Vasario 2-ąją įpusėja astronominė žiema. Rytų Lietuvoje ir kitur ši diena laikoma pusiaužiemiu. Šią dieną senieji Lietuvos gyventojai sakydavo, kad apsimiegojęs barsukas išlenda iš savo olos, apsidairyti, ar dar neprasidėjo pavasaris. Jeigu vos apsiuostęs jis skuba lįsti atgal į olą atbulomis, tarsi išsigandęs savo šešėlio, reiškia žiema dar bus ilga ir šalta. Jeigu diena apsiniaukusi ir barsukas išlenda iš savo olos ir eina pasivaikščioti, po to ramus grįžta atgal, tai pavasaris jau ne už kalnų.

 

"barsukas"

Šiaurės Amerikoje barsuko diena vadinama kito, į jį panašaus gyvūno – švilpiko – vardu. Manoma, kad viskas prasidėjo Punxsutawney vietovėje, Pensilvanijos valstijoje, JAV. Tačiau iš tikrųjų šventės ištakos prasidėjo Vokietijoje, kur pirmiausiai pradėta minėti bažnytinė šventė – Grabnyčios. Senosios Europos gyventojai tikėjo: jei per Grabnyčias nušvis saulė, tai žiema tęsis dar 6 savaites. Nors šiais laikais Grabnyčios laikoma krikščioniška švente, bet kaip ir daugelis kitų švenčių, ji siekia pagonybės laikus. Senovėje baltų gentys šią dieną melsdavosi Perkūnui, kad jis apsaugotų namus ir jų gyventojus nuo gaisrų. O šiandien tikintieji renkasi į mišias, kur pašventinamos žvakės, vadinamos grabnyčiomis arba graudulinėmis, o paskui jos deginamos namuose, tikint, kad tai padės išvengti pragaištingos ugnies liepsnų.

 

Per Grabnyčias paprastai jau pradeda kvepėti pavasariu, pabąla beržų tošis, pamažu tirpsta varvekliai. Jei diena saulėta, tai pavasaris bus ankstyvas, bet vasarą dažnai griaudės perkūnijos. Jei dar daug sniego, bus labai vešlios pievos. Tačiau jeigu diena bus vėjuota, pavasaris dar toli ir ūkininkams gali pritrūkti pašaro gyvuliams.

 

Regis, senolių prietarą apie barsuko arba švilpiko šešėlį, pasirodantį vasarį, galima nesunkiai pagrįsti. Šie laukiniai gyvūnai šaltuoju metų laiku kasmet užmiega žiemos miegu, todėl jei jis išdrįsta išlįsti iš olos, reiškia, kad lauko temperatūra jau yra aukštesnė ir jis gali susirasti ėdesio. Be to, šie gyvūnai yra gana paplitę, todėl žmonėms nebūdavo sunku pastebėti jų gyvenimo pokyčius.

 

1886 metais, kai Pensilvanijoje pradėta minėta švilpiko diena, tapo tradicija vaišintis įvairiais švilpikų mėsos patiekalais ir „Švilpiko“ punšu, gaminamu iš raudonojo vyno, citrininio limonado ir šilauogių skonio sodos vandens.

 

Pensilvanijos valstijoje švilpikas, pranašaujantis pavasario atėjimą, net turi vardą. Jis vadinamas Philu. Philas – jau tapęs legendiniu gyvūnu, kuris pranašauja pavasarį jau nuo 1886 metų. O juk paprastai švilpikai gyvena tik iki 6 metų… Kiti orų orakulai JAV – generolas Beau Lee Atlantoje ir Džordžijoje, seras Walteris Wally iš Rolio miesto Šiaurės Karolinoje ir Birminghamo Billas iš Birmingemo Alabamoje.

 

Kiekvienais metais vasario 2 dieną visame pasaulyje daugybę žiūrovų prie televizorių ekranų pritraukia 1993 metų filmas „Švilpiko diena“ (angl. „Groundhog Day“), kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka žavusis Billas Murray‘us. Vos pasirodęs kino ekranuose šis filmas sulaukė nepaprasto populiarumo. Per pirmąsias jo rodymo dienas kine apsilankė daugiau nei 30 tūkst. žiūrovų minia.

 

Ar iš tikrųjų verta tikėti barsuko arba švilpiko prognozėmis? JAV nacionalinio klimato duomenų centras palygino šalies metų temperatūras nuo 1988 iki 2012 metų su legendinio švilpiko Philo prognozėmis ir nustatė, kad jis buvo teisus iš viso tik 39 %. Tai reiškia, kad tikslesnė prognozė būtų metant monetą ir stebint, ar ji nukris herbo, ar skaičiaus puse…

 

Tačiau ne tik barsukas laikomas gyvūnu, kuris gali išpranašauti orus. Pasirodo, tai gali padaryti patys įvairiausi gyvūnai, nuo varlių iki karvių. Žmonių keturkojai arba sparnuotieji bičiuliai gali nujausti artėjančią audrą, sausrą arba kitus didelius klimato pokyčius.

 

Įdomu

 
  • Triukšmingos amfibijos, varlės, sakoma, kvarkia ilgiau ir garsiau, kai nusimato blogi orai. Taigi, išgirdus jų garsėjantį kvaksėjimą, vertėtų paskubėti namo, nes artėja audra arba smarki liūtis.
 
  • Jeigu paukščiai skrenda žemai, artėja blogas oras, lietus. Jeigu paukščiai skraido aukštai, reiškia, oras bus giedras ir gražus dar ilgai.
 
  • Jei vasarą pievose, laukuose ir įprastose jų buvimo vietose nematyti bičių ir drugelių, galima įtarti, kad netrukus prasidės staigūs orų pokyčiai, kils audra.
 
  • Tikima, kad prieš orų pokyčius karvės tampa neramios ir nenustygstančios vietoje ir pradeda intensyviai vaikyti muses su uodegomis arba tiesiog prigula ganykloje.
 
  • Artėjant liūčių sezonui rudosios ir juodosios skruzdės pradeda dar uoliau statyti skruzdėlynus. Pastebėjus didesnį nei įprastai skruzdėlyną, galima tikėtis orų pokyčių.
 
  • Avys būriuojasi į vieną vietą prieš lietų arba audrą.
 
  • Boružės spiečiasi į būrius, kai artėja atšilimas, o ieško pastogės, kai artėja liūtys ir kitos nemalonios orų permainos.