Dauguma draugysčių turi natūralų gyvavimo ciklą. Žmones suartina aplinkybės – studijos, darbas, pomėgiai, vaikų auginimas, o keičiantis situacijoms ir prioritetams pamažu nutolina vienas nuo kito. Dalį draugysčių išaugame savaime, tačiau mažiausiai tikimės išdavysčių.

 

Kirvis į nugarąMother,And,Daughter,Quarreled,Over,Disagreement,,Stand,With,Arms,Crossed

 

Buvote su drauge artimos lyg seserys, tačiau vieną dieną ji tiesiog nustojo bendrauti? Kolega, kurį laikėte maloniausiu žmogumi kolektyve, pradėjo konkurencinį karą? Kaimynai ėmė ignoruoti lyg būtumėte tuščia vieta? Posakis, kad geriausi draugai gali greitai tapti priešais, labiausiai apibūdina paauglių santykius, tačiau skausmingų situacijų pasitaiko ir suaugusiųjų gyvenime.

 

Romano vertas istorijas pagrindžia moksliniai faktai. Remiantis Pensilvanijos universiteto (JAV) tyrimu, kuriam vadovavo dr. Jan Jaeger, 68 % žmonių tam tikru momentu patyrė artimo draugo išdavystę. Dažniausias draugystės nutraukimo būdas – vengimas nesprendžiant iškilusių problemų. Įdomu tai, kad praėjus juodam periodui draugystė gali atsinaujinti lyg nieko nenutiko. Ir ciklas prasideda iš naujo. Kas lemia tokią santykių dinamiką, kuri primena pasivažinėjimą amerikietiškaisiais kalneliais?

 

Draugystės alchemija

 

Populiaru kalbėti, kad romantiniuose santykiuose partnerius sujungia savotiška chemija. Kaip teigia Kalifornijos universiteto psichologai, tai momentinis emocinis ir psichologinis ryšys tarp dviejų asmenų. Panašūs veiksniai palaiko draugystę, lemia tai, su kuo bendraujame ir kaip rutuliuojasi santykiai.

 

Psichologė Kelly Campbell su kolegomis apklausė apie 700 žmonių nuo 18 iki 66 m. ir išskyrė svarbiausius draugystės chemijos veiksnius. Tai abipusis supratimas ir lengvas bendravimas; susidomėjimas tais pačiais dalykais; autentiškas požiūris ir šiltas, rūpestingas, žemiškas, tikras bendravimas; panašios vertybės, moralė, įsitikinimai, gyvenimiška patirtis; fizinis patrauklumas.

 

Stokholmo universiteto (Švedija) mokslininkų grupė atskleidė, kad svarbų vaidmenį atlieka patogumas – komforto, saugumo, pasitikėjimo jausmas būnant šalia draugo. Šis veiksnys aktualus tiek vyrams, tiek moterims. Utrechto universiteto (Nyderlandai) tyrimas, kuriam vadovavo dr. Geraldas Mollenhorstas, parodė, kad svarbus socialinis kontekstas, t. y., kaip lengvai ir dažnai susitinkame su draugu, ir aplinka, kurioje leidžiame bendrą laiką.

 

Pleištas į santykius

 

Atrodytų logiška, kad pasikeitus kontekstui pakinta ir draugystė. Juk žmonės persikelia gyventi kitur, susiranda naujų draugų, kuria šeimas ir gimdo vaikus, netenka darbo, kuria karjerą, laidoja artimuosius, atranda naują religiją, serga ir laimi loterijose. Įvykus permainoms draugai nutolsta. Kai kurie tampa priešiški, jei negali pasidžiaugti pasiekimais, palaikyti sunkmečiu, priimti skirtumus. Kai kontekstas sugrįžta į buvusią stadiją, bendravimas gali atsinaujinti. Tačiau jeigu tokia dinamika vyksta gana dažnai, kyla klausimas, ar verta tęsti nenuspėjamus santykius.

 

Tarkime, draugė ilgą laiką negali susilaukti vaikų ir ją skaudina jūsų idiliškos šeimos vaizdas, todėl nusprendžia atsiriboti. Su kolega užimate beveik vienodas pareigas ir galite užmegzti teigiamą draugystę, tačiau atsivėrus naujai darbo pozicijai abu pretenduosite į paaukštinimą, pradėsite varžytis. Kaimynai buvo malonūs ir draugiški, tačiau tik iki to momento, kai sužinojo, jog skiriasi politinės pažiūros.

 

Daugeliu atvejų sveika draugystė gali susidoroti su permainomis. Tačiau jeigu viena pusė sureikšmina atsiradusius skirtumus, draugas gali virsti priešininku. Kaltas ne tik nesuderinamumas. Siekdamas naudos asmuo gali sąmoningai kenkti. Pavyzdžiui, kolega, pataikaudamas bosui, sužino apie naujas karjeros galimybes ir imasi taktikos lyg nesuprastų, kad veikimas už nugaros, nutylėjimas ir apsimetinėjimas skaudina.

 

Išdavystės jausmas

 

Ta pati dinamika, kuri pirmiau užkūrė draugystę, gali būti viena iš priežasčių, kodėl santykiai virsta pelenais. Draugai tampa priešais, jei vienas iš asmenų jaučia nuoskaudą ir išdavystę. Štai artimas bičiulis sugalvojo pirkti butą ar automobilį, kurį seniai nusižiūrėjote, ir nukniaukia sandorį iš po nosies. Pasijutote įskaudinti ir pikti. Nemanote, kad galėsite pasikliauti dar kartą. Išdavystės ir nusivylimo jausmai bus stipresni, jei tikėjote, pasitikėjote, puoselėjote didelius lūkesčius. Skaudu suprasti, kad kažkas, kas, jūsų manymu, buvo artimas, su kuriuo buvote atviras ir sąžiningas, taip nuvylė. Pradedate nemėgti žmogaus taip stipriai, kaip mėgote anksčiau. Galite apsimesti, kad susitvarkėte su jausmais ir gyventi toliau, tačiau neatsakyti klausimai verčia ilgai nešiotis nuoskaudą.

 

Padėti sau

 
  • Pasikalbėkite su draugu ir sužinokite, kas vyksta. Išgirskite antrosios pusės nuomonę apie santykių krizę. Galbūt įvyko nesusipratimas ar žmogus neįsivaizdavo, jog gali įskaudinti.
  • Jeigu draugas neigia atsakomybę arba bando sumenkinti, paneigti jūsų jausmus, vis tiek pabandykite išsakyti, ką galvojate. Kalbėkite paprastai ir aiškiai, nekaltindami. Įsiklausykite, ką sako draugas ir pažadėkite apie tai pagalvoti.
  • Ženkite žingsnį atgal. Psichologas Danielis Golemanas, parašęs daug knygų apie emocinį intelektą, sako, jog nėra tokių argumentų, kurie pakeistų žmogaus nuomonę per 20 min. Kai baigsite diskusiją, atsitraukite ir pagalvokite, ką išgirdote ir ką pasakėte. Duokite sau laiko suvirškinti informaciją ir suprasti jausmus.
  • Atvėskite. Atsikratykite minčių atrajojimo, nors skriauda gali užvaldyti mąstymą. Išeikite pasivaikščioti, klausykitės muzikos, paskambinkite žmogui, kuriuo pasitikite. Nukreipkite mintis į darbą: susitelkite į sąskaitas, pirkinių planavimą ar nupjaukite veją.
  • Svarbu įvertinti savo vaidmenį situacijoje. Galbūt tyčia arba atsitiktinai padarėte kažką, kas galėjo įskaudinti draugą? Ar gali būti, kad draugystę sužlugdė jūsų veiksmai? Jeigu taip, reikia prisiimti atsakomybę. Ženkite pirmą žingsnį link susitaikymo ir laukite atsakomojo veiksmo.
 

Laikas atsisveikinti

 

Situacijos aukai nereikia prisiimti atsakomybės už svetimus veiksmus ir ieškoti savo kaltės („Jeigu būčiau nesakęs… nesielgęs…, tai draugas nepyktų“). Įsijautimas į kito asmens poreikius – empatijos požymis. Galvojimas apie draugo jausmus padeda pateisinti poelgius, tačiau nereikia suasmeninti situacijos. Verta išmokti atsiriboti ir pažvelgti iš šono. Jeigu draugas nuolat skaudina, rengia pasalas ir išbandymus, tikrina lojalumą, piktnaudžiauja gerumu, o gal draugystė nebeatlaiko gyvenimo išbandymų, geriausias psichologinis sprendimas – nutraukti santykius. Jei draugė nusisuko sunkiu momentu, kai pakirto liga, nereikia bandyti susigrąžinti. Pripažinimas, kad negalima pasitikėti ir asmuo nėra geras draugas, išlaisvina. Aukštos savivertės žmogus moka brėžti ribas. Jos ne tik eliminuoja toksiškus asmenis, bet ir padeda apsupti save palaikančiais draugais.

 

Individualistinė visuomenė

 

2023 m. Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai rodo, kad draugų ratas mažėja. Vidutiniškai vienas žmogus turi 3,7 artimo draugo – 27 % mažiau nei prieš 10 metų. Nesvarbu, ar tai politinis klimatas, pragyvenimo išlaidų krizė ar interneto kultūros iškilimas – daugybė veiksnių daro spaudimą ilgalaikei draugystei. „LifeSearch“ apklausa atskleidė, kad per pastaruosius metus kiekvienas iš mūsų prarado vidutiniškai apie keturis draugus. Nenuostabu, kad vis daugiau žmonių jaučiasi vieniši. Apie 96 % apklaustųjų nurodė tam tikru momentu susidūrę su vienatvės jausmu.

 

Gyvenimiškos situacijos

 
  • „Geriausia draugė laukiasi“. Nėra reikalo apsimetinėti – kurį laiką bičiulės gyvenime dominuos motinystė. Jei norite palaikyti santykius, viduryje savaitės susitikite be vaikų ir antrųjų pusių. Stenkitės išmokti kažką naujo – lankykite edukacijas, spektaklius, jogos užsiėmimus. Tikėtina, kūdikiui paaugus draugė norės ištrūkti iš namų.
  • „Nenoriu santuokos ir vaikų“. Moterys, siekiančios karjeros ir gyvenančios dėl savęs, neranda daug sąlyčio taškų su tomis, kurios suka šeimos lizdą. Nuspręskite, ko jums reikia iš draugystės. Paklauskite, ko draugei reikia iš jūsų bendravimo. Ar galite susitikti pusiaukelėje ir rasti kompromisą? Jei sutinkate pabendrauti su draugės vaikais kartą per mėnesį, tai darykite nuoširdžiai.
  • „Nesutampa finansinės galimybės“. Didžiausia klaida – nuslėpti mažesnes pajamas ar jaustis menkesniems. Neverta apsimetinėti, kad galite sau leisti tai, ko tikrai negalite. Tai kelia baimę, nerimą ir netikrumą santykiuose. Nustokite lygiuotis ir prisiminkite, kad draugai vertinami ne pagal sąskaitos dydį. Jei izoliuositės patys, nesulauksite taip trokštamo artumo.
  • „Santuoka baigėsi skyrybomis“. Paklauskite savęs, ar draugų rate jaučiate supratimą, palaikymą, esate matomi ir girdimi nepaisant šeiminio statuso? Jeigu ne, kam tęsti santykius? Neatmeskite tikimybės, kad po skyrybų nusisuks kai kurie bendri draugai, nes pasirinks buvusio partnerio pusę. Galbūt jausis sutrikę ir bandys prisitaikyti prie naujo bendravimo būdo. Štai kodėl visada naudinga turėti draugų už šeimos ribų.
  • „Netektis ir gedėjimas“. Sielvartas panardina į tylią atskirtį. Viskas, kas buvo svarbu, pavyzdžiui, draugystė, nustumiama į antrą planą. Tokiose situacijose kenčiančiam reikia kalbėti ir išsakyti savo poreikius, o draugams – įsiklausyti ir gerbti pasirinkimus. Geriausia pagalba – tylus buvimas, švelnus fizinis ryšys, kai kurių atsakomybių perėmimas: galima pasiūlyti nupirkti maisto produktų, sutvarkyti namus ir pan.
 

Autorė Jurgita Ramanauskienė