Šiltuoju metų laiku daugiau būnant lauke padažnėja vabzdžių įgėlimų. Tam, kad jaukus laikas gryname ore neapkarstų, patartina su savimi turėti apsaugos priemonių. O jei skausmingo susidūrimo išvengti nepavyko, naudinga žinoti, kaip numalšinti nemalonius potyrius.

 

Sumažinti nuodų kiekįlittle blonde girl in beige muslin dress holds wheat grains in the palm of her hand in wheat field on sunset

 

Jei įgėlė vapsva, širšė ar bitė, pirmiausia pašalinti geluonį, nes iš jo dar kurį laiką sunkiasi nuodai. Tą daryti labai atsargiai, nespaudžiant pirštais ar pincetu, nes suspaudus geluonį į organizmą gali patekti dar daugiau nuodų. Paprasčiausia pašalinti braukiant viena kryptimi bukuoju peilio geležtės galu arba plastikine kortele (pavyzdžiui, banko). Įgėlimo vietą reikia dezinfekuoti apsisaugant nuo galimos infekcijos. Jei įgelta į galūnę, numauti žiedus, nusegti laikrodžius, apyrankes ar kitus papuošalus, nes tinstant jie gali užspausti kraujotaką, retsykiais netgi prireikia specialių įrankių nukirpti sutinusį pirštą įsirėžusį žiedą.

 

Pirmoji pagalba – šaltis

 

Įgėlimo vietą būtina šaldyti, kad nusloptų tinimas ir apmalštų skausmas. Gamtoje puikiai tiks šalto vandens kompresai. Įgeltą vietą galima ilgiau palaikyti panardinus upėje, ežere, jūroje. Jei tai neįmanoma, naudoti šlapio audeklo kompresus. Palaikyti šaltame vandenyje sumirkytą kompresą, kol ims šilti, ir vėl sušlapinti šaltu vandeniu. Efektyviausiai veikia ledas (tiks ir šaldiklyje laikomi maisto produktai), tik juos įvynioti į audinį ir ant skaudamos vietos palaikyti 10 min. Patariama įgeltą ranką ar koją pakelti aukščiau – sumažės tinimas, jo sukeltas tempimas ir skausmas.

 

Vartoti antialerginius vaistus

 

Jei žmogus alergiškas vabzdžių įgėlimui, būtina vartoti antihistamininius vaistus. Jei nukentėjusysis su savimi turi adrenalino (pvz., automatinį švirkštą „EpiPen“), padėkite susišvirkšti į šlaunies ar peties raumenis. Jei patinimas plinta ar simptomai darosi intensyvesni (atsiranda dusulys, pasunkėja kvėpavimas, pasikeičia širdies veikla, pradeda berti visą kūną), nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą tel. 112 arba patiems skubiai vežti nukentėjusįjį į artimiausią ligoninę.

 

Būtina įsidėmėti, kad ir nealergiškam žmogui labai pavojingas įgėlimas į gomurį ar liežuvio šaknį. Kol neprasidėjo tinimas ir nesutriko rijimo funkcija, reikia išgerti antihistamininių vaistų ir kreiptis pagalbos į medikus.

 
vitella_ictamo_forte_kompozice_30g_

Produktą galima įsigyti didžiosiose šalies vaistinėse.

Naudoti raminamąsias priemones

 

Net jei nesate alergiški, vabzdžio įgeltą vietą gali niežtėti ir skaudėti net keletą dienų. Pasitaiko, kad ir patinimas greitai neatslūgsta. Ypač ilgai peršti ir niežti uodų arba mažų muselių sukąstas vietas. Tokiais atvejais patariama naudoti specialius tepaliukus nuo vabzdžių įkandimo, kurie ramina, mažina niežėjimą ir perštėjimą. Tai ypač svarbu, kai įgeltas ar sukastas vaikas, nes nuolat kasosi pažeistą vietą, gali atsirasti infekcija, žaizdelė ilgai negis, susiformuos randas. Jei organizmas linkęs į alergiją, vertėtų naudoti antihistamininį tepalą ar purškalą odai.

 

Stebėti organizmo reakciją

 

Specialistai pažymi, kad alergija vabzdžių įkandimams gali atsirasti bet kada, todėl kaskart privalu stebėti organizmo reakciją. Jeigu patinimas siekia daugiau nei 10 cm, o uždegimo simptomai išsilaiko ilgiau nei parą, jau galima įtarti vietinę alerginę reakciją. Siekiant išvengti stipresnių reakcijų ateityje, vertėtų apsilankyti pas gydytoją alergologą ir pasidomėti prevencija. Jeigu įgėlus vabzdžiui atsiranda bėrimas kitose kūno vietose, jaučiamas dusulys, svaigimas, krinta kraujospūdis, tai jau sisteminė alerginė reakcija vabzdžių nuodams. Nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, o vėliau – į alergologą-klinikinį imunologą, aptarti gydymo planą ir įsigyti adrenalino švirkštą.

 

Kreiptis į specialistus

 

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei įkandimo vieta ryškiai raudona, patinusi, susidaro sukietėjusių darinių. Jei patinimas labai išplinta, pvz., apima abiejų rankų, kojų sąnarius. Jei patinimas nemažėja 1–2 paras, tai gali rodyti infekcijos tikimybę. Taip pat kai nepadeda vaistinėje įsigyti preparatai ir simptomai nepraeina porą dienų.

 

Į gydytoją reikia kreiptis visada įsisiurbus erkei, nes specialistai nepataria jos traukti patiems. Traukiant savarankiškai žaizdoje gali likti erkės kūno dalių, o tai gali sukelti infekciją.Pašalinus erkę, atidžiai stebėti įkandimo vietą. Jei atsiranda paraudimas ar pradedama karščiuoti, nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti erkių nešiojamų infekcijų pradžios ženklai.

 

Įgėlimo galima išvengti

 

Aplink pradėjus ratus sukti širšei ar bitei, svarbu išlikti ramiam, nepanikuoti, nes organizme išsiskiria medžiagos, kurios vabzdį dar labiau traukia. Nemosikuokite rankomis, nes staigūs judesiai kelia pavojų, nuo kurio vabzdžiai ginsis geldami. Nereikėtų stengtis užmušti, nes užmušto vabzdžio kvapas išprovokuoja kovoti jo gentaines. Širšės ir bitės gelia gindamos savo namus arba kai yra pagautos ar prispaustos, tad nepatartina vaikštinėti, kur karpomos gyvatvorės, pjaunama žolė, stovi aviliai. Vabzdžius privilioja gendančių vaisių, uogų, kito maisto kvapai, todėl iškylauti reikėtų itin atsargiai. Nepatartina gamtoje kvėpintis, naudoti kvapių higienos priemonių. Širšės ir bitės pirmiausia puola tamsias ir blizgančias vietas (nes antropologiškai užprogramuotos gintis nuo pagrindinio priešo – rudojo arba juodojo lokio), todėl gamtoje geriausia vilkėti baltais, pilkais, žaliais drabužiais.

 

Kaip apsisaugoti?

 
  • Vykstant į gamtą naudoti purškalus arba tepalus, kurie neleidžia vabzdžiui nutūpti ant odos.
  • Tam, kad nedirgintų odos, net mažiems vaikams galima naudoti specialias vabzdžius atbaidančias apyrankes.
  • Mėgstantiems natūralias priemones arba alergiškiems apsisaugoti padės gvazdikėlių arba vanilės eteriniai aliejai.
  • Planuojant išvyką į mišką, nuo erkių visada reikėtų papildomai saugotis purškalais.

 

Autorė Laima Samulė