Puokščių komponavimo menas – floristika – egzistuoja nuo seniausių laikų. Jau bronzos amžiuje gėlės naudotos puošybai. Gėlėmis patys puošėsi ir jų kompozicijomis gražino aplinką senovės egiptiečiai, romėnai, japonai. Štai puokštes įteikti kaip dovaną Europoje pradėta XVI amžiuje. Tuomet ir prasidėjo tikroji floristikos era, per kurią sukurtos savitos taisyklės bei principai. Štai ką apie juos verta žinoti kiekvienam.

 

Paprasti principaiFemale,Florist,Makes,A,Bouquet,In,A,Flower,Shop,,Spring

   

Nepaisant to, ar iš skintų gėlių komponuojama puokštė taps namų puošmena, ar bus įteikta kaip dovana ypatinga proga, kuriant kompoziciją turėtų būti paisoma kelių pagrindinių principų: balanso, proporcijų, harmonijos ritmo bei akcento. Tokie nerašyti reikalavimai gali atrodyti sudėtingi, tad juos galima supaprastinti iki proporcingumo, kuris nurodo, kad visi puokštės elementai dera tarpusavyje pagal dydį; spalvų dermės, padedančios išlaikyti harmoniją; trijų pagrindinių elementų principo. Pastarasis principas labai naudingas pradedantiems komponuoti puokštes ir nenorintiems suklysti. Trys puokštės elementai:

 
  • Dominuojantys. Tai stambiausi, ryškiausi žiedai, puokštės pagrindas.
  • Linijiniai. Tai augalai, žolynai be žiedų, jie sudaro foną dominuojantiems augalams ir apibrėžia puokštės formą.
  • Užpildantys. Tai smulkios ir vidutinės gėlės, uogos, lapai, kurie pabrėžia dominuojančių žiedų grožį ir suteikia puokštei išbaigtumo.
 

Sudarant ar renkantis gėlių puokštes, bene svarbiausia yra spalva. Spalvos veikia žmogaus emocijas, taip pat yra savotiška simbolinė kalba. Floristikoje spalvų derinimas – vienas pagrindinių principų. Būtent nuo to, kaip tarpusavyje dera spalvos puokštėje, priklausys bendra jos nuotaika, įspūdis.

 

Verta prisiminti paprastas spalvų derinimo puokštėse taisykles

 
  • Kontrastingos spalvos turėtų būti perskirtos žalumynais. Taip kompozicija atrodys labiau subalansuota.
  • Pasirinkus vienspalves, artimų atspalvių gėles, sukuriama subtilumu dvelkianti kompozicija. Tačiau svarbu ją pagyvinti žaluma.
  • Ryškios puokštės kuriamos derinant geltoną su raudona, mėlyną su geltona, raudoną su mėlyna.
  • Šviesios gėlės komponuojamos puokštės kraštuose, o ryškūs, tamsesni žiedai – puokštės centre.

Ne mažiau nei spalvos bei elementų dermė svarbus yra puokštės kompozicijos tipas. Paprastai išskiriami šie pagrindiniai tipai:

 
  • Vėduoklės. Tokios kompozicijos puokštėje gėlės išdėstomos taip, kad primintų vėduoklę. Tam reikia gėlių ilgais kotais, kurie imituotų vėduoklės pagaliukus. Šiai puokštei komponuoti naudojamos įvairių spalvų ir rūšių gėlės.
  • Elipsės. Gėlės išdėstomos taip, kad primintų ištemptą apskritimą. Dažniausiai elipsės puokštėms naudojamos ryškių spalvų gėlės: rožės, saulėgrąžos, jurginai, lotosai, tuberozės bei lelijos. Pageidautina, kad šios gėlių puokštės maloniai kvepėtų. Elipsės formos gėlių puokštė puikiai tinka gimtadieniams, vestuvėms.
  • Vertikalus tipas. Bene populiariausia kompozicija. Tinka beveik bet kokiai erdvei, nes neužima daug vietos. Vertikalios kompozicijos leidžia išryškinti gėlių ilgais stiebais grožį. Rekomenduojama tokią kompoziciją laikyti aukštoje vazoje.
  • Horizontalios kompozicijos. Kuriant šias puokštes gėlės komponuojamos horizontaliai eilėmis arba zigzagu, priešingai nei vertikalioje kompozicijoje. Gvazdikų ir rožių grožis geriau atsiskleidžia kitose kompozicijose, todėl šiuo atveju retai naudojamos.
  • Trikampės gėlių puokštės. Kuriant tokias puokštes gėlės gali būti apkarpomos. Dažniausiai trikampio viduryje būna didelė gėlė, taip kompozicijai suteikiamas akcentas.
  • Pusmėnulio. Puokštė komponuojama krepšelyje ir primena jaunaties siluetą. Dėmesys sutelkiamas ne tik į gėlių žiedus, bet ir į jų lapus, todėl naudojami ryškiai žali dideli lapai.

 

Taisyklės, kurių verta paisyti

 

Patyrę floristai taip pat užsimena, kad verta paisyti kai kurių nusistovėjusių tradicijų. Pirmiausia dėl dovanojamų gėlių žiedų skaičiaus. Pagal vyraujančią tradiciją, lyginis gėlių skaičius puokštėje tinka gedulingoms progoms. Visomis kitomis progomis dovanojamas nelyginis gėlių skaičius. Dovanojamas vienas žiedas simbolizuoja dėmesį, trys – pagarbą, penki – pripažinimą, septyni – meilę. Vienas rožės žiedas reiškia atsargumą, trys – susidomėjimą, penkios ar septynios rožės – rimtus ketinimus, devynios – meilę, vienuolika – aistrą, penkiolika ir daugiau rožių sako, kad santykiai labai artimi ir rimti. Trylikos rožių dovanoti nedraudžiama, tačiau šis skaičius daugeliui siejasi su nesėkme, tad nei puokštėje, nei pavieniui paprastai nedovanojamos.

 

Dar vienas aspektas norintiems dovanai sukurti tradicijas atitinkančią puokštę yra tinkamas gėlių rūšių bei spalvų pasirinkimas. Gimtadieniams, pasak floristų, puikiai tinka gvazdikų, kardelių, alyvų, rožių puokštės su žalumynais ir kitais dekoratyviais elementais. Bet kuriai progai tinka rožės, tulpės, gvazdikai ir gerberos. Lauko gėlių, alyvų, ievų žiedynų puokštės laikomos neįpareigojančiomis ir gali būti įteikiamos artimiems draugams, tačiau netinka oficialiems sveikinimams. Štai lelijos ir chrizantemos vertinamos prieštaringai. Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių šios gėlės siejamos su gedulingomis progomis. Visgi tais atvejais, kai lelijos ir chrizantemos yra ne baltos, o ryškesnių spalvų, jas galima naudoti puokštėms.

 

Kurti svarbu atsižvelgiant į gavėjo lytį ir amžių

 

Šiuolaikiniai žmonės jau nepaiso griežtų taisyklių, kaip gyvenusieji Viktorijos laikų Anglijoje. Juk anuomet net buvo leidžiami „gėlių kalbos“ vadovėliai. O įteikdami puokštes žmonės ne tik prisipažindavo, kad myli, bet ir galėdavo vienas kitą įžeisti. Tačiau ir dabar floristai pataria kurti tokias puokštes, kurios pradžiugintų ir keltų malonias asociacijas. Tai padaryti įmanoma tik tuo atveju, jeigu puokštę komponuojantis žmogus žino, koks asmuo ją gaus. Visada verta atkreipti dėmesį į lytį ir amžių. Pvz., vaikams iki 12 metų dovanojamos nedidelės puokštelės, sukomponuotos iš smulkiažiedžių augalų. Taip daroma ne be priežasties, nes vaikui gėles turi būti patogu laikyti, nešti, taip pat svarbu, kad puokštė mažojo gavėjo neužgožtų. Vyrai moterims tradiciškai įteikia rožių ir orchidėjų, mat šie žiedai siejami su vertinimu ir branginimu. Mamoms dovanojamos rožės ir margaspalvės puokštės. Pastarosios yra vaikiškos meilės simbolis.

 

Visgi moterims gėlių puokštės gali būti parenkamos atsižvelgiant į amžių. Brandžioms damoms nedovanojamos tamsių žiedų ir greitai vystančios gėlės. Joms netinka ir baltos, mat tai nuotakų gėlės. Labiausiai vyresnio amžiaus moterims tinka dovanoti šviesių gėlių puokštes. Jaunoms moterims priimtina dovanoti rožes, gerberas, ryškių ir žaismingų spalvų chrizantemas. Jaunoms merginoms priimtina dovanoti dar neišsiskleidusias raudonos bei rožinės spalvos rožes, puokšteles iš pakalnučių, žibuoklių, tulpių, kitų gėlių. Tai, kad tinka ir patinka moterims, gali nepadaryti gero įspūdžio vyrams. Tad stipriosios lyties atstovams paprastai kuriamos „vyriškos“ puokštės. Tradicinėmis vyriškomis gėlėmis laikomi anturiai, kardeliai, narcizai, vilkdalgiai, amarilės, kartais tulpės. Vyrams tinkamiausios gėlės – stambiažiedės, ilgu stiebu. Vyriškiausiomis gėlėmis laikomi kardeliai, kurie asocijuojasi su kalavijais bei riterių laikais. Kardeliai – tinkamiausia gėlė brandiems vyrams. Berniukams tinka dovanoti ir vieną atskirą gėlę arba nedidelę ryškiaspalvių smulkių ir švelnių spalvų žiedų puokštelę. Jaunuoliams iki 20 metų tinka dovanoti rožių, 40–60 metų vyrams – gvazdikų.

 

Puokščių priežiūros gudrybės

 
  • Gėles merkti į švarų vėsų vandenį. Puokštė laikysis ilgiau, jeigu vazoje vanduo bus keičiamas arba papildomas kasdien.
  • Kasdien verta padaryti naują pjūvį ant gėlių stiebų. Geriau, jei pjūvis bus įstrižas, taip drėgmės sugėrimo plotas tampa didesnis.
  • Puokštei svarbu parinkti tinkamą vietą – toliau nuo tiesioginių saulės spindulių, skersvėjų, kondicionierių, šildymo prietaisų.
  • Jeigu puokštė suvyniota į dekoratyvinį popierių prieš merkiant į vazą jį būtina nuimti.
  • Puokštes ir pavienes skintas gėles derėtų laikyti atokiau nuo vaisių, ypač bananų. Šie išskiria etileną, kuris skatina vytimą.
  • Nakčiai puokštę rekomenduojama perkelti į vėsesnę vietą bei apipurkšti vandeniu.
 

Autorė Eglė Stratkauskaitė