Kad didžiųjų švenčių netemdytų liūdesys ir vienatvė

Žiemos švenčių laukimas ne visiems sukelia šviesius išgyvenimus. Nors tradiciškai šis laikotarpis skirtas šeimos ir artimųjų bendravimui, deja, ne visiems pavyks išvengti vienišumo. Tarp tokių bus ir nemažai senjorų. Būtent juos nevyriausybinės organizacijos kviečia prisijungti prie šventinių iniciatyvų, o psichologai primena, kad nėra vieno teisingo būdo švęsti.

Susitelkti į dvasinę švenčių prasmę ir pakelti telefono ragelį 

Daliai žmonių Kalėdos ir Naujieji metai džiugesio nekelia. Mat šventes ir vėl teks praleisti vieniems. Tarp šventiniu laikotarpiu nesidžiaugiančių atsiduria ir tie, kurie priversti susitikti su giminaičiais, kurių galbūt nenorėtų matyti. Yra ir tokių, kuriuos slegia problemos – finansiniai sunkumai, išgyventa artimojo netektis ar sveikatos bėdos. Tiems, kuriems Kalėdos nėra pats džiugiausias metas, psichologai pataria galvoti apie švenčių dvasinę prasmę. Juk tikintiesiems Kalėdos yra artumo, gerumo, atleidimo vienas kitam šventė, kai galima pamiršti nuoskaudas ir pykčius, susitaikyti, atleisti, suartėti. Be to, adventas bei šventinis periodas puikiai tinka analizuoti vidinį pasaulį ir tiesiog prisiminti gražius dalykus. O svarbiausia – neatsiriboti nuo aplinkinių ir išdrįsti inicijuoti pokalbį. Jau devintus metus nemokamus draugystės pokalbius senjorams siūlančios „Sidabrinės linijos“ savanoriai dirba ir savaitgaliais, ir per šventes. Linijos bendrakūrėjė ir skambučių centro vadovė Kristina Čiuželienė pasakoja, kad senjorai prieš Kalėdas taip pat dažniau ieško kompanijos pokalbiams. Įprastai skambina pasidalinti džiugesnėmis akimirkomis ir pasveikinti vieni kitus, tačiau neišvengiama ir liūdnesnių gaidų. „Per visus veiklos metus kantriai įrodinėjame, kad ir esame tam, kai vienišiems senjorams reikia atjaučiančios širdies. Jei ne reguliariems pokalbiams su bendraminčiais, tai bent sunkiausiomis akimirkomis ar kaip tik tada, kai norisi pasidžiaugti, – sako K. Čiuželienė. – Dažnas senjoras nerimauja, kad sveikata neleis atsiliepti sutartu laiku ar nepajėgs kalbėti taip ilgai, kiek norėtų. Tačiau, ypač šventiniu laikotarpiu, kviečiame į visas šias objektyvias, o dažnai – ir susigalvotas, aplinkybes žiūrėti atlaidžiau. Nes juk tikrai – kada, jei ne dabar? Nuoširdus, šildantis ar net guodžiantis pokalbis telefonu taps dovana jiems patiems“, – sako K. Čiuželienė.

Tiems senjorams, kuriems fizinė negalia ar emocinė būklė neleidžia išeiti iš namų, „Sidabrinė linija“ primena, kad kiekvienas laukiamas ir telefonu – reikia tik paskambinti numeriu +370 800 800 20.

Kvietimas susitikti vienišiems

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) programos „Šilti apsilankymai“ vadovė Rasa Stankevičienė pasakoja pastebinti, kad net laukiamiausios metų šventės vienišiems senjorams tampa nemielos, todėl jie renkasi Kalėdų nešvęsti. Priežasčių, kodėl senjorai jaučiasi vieniši, – apstu. Žmonės gali patirti emocinę vienatvę, kai jaučiama tuštuma ir stinga empatijos aplinkoje, tačiau dažnai vyresnio amžiaus žmonės patys atsiriboja nuo visuomenės dėl sveikatos ir socialinių ryšių pokyčių, kurie gali atsirasti dėl klausos, regos ir atminties praradimo, negalios, judėjimo problemų arba šeimos, draugų netekimo. Siekdamas mažinti senjorų vienišumą Lietuvoje, LRK visus vienišais besijaučiančius senjorus kviečia prisijungti prie programos „Šilti apsilankymai“ ir tapti didelės bendruomenės dalimi. „Daug prie programos prisijungiančių senjorų ypač vieniši jaučiasi gražiausių metų švenčių laikotarpiu, kai įprastai šeimos susiburia ir dalinasi dėmesiu vienas kitam, bendravimu. Dažniausiai mūsų lankomi senjorai šventes, deja, sutikdavo vieni, tačiau prisijungus prie LRK bendruomenės turi galimybę paminėti jas nebe vienumoje. Kartu su savanoriais arba grupėse senjorai pina vainikus, kepa sausainius ir kuria šventinę nuotaiką kartu, – pasakoja R. Stankevičienė. – Aiškiai matome, kaip smarkiai slegia vienatvė. Todėl norime paskatinti senjorus prisijungti prie programos ir leistis į draugystę su savanoriais, kurie lanko senjorus namuose arba prisijungti prie mūsų organizuojamų senjorų klubų. Čia vyresnio amžiaus žmonės nuolatos dalyvauja įvairiose edukacijose, mokymuose, kuriuose sužino daug naudingos informacijos, aktualios senjorams. Taip pat vyksta pramoginiai renginiai bei susitikimai, bendros šventės ir smagūs stalo žaidimų užsiėmimai, bingo vakarai“, – kviečia R. Stankevičienė.

Jei žinote vienišą senjorą, paskatinkite jį užsiregistruoti trumpuoju Lietuvos Raudonojo Kryžiaus numeriu 111 ir sulaukti draugijos namuose arba prisijungti prie bendruomenėse organizuojamų senjorų klubų, kuriuose didinamas emocinis atsparumas, vyksta įvairios edukacijos, mokymai visuomenei ir senjorams aktualiomis temomis, užsiėmimai.

Jeigu reikalingas dubenėlis sriubos

Lapkričio pradžioje taip pat startavo Maltos ordino pagalbos tarnybos (maltiečių) kasmetinė senelių paramos akcija „Maltiečių sriuba“ – šiemet ji jau 19-oji. Šiuo metu maltiečiai globoja 3000 senolių, pagalba jiems teikiama 44 Lietuvos vietovėse. Maltiečiai veža maistą, padeda buityje, sprendžia vienišumo ir užimtumo problemas, teikia nuolatinės priežiūros paslaugas. Kiekvieno senolio istorija skirtinga, tačiau visi nori tik vieno – ištrūkti iš niūrios vienatvės gniaužtų ir negalvoti, kaip reikės išgyventi rytojaus dieną. Maltiečiai karštą sriubą silpniausiems ir vargingiausiems seneliams veža kelis kartus per savaitę. Savanoriai žino – reikia neskubėti, prisėsti, kol žmogus valgo. Stipresniems senjorams vežami maisto produktų lauknešėliai, jei reikia pagalbos pasigaminti, ateina maltiečiai savanoriai. Parama senoliams vien maistu neapsiriboja. Savanoriai lankydami padeda jiems apsitarnauti (keičia patalynę, skalbia, valo, tvarko), vykdo buities darbus, atneša būtiniausių higienos priemonių, gydytojų išrašytų vaistų, rūpinasi specialistų (medikų, teisininkų, buitininkų) pagalba, ligai ar negaliai užklupus aprūpina kompensacine technika, palydi į gydymo įstaigą. Senatvės problemas, nepriteklių dažnai lydi ir giliai įsišaknijusi nematoma vienatvė. Tad maltiečių apsilankymai seniems žmonėms yra daugiau nei dubenėlis sriubos, tai pagarbos jiems ir padėkos išraiška, rūpinimasis, kurio seneliams taip stinga. Senolių vienišumo ir užimtumo problemas maltiečiai sprendžia jais rūpindamiesi senjorų dienos centruose ir klubuose, kurių iš viso yra 7 skirtingose Lietuvos vietovėse. Šiemet duris atvėrė senjorų centras Alytuje. Kasmetinė „Maltiečių sriubos“ akcija skirta pakviesti visuomenę prisidėti prie pagalbos vargingai gyvenantiems senoliams. Iki pat Naujųjų metų vyks „Maltiečių sriubos“ renginiai šalies miestuose – gyventojai kviečiami ateiti į juos, pasivaišinti simboline sriuba ir paaukoti.

Aukoti galima ir trumposiomis žinutėmis bei skambučiais, per maltiečių puslapį ir reguliariai. Kreiptis į maltiečius gali ir tie, kuriems pagalba šiuo metu itin reikalinga. Maltos ordino pagalbos tarnyba info@maltieciai.lt +370 5 249 73 04

Specialisto komentaras

Psichologas Julius Tilvikas

Neretai tikimasi, kad šventės bus džiugios, tačiau jos gali būti ir ramios, ir net labai liūdnos. Ypač netekusiems artimųjų ar neseniai išsiskyrusiems. Liūdesys apima net ir be objektyvios priežasties. Ar tokį šventinį liūdesį derėtų mėginti įveikti, ar su juo verta tiesiog išbūti?

Ne tik per šventes, bet ir paprastomis dienomis su visais jausmais be išimties verta pabūti ir suvokti, kodėl jie atsirado. Jeigu žmogus neteko artimojo, natūralu liūdėti. Juk gedima prarasto santykio. Tuomet bet koks dirbtinis bandymas „užsikrėsti“ šventiniu džiaugsmu galimai padeda trumpai nukreipti dėmesį, tačiau praradimo išgyvenimas grįžta. O kuo labiau žmogus tai neigia, tuo sudėtingesnė gali tapti jo ilgalaikė būsena. Iš tiesų egzistuoja savotiškas lūkestis, kartais net reikalavimas švenčių metu jausti džiugesį ar jį demonstruoti. Ir šis reikalavimas gerokai perdėtas. Taip nutinka dėl siekio pajusti komfortą. Kai kuriems žmonėms sunku išbūti per šventes greta tų, kurie nėra pakilios nuotaikos. Taip yra ir dėl to, kad dažnai linkstama prisiimti atsakomybę už kitų žmonių išgyvenimus, nors iš tiesų kiekvienas turėtų pabūti savo jausmais ir emocijomis.

Daugelis jaučiasi, lyg šventes švęsti privaloma, o nejaučiantys poreikio to daryti tampa savotiškais atskalūnais. Kaip geriausia elgtis?

Geriausias variantas – aukso viduriuko paieškos. Jeigu žmogus nuolat siekia pritapti, tuomet tam tikra prasme save apiplėšia. Kita vertus, kai svarbiausiu ir nepajudinamu prioritetu tampa tik asmeniniai poreikiai, gali būti, kad praras galimybę kurti ryšį su artimais ir svarbiais žmonėmis. Idealu rasti kompromisą, kai patogiai jaučiasi ir tas, kuris nenori švęsti, ir tie, kurie greta jo. Taip pat galima pastebėti, kad daugėja žmonių, į šventes žiūrinčių daug paprasčiau. Nešvenčiantys Kalėdų jau nebėra atskalūnai. Juolab kai tokiu elgesiu ne siekiama atkreipti dėmesį ar provokuoti, o tampa nauja gyvenimiška tradicija.

Koks svarbiausias patarimas norintiems šventinį laikotarpį praleisti darniai su savimi ir artimaisiais?

Patarimas būtų ir paprastas, ir sudėtingas vienu metu. Per šventes derėtų sutelkti dėmesį į save ir į tuos žmones, kuriuos mylime. Ne į tuos, kuriems teoriškai turėtume jausti meilę ir prieraišumą, bet būtent į tuos, kurie žadina gilius ir prasmingus jausmus. Su jais ir šventinėmis, ir paprastomis dienomis turėtų būti kuriamas ryšys. Ryšys gali būti suvokiamas kaip galimybė atsisėsti ir pasikalbėti, pabūti kartu ir jausti tame prasmę. Švenčių esmė ne maistas, gėrimai ir dovanos, o ryšys su savimi ir mums svarbiausiais žmonėmis. Visa kita tėra besikeičiančios dekoracijos.

Jeigu norite pasidalinti savo mintimis, parašykite mums laišką el. paštu egle.s@priekavos.lt

Sekite naujienas mūsų soc. tinkle https://www.facebook.com/priekavoszurnalas

Vienatvę įveikti kartu lengviau!

Projektą „Vienatvės priešnuodžiai“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas (5000 Eur)

Autorius Eglė Stratkauskaitė