Ką daryti, jei sportuojant skauda pėdas?

Kuo mažiau laiko lieka iki vasaros, tuo intensyviau norisi judėti. Deja, daliai žmonių entuziazmas greitai pradingsta dėl atsiradusio pėdų skausmo. Kodėl jas įskausta ir ką daryti, klausiame „Gijos Klinikų“ ortopedo-traumatologo Gintauto Pociaus ir kineziterapeuto Vainiaus Petrausko.

Kodėl skauda pėdas?

Pasak „Gijos Klinikų“ medikų, sportuojant pėdas gali skaudėti dėl įvairių priežasčių: padidėjusio krūvio, kuris tenka pėdoms judant; netinkamos perkrovos; perkrovos į pėdas; netaisyklingos pėdų padėties; per laisvų raiščių; raumenų silpnumo; netaisyklingai atliekamų judesių; dėl tiesioginių traumų, tenkančių pėdoms sportuojant; netinkamos avalynės. Gydytojas ortopedas-traumatologas Gintautas Pocius atkreipia dėmesį, kad bene nedraugiškiausias sportas moterų pėdoms yra sportiniai šokiai, kai avimi aukštakulniai. Kitos nepalankios sporto šakos: kovinės, kuriomis užsiimant dažnai tiesiogiai smūgiuojamos pėdos, bei futbolas. Palankiausios – plaukimas ir dviračių sportas. Kineziterapeutas Vainius Petrauskas pastebi, kad potenciali rizika susižeisti pėdas priklauso nuo to, ar jos paruoštos sportuoti. „Jei taip, tai visos sporto šakos bus mažiau ar daugiau palankios, nes netraumuos pėdų. Kitu atveju, jei čiurnas supantys ir blauzdų raumenys nėra paruošti, žmogus avi prastą avalynę ir išbėga pabėgioti, toks sportas tikrai bus traumuojantis“, – sako medikas.

Pirmieji simptomai

Jei sportuodami pakenkėme pėdoms, tai išduoda keletas simptomų. Pirmasis jų – skausmas. Kiti ankstyvieji ženklai – paraudimas, nuospaudos ar patinusi pėda. Jei skausmas jaučiamas sportuojant ar naktį miegant, tai signalas imtis atitinkamų priemonių: stiprinti raumenis, nešioti ortopedinius vidpadžius.

Gyd. G. Pocius pabrėžia, kad ignoruoti pėdų skausmo negalima, nes ilgainiui jis tik stiprės, vargins ne tik sportuojant, bet ir kasdien judant. „Taip pat skausmas gali būti prasidedančių negrįžtamų pėdos deformacijų, lėtinio uždegimo ar besiformuojančio stresinio pėdos kaulų lūžio simptomas“, – sako specialistas.

„Ignoruojamas pėdų skausmas didina traumų tikimybę, o jos gali lemti nedarbingumą ar net operaciją. Pėda – žmogaus kūno pamatas. Jei ji traumuojama, nukenčia ir kitos struktūros, galimi kelio, klubo ar nugaros skausmai, traumos“, – pažymi kineziterapeutas V. Petrauskas.

(Ne)sportuoti basomis

Paklausti, ar saugiau sportuoti su kojinėmis, basomis, ar avint netinkamą avalynę, medikai sako, kad nė vienas variantas nėra tinkamas pasirinkimas. „Netinkama avalynė gali sukelti nuospaudų, žaizdų. Jei basomis ar su kojinėmis sportuojama ant tam nepritaikytų kietų, šiurkščių paviršių, galimi tiesioginiai mechaniniai odos pažeidimai, stresiniai pėdos kaulų lūžiai, sausgyslių ar raiščių traumos“, – pavojus vardina gydytojas-ortopedas.

Jam antrina ir kineziterapeutas. „Jeigu man reikėtų rinktis, ar sportas basomis, ar su netinkama avalyne, rinkčiausi sportuoti basomis, nes netinkama avalynė – didesnė traumos tikimybė. Tačiau abiem atvejais traumuojamos pėdos, nes sportas basomis labai jas apkrauna“, – pastebi V. Petrauskas. Sportuoti basomis arba su kojinėmis galima tik tam pritaikytose sporto salėse su minkšta danga, jei to reikalauja sporto šaka – joga, gimnastika ar kt.

Kreiptis į medikus

Jei net nutraukus žalojančius veiksmus išlieka pėdų skausmas, patinimas ar nuospaudos, rekomenduojama konsultuotis su medikais. Išsigąsti nereikia, galbūt tik reikės pastiprinti raumenis. „Juntant lengvą skausmą, disbalansą iš pradžių galima pasitarti su kineziterapeutu ir individualiai parinktais pratimais stiprinti raumenis bei atsikratyti diskomforto. Jei skausmas intensyvus, juntamas nuolat ar net naktį, situacija vis blogėja, tikrai nederėtų delsti – konsultuotis su gydytoju ortopedu-traumatologu“, – ragina V. Petrauskas.

„Norint pritaikyti efektyvias gydymo priemones, būtinas išsamus paciento ištyrimas, kurį sudaro objektyvi pėdų apžiūra, radiologiniai tyrimai (rentgenografija, echoskopija, kompiuterinė ar magnetinio rezonanso tomografija). Tačiau visi šie instrumentiniai tyrimai yra statiniai, atliekami stovint arba gulint. Siekiant skirti tinkamą gydymą, rekomenduotume atlikti 3D eisenos tyrimą, kurio metu aukštos raiškos kameros fiksuos sąnarių ir pėdų judesius, speciali programinė įranga įvertins eisenos tipą, kojų ašis, tyrimą atliekantis kineziterapeutas patars ir individualiai paskirs reabilitacijos programą, – pasakoja gydytojas ortopedas-traumatologas. – Esant didesnėms pėdų deformacijoms, specialistai pasiūlys tinkamus įdėklus, specialią avalynę ar operacinį gydymą, nes kitaip pėdų skausmas / diskomfortas nedings.“

Specialūs batų įdėklai išlaiko taisyklingą fiziologinę pėdų padėtį, tolygiai paskirsto krūvį, padeda išlaikyti taisyklingą pėdų ašį, anatomiškai paremia ir koreguoja pėdų skliautus, švelnina skausmingus taškus.

3D eisenos ir bėgimo tyrimas

„Gijos Klinikų“ specialistai pasakoja, kad pacientams atliekami 3D eisenos ir bėgimo tyrimai. „3D eisenos tyrimas parodo ašinius, rotacinius eisenos pažeidimus. Jei tyrimas atliekamas laiku, kol kaulinės ir raiščių struktūros dar nėra negrįžtamai pakitusios, reabilitacinės ir ortopedinės priemonės padės atsikratyti skausmo ar neleis net jo pajusti“, – aiškina gyd. G. Pocius.

Bėgiojantiems žmonėms svarbi tinkama ir netraumuojanti bėgimo technika. Rekomenduojama atlikti kompiuterinę 3D bėgimo analizę, kurios metu įvertinama bėgimo technika ir viso kūno judesiai. Tyrimo ataskaitoje nurodomos silpnosios kūno vietos, kineziterapeutas sudaro individualią treniruočių programą taisytinoms vietoms koreguoti.

„Taisyklinga bėgimo technika užkerta kelią pėdų skausmui, mažina traumų riziką. Po kurio laiko atliktas pakartotinis tyrimas leis įvertinti progresą atliekant taisyklingą bėgimo techniką“, – pastebi V. Petrauskas.

Pėdų skausmo prevencija

Pasak gydytojo ortopedo-traumatologo, norint išvengti pėdų skausmo sportuojant, pirmiausia reikėtų avėti specialią avalynę, sukurtą būtent tai sporto šakai. „Renkantis avalynę, matuotis antroje dienos pusėje, nes net ir sveikos pėdos per dieną patinsta. Būtina individualiai stiprinti blauzdos ir pėdų raumenis atliekant specialias balansines treniruotes. Jos padės išvengti pėdos ar čiurnos traumų, nes pagreitėjus raumenų atsakui sutrumpėja reakcijos laikas į gresiančią traumą, – sako gyd. G. Pocius. – Sportuodami rinkitės krūvius, kurie didėtų palaipsniui, nesukeldami pėdų skausmo. Jei po krūvio jaučiate skausmą, kuris nepraeina ilsintis ar stiprėja kitos treniruotės metu, rekomenduotume kreiptis į kvalifikuotus medikus – jie nustatys skausmo priežastį, parinks tinkamą avalynę, įdėklus ir patars, kaip koreguoti fizinio pasiruošimo programą.“

Prieš bet kokį sportą svarbu tinkamai apšilti ir taip paruošti pėdas apkrovai. Prevencijai galima atlikti įvairius pusiausvyros bei pėdų skliauto pakėlimo pratimus, pavyzdžiui, tarp pirmų dviejų kojos pirštų įstačius tušinuką bandyti parašyti savo vardą. Po sporto svarbu atlikti tempimo pratimus.

Pirmoji pagalba suskaudus

Pajutus pėdų skausmą, jį numalšinti padės naminės priemonės.

„Pirmiausia reikia nutraukti fizinį krūvį, kuris sukėlė skausmą. Po treniruotės skaudamą vietą pašaldyti arba visą pėdą kišti į ledo kubelių pribertą vonelę su šaltu vandeniu. Jei pėda patinsta, vargina uždegimai, rekomenduojamos vonelės su druska. Pajutę besiformuojančią nuospaudą, kuo greičiau ją užklijuokite specialiu pleistru“, – pataria gydytojas ortopedas-traumatologas.

Svarbu nedelsti ir skausmui nepraeinant, intensyvėjant, atsiradus kitų simptomų, kreiptis į specialistus, kad nustatytų skausmo priežastį ir suteiktų kvalifikuotą pagalbą.

Įdomu

•  Žmogaus pėdą sudaro 26 kaulai, 33 sąnariai, daugiau nei 100 raumenų, sausgyslių ir raiščių.

•  Visa ši sistema padeda pėdoms atlikti atraminę, balansinę ir amortizacinę funkcijas.

•  Sugerdama smūgius pėda apsaugo ir užtikrina kaulų, sąnarių, raumenų, kitų kūno dalių sveikatą.

•  Menkiausi pėdų pakitimai turi reikšmingos įtakos visam judamajam aparatui.

•  Pagal anatominę padėtį ir skliauto linkį, žmogaus pėdos skirstomos į kelis tipus: egiptietiškam būdingas žemas pėdos skliautas ir ilgas nykštys (70 % žmonijos); romėniškam – vidutinis pėdos skliautas ir panašaus ilgio pirmieji kojų pirštai; graikiškam – aukštas skliautas, antrasis kojos pirštas ilgesnis už kitus.

Autorius Laima Samulė