Be kraujo negalėtų funkcionuoti nė vienas organas ar organizmo sistema. Kraujas aprūpina organizmą deguonimi, dėl jame esančių sudėtinių dalių kovojama su infekcijomis, o susižalojus jis kreši ir užtraukia žaizdas. Visgi tam, kad kraujas galėtų atlikti visas šias funkcijas, jis turi būti sveikas. Tad bent kartą per metus verta atlikti profilaktinių kraujo tyrimų, atskleidžiančių ne tik kraujo, bet ir viso organizmo bendrą būklę.

 

(Ne)sudėtinga kraujo sudėtisMedical,Blood,Test,Flat,Concept.,Chemical,Laboratory,Analysis,,Medical,Office

 

Suaugusio žmogaus organizme nuolat cirkuliuoja apie 5 l kraujo. Sudarytas iš skystosios dalies – vandens su įvairiomis ištirpusiomis medžiagomis, ir kraujo kūnelių. Jie gaminami kaulų čiulpuose iš kraujodaros kamieninių ląstelių. Subrendę patenka į kraujotakos sistemą. Kraujo kūneliai yra trijų rūšių: eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai), leukocitai (baltieji kraujo kūneliai) ir trombocitai (kraujo plokštelės). Eritrocitai ir juose esantis hemoglobinas perneša deguonį iš plaučių į visus kitus organizmo audinius. Sumažėjus eritrocitų skaičiui ir sykiu hemoglobino kiekiui kraujyje išsivysto mažakraujystė (anemija). Baltieji kraujo kūneliai – leukocitai – skirstomi į grūdėtuosius ir negrūdėtuosius. Grūdėtųjų leukocitų (granulocitų) citoplazmoje matomos granulės, o branduolį sudaro keletas segmentų. Dar skirstomi į tris rūšis: bazofilus, eozinofilus ir neutrofilus. Šių leukocitų pagrindinė funkcija – kovoti su infekcija. Jie gali iš kraujo patekti į audinius ir sunaikinti infekciją sukeliančias bakterijas bei grybelius. Negrūdėtųjų leukocitų citoplazmoje granulių nėra, o branduoliai vientisi. Šioms ląstelėms priskiriami limfocitai ir monocitai. T limfocitai naikina virusus, parazitus, vėžines ląsteles, B limfocitai gamina antikūnus. Monocitai kartu su neutrofilais ir limfocitais kovoja su infekcija, todėl limfocitai ir monocitai – svarbiausia žmogaus imuninės sistemos dalis. Trombocitai dalyvauja kraujo krešėjimo procese. Jie prilimpa prie pažeistos kraujagyslės vietos, padeda susiformuoti krešuliui ir taip apsaugo nuo kraujavimo. Sumažėjus trombocitų skaičiui (esant trombocitopenijai) lengvai atsiranda mėlynių, dažnai kraujuoja iš nosies, padidėja savaiminio kraujavimo rizika.

 

Aktualūs rodikliai

 

Kraujo sudėtis – tarsi viso organizmo būklės lakmuso popierėlis. Tad net nedideli kraujo sudėties pokyčiai gali rodyti sudėtingus susirgimus, o kartais netgi juos nulemti. Dėl šios priežasties sunegalavus pirmiausia atliekamas bendras kraujo tyrimas. Jo rezultatai parodo svarbiausių kraujo dalelių kiekius, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį, ląstelių sudėtį, leidžia įtarti uždegimines, infekcines, kraujo ligas. Tačiau joms patvirtinti paprastai reikia išsamesnių tyrimų. Taip pat nustatoma ir dalinė biocheminė kraujo sudėtis, įvertinamas svarbiausių mikroelementų kiekis ir kiti rodikliai. Štai keletas jų, aktualių kiekvienam:

 
  • Su medicina nesusijusiems žmonėms geriausiai žinomas kraujo rodiklis yra hemoglobinas (HGB), kuris kartu su eritrocitų (RBC) skaičiaus nuokrypiu gali įspėti apie anemiją. Suaugusiųjų žmonių hemoglobino norma: vyrams – 140–180 g/l, moterims 120–160 g/l.
  • Širdies ir kraujo ligų profilaktikai būtina stebėti cholesterolio kiekį kraujyje. Tiriant kraują nustatomas bendras cholesterolio kiekis ir vadinamojo blogojo cholesterolio kiekis. Cholesterolis kraujyje cirkuliuoja susijungęs su baltymu. Kartu jie sudaro medžiagą, vadinamą lipoproteinu. MTL cholesterolis, esantis mažo tankio lipoproteinų sudėtyje, yra blogasis cholesterolis, nusėdantis ant kraujagyslių sienelių. Dėl blogojo cholesterolio pertekliaus pradeda vystytis aterosklerozė ir koronarinė širdies liga. Bendrojo cholesterolio norma – 5 mmol/l. MTL cholesterolio norma – 3 mmol/l.
  • Gliukozės kiekis (GLU) kraujyje gali padėti įvardinti vieną dažniausių lėtinių ligų – cukrinį diabetą. Gliukozės kiekį profilaktiškai reikėtų tikrintis kasmet. Statistiškai būtent profilaktinio tikrinimo metu randama gliukozės rodiklių pakitimų. Šį tyrimą itin svarbu atlikti besilaukiančioms moterims, antsvorio turintiems žmonėms, tiems, kurie kenčia nuo padidėjusio kraujospūdžio, blogojo cholesterolio ir trigliceridų kiekio. Taip pat jei tarp artimųjų yra sergančių cukriniu diabetu. Sveiko žmogaus gliukozės kiekis kraujyje svyruoja nuo 3,3 iki 5,5 mmol/l.
  • Atliekant kraujo tyrimus vertinami ir trombocitai (PLT). Svarbus jų kiekio sumažėjimas, kuriam esant pasireiškia kraujavimas (kraujuojama iš nosies, dantenų, atsiranda mėlynių). Didelis trombocitų kiekio sumažėjimas pasitaiko sergant tam tikromis kraujo, kepenų, onkologinėmis ligomis. Trombocitų kiekio padidėjimas nustatomas gerokai rečiau, pavyzdžiui, organizmui reaguojant į kraujavimą – tiek išorinį, tiek vidinį. Trombocitų norma suaugusiesiems – 150–370 x 109/l.
  • Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) susijęs su lėtinėmis ligomis. Jei didesnis už normą, galima įtarti, kad organizme slypi infekcija – sąnarių liga ar kokia nors patologija. ENG norma suaugusioms moterims – 2–20 mm/h, vyrams – 1–15 mm/h.
  • Medikams itin svarbi bendro kraujo tyrimo dalis – leukocitų formulė. Šis rodiklis rodo organizmą kamuojančius uždegimus. Daug informacijos suteikia leukocitų atmainos. Pavyzdžiui, bendras leukocitų skaičius praktiškai nepakitęs, bet aptinkama mažai limfocitų (vienos iš leukocitų atmainų). Tuomet tiriama virusinės infekcijos galimybė. Jei vyrauja neutrofilai, gali būti diagnozuojamas bakterinis susirgimas. Visgi patiems interpretuoti leukocitų formulės nerekomenduojama. Mat jeigu imuninė sistema nusilpusi, ji nereaguoja ir leukocitų, kurie turėtų kovoti su liga, nepadaugėja. Tuomet atliekama papildomų tyrimų. Pagrindinis jų – C reaktyvusis baltymas (CRB). Sveikiems žmonėms nustatomi tik CRB pėdsakai, iki 5 mg/l. Po ūmios fazės atsako pradžios CRB koncentracija staigiai didėja: didėti ima per 6–12 val., o piką pasiekia per 24–48 val. Koncentracija, viršijanti 100 mg/l, susijusi su didele trauma ar sunkia infekcija (sepsiu).
  • Atliekant kraujo tyrimus svarbu nustatyti natrio, kalio ir chloro kiekius kraujyje. Sveikas žmogaus organizmas turi išlaikyti pastovią kalio koncentraciją kraujo serume. Kalis (K) užtikrina nervinių ir raumenų ląstelių normalų atsaką į išorinį dirgiklį, nervinių impulsų perdavimą. Neląstelinis kalis svarbus normaliai angliavandenių ir baltymų apykaitai. Rekomenduojama kalio jonų koncentracija kraujo serume (plazmoje) – 3,5–5,3 mmol/l. Natris (Na) yra svarbiausias neląstelinis elektrolitas, reguliuojantis subalansuotą vandens apykaitą. Ketvirtadalis organizme esančio natrio įeina į audinių sudėtį, kita dalis yra neląsteliniame skystyje ir nuolat keičiasi. Vidutiniškai per parą natrio reikia 4–5 g (10–12 g NaCl). Suaugusiesiems natrio norma siekia 135–145 mmol/l. Chloras (CL) – svarbiausias neląstelinis anijonas. Chloro koncentracija dažniausiai kinta kartu su natrio ir kalio kiekiais. Chloridai svarbūs palaikant organizme vandens pasiskirstymą, osmosinį slėgį, anijonų ir katijonų pusiausvyrą. Jų norma – 96–106 mmol/l.
 

Tyrimui būtina pasiruošti

 

Kraujas greitai kinta reaguodamas į aplinkos pokyčius, maistą, net patiriamą nervinę įtampą. Geriausia kraujo tyrimus atlikti ryte, nevalgius, nevartojus alkoholio ir nerūkius. Taip pat svarbu nesijaudinti. Mat stresas daro įtaką kraujo sudėčiai – padaugėja leukocitų. Ir tai gali iškreipti tyrimų rezultatus. Medikai ragina vyresnius nei 40-ies asmenis kasmet atlikti cholesterolio ir gliukozės kiekio nustatymo tyrimus. Svarbu kritiškai įvertinti ir per didelį eritrocitų kiekį. Kartais tai gali rodyti, kad kraujas tirštėja, nes žmogus išgeria per mažai vandens. Deja, kartais rodo progresuojančią aterosklerozę. Specialistai primena, kad ne visada normos ribas atitinkantys kraujo tyrimų rezultatai rodo, jog ligos nėra. Jeigu žmogaus būklė ir savijauta negerėja, kraujo tyrimą būtina kartoti.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė