruožui. Turbūt pastebėjote, kad yra žmonių, kuriems iš tikrųjų dažniau nesiseka nei sekasi. Jie patys patiki esantys nevykėliai, tokiais juos laiko ir kiti. Kartais net atrodo, kad tokie žmonės užprogramuoti nesėkmei – jiems nesiseka nei darbe, nei asmeniniame gyvenime. O tiesa ta, kad užklupus sunkumams tiesiog netinkamai juos priima ir kiekvienąkart elgiasi taip, kaip jau anksčiau elgėsi. Retas moka nesėkmę priimti kaip neišvengiamybę ir iš jos pasimokyti. Nemažai žmonių nesėkmes laiko menkavertiškumo įrodymu. Yra ir tokių, kurie nemato jokio ryšio tarp savo veiksmų ir rezultato – nesėkmės, todėl kartoja tas pačias klaidas, kaltindami kitus ir aplinkybes. O juk jeigu pats nieko nekeičia nei savo veiksmuose, nei mintyse, negali tikėtis, kad rezultatas bus kitoks.

Kaip sau padėti?

Lengva pasakyti, kad nesėkmės užaugina, padeda tapti stipresniems. Tačiau kai nesiseka, norisi plaukus nuo galvos rautis ir be proto sunku į situaciją žvelgti ramiai. Pirmas dalykas, ką reikėtų daryti užklupus nesėkmei, tai išbūti sunkųjį laikotarpį nieko nekaltinant ir nesisvaidant žaibais. Raskite priimtiniausią būdą emocijoms išreikšti. Vieniems padeda sportas, kitiems – neigiamų jausmų surašymas ant lapo, vėliau jį sudeginant, tretiems geriausia kritiniu metu tvarkyti namus ar tiesiog išeiti greitu tempu pasivaikščioti. Visa tai padeda atsitraukti nuo emocinio sunkumo ir šiek tiek palengvėja. Atvėsus emocijoms jau galima savęs paklausti, ko moko ši situacija ir ką prasmingo galima iš jos išsinešti? Taip pat pagalvokite, ar ši problema atrodys tokia didelė po mėnesio ar dviejų. Apmąstykite, ką galite šioje situacijoje pakeisti, bei imkitės veiksmų. Ir nesinervinkite dėl to, ko pakeisti negalite. Po kurio laiko šiandienė problema tikrai neatrodys nei tokia didelė, nei svarbi. O jei sugebėsite ją išmintingai suvaldyti bei suprasite skirtą pamoką, jausitės paaugę ir patobulėję.

Kodėl naudingos nesėkmės?