Jei tinkamai veikia vidinis kompasas, visada rasi teisingą kryptį

Serialo „Rimti reikalai“ aktorė Goda Petkutė savo dėmesį dalina ne tik teatrui ir televizijai, bet ir kitoms veikloms, kur realizuoja kūrybiškumą bei socialinę atsakomybę. Su bendraminčiais įkurtoje Godos studijoje „Cozy Shelter“ mergaitės mokomos kritinio mąstymo, sąmoningumo, savivertės, lyderystės, vaidybos ir daug daugiau. Veikli moteris sutiko atsakyti į visų šūsnį klausimų.

Goda Petkutė, fotografė Erika Urnikytė.

KUR šiuo metu žiūrovai gali jus išvysti?

Paskutiniu metu – seriale „Rimti reikalai“. Tiesą pasakius, vaidinau vieną įdomiausių personažų – žurnalistę Agnę Rutkaitę, pagrindinio veikėjo Hardo naują mylimąją. Ir, žinoma, mane galima išvysti Nacionalinio Kauno dramos teatro scenoje. Teatre kuriu personažus 14 skirtingų spektaklių, tad su žiūrovais matomės tikrai dažnokai (šypsosi).

KAIP sekasi laiką dalinti televizijai ir teatrui?

Sudėtingai, vis dar mokausi tai daryti. Svarbiausia – balansas. Gerai, kai vienam projektui pasibaigus prasideda naujas. Mūsų profesijoje, kaip žinia, balansą gana sunku rasti, dažnai yra daug arba nieko. Kol kas man balansuoti sekasi labai neblogai.

KODĖL pasirinkote aktorystę?

Vis dar manau, kad ne aš pasirinkau aktorystę, o ji mane pasirinko. Vos baigusi 12 klasę svajojau apie interjero dizainą, tik neįstojau. Tai, va, atsiradau, kur atsiradau, ir kol kas sėkmingai plaukiu gyvenimo tėkme. Mokausi iš tylos, pergalių ir lygiai taip pat nemalonių situacijų.

KOKS vaidmuo reikšmingiausias?

Visi reikšmingi. Procesas, pastangos, disciplina, valia, emocijos – visa tai galutiniame rezultate sukuria prasmę. O kur prasmė, atsiranda ir vertė. Man visi vaidmenys savaip vertingi. Kaip ir gyvenime – visi žmonės su savo charakteriais, istorijomis, patirtimis yra vienodai vertingi.

KOKIŲ slaptų talentų, gebėjimų turite?

Norėjau tapti interjero dizainere, tad draugas buvo pieštukas. Myliu žirgus, mėgstu jodinėti, tik paskutiniu metu sunkiai randu tam laiko.

KAS labiau esate – gamtos ar miesto vaikas?

Galėčiau amžinai gyventi gamtoje, apsuptoje civilizacijos. Skamba kontrastingai, bet man reikia ir gamtos, ir civilizacijos. Gamta subalansuoja, o civilizacija pamaitina mentaliai. Mano asmenybei reikia nuolat augti ir tobulėti, gerai, jei tai vyksta harmonijoje. Jei keliauju, tai prioritetas gamta.

KAS padeda greičiausiai atgauti jėgas?

Meilė, apkabinimai, drybsojimas lovoje, knygos, geros istorijos, įdomūs žmonės, kelionės. Viskas, kas leidžia į pasaulį pažiūrėti kitomis akimis. Meilė kūrybai, pasauliui, žmonėms motyvuoja siekti savo tikslų. Lygiai taip pat mane papildo ir padeda atgauti jėgas.

KAIP pasukote į drabužių kūrimo sritį?

Pandemijos laikais, kai priverstinai buvome sustabdyti nuo nuolatinio lėkimo, nori nenori atsirado galimybė labiau išgirsti ir pamatyti save. Taip išsigrynino ir mano „Cozy Shelter“ rūbų linijos idėja.

KODĖL skiriamuoju jūsų drabužių ženklu tapo flamingai?

Flamingai simbolizuoja meilę, šeimą, bendruomeniškumą, civilizaciją, estetiką ir grožį. Tokią nuostabią žinutę jie perteikia.

KOKIUS drabužius dažniausiai vilkite?

Gyvenu įtemptai, tad svarbu jaustis laisvai ir patogiai. Bet dažnai mėgstu vilkėti kostiumo stiliaus rūbus. Man patinka švarkai ir kelnės. Tai pabrėžia mano charakterį ir temperamentą. Svarbu estetika, todėl nemėgstu daug daiktų nei namuose, nei ant kūno – turiu jausti laisvę.

KOKIOS mūsų visuomenės problemos labiausiai jaudina?

Prieš dvejus metus su kolega Kastyčiu Kaune įkūrėme studiją „Cozy Shelter“, kurioje dirbama tik su mergaičių auditorija. Mokome pagarbos, kritinio mąstymo, sąmoningumo, savivertės, lyderystės, vaidybos, emocinio tapymo, kūrybinio rašymo, viešojo kalbėjimo. Manau, kad mergaitės, tiksliau, moterys, vis dar priverstos atitikti tam tikrus visuomenės keliamus standartus, o „Cozy Shelter“ yra apie laisvę, savęs ir kito priėmimą, savigarbą.

KĄ norėtumėte pakeisti pasaulyje?

Trokštamus pokyčius sėkmingai įgyvendinu su „Cozy Shelter“ idėja. Siekiu pakeisti požiūrį į moterį ir kad pačių moterų požiūris į pasaulį keistųsi. Nereikia atitikti aplinkos keliamų standartų, užtenka kelti sau uždavinius, tikslus, siekti juos įgyvendinti, kaip atrodo teisinga. Pirmiausia žvilgsnis į save ir tik vėliau – į aplinką. Mes vertingos ir taškas.

KOKIŲ pokyčių norėtųsi savyje?

Norėčiau nebijoti klysti. Nebarti savęs už tai, kad kažkur turiu mažiau patirties. Ir, galų gale, kartoju sau – tai nėra klaidos. Tai yra pamokos.

KOKIAS gyvenimo pamokas laikote vertingiausiomis?

Tas, kurios priverčia išeiti iš komforto zonos, kovoti su savo įsitikinimais. Aišku, nepatogu, aišku, pykstu, bet galiausiai suprantu, kad tik taip galiu iš naujo pasižiūrėti į save. Arba pamatyti tai, ko anksčiau neįstengiau. Dažnai tik nepatogios situacijos leidžia tai padaryti.

KUR svajojate nukeliauti?

Svajoju atsargiai, nes viskas pildosi.

KOKIOJE šalyje norėtumėte gyventi, jei ne Lietuvoje?

Ten, kur daug saulės, smėlio ir žydro dangaus.

KOKIU prietaru tikite?

Nežinau, ar tai prietaras, bet man labai patinka ir tinka posakis „galvok, ką galvoji“, nes viskas išsipildo. Anksčiau berdavau žodžius negalvodama, nejausdama atsakomybės už juos. Kai gyvenimas lyg aidas dažnai sugrįždavo ne pačiomis maloniausiomis akimirkomis, supratau, kad reikia keisti mintis ir elgseną.

KOKIAIS principais vadovaujatės?

Svarbiausia – savirealizacija, o vėliau viskas dėliojasi savaime. Jei tinkamai veikia vidinis kompasas, visada rasi teisingą kryptį. O krypties mes visi (ne)sąmoningai ieškome, norime rasti savo vietą po saule. Kokia ta vieta, kurios tau reikia, vienas Aukščiausiasis težino.

KADA būnate laimingiausia?

Esu laiminga, kai galiu nieko neveikti. Sėdėti su mylimais žmonėmis namie ant sofos ir diskutuoti kelias valandas įvairiausiomis temomis. Čia yra gyvenimas. Apie tai yra gyvenimas. Kai geri į save visas saugumo, jaukumo, supratingumo akimirkas ir dėkoji. Kasdien dėkoju visatai už viską, ką man duoda gyvenimas.

APIE KĄ svajojate?

Svajoju, kad išsipildytų visos mano svajos. Nenoriu kalbėti garsiai apie jas. Visai neseniai praradau norą dalintis svajonėmis. Nors ir kaip liūdna, žmonės irzlūs ir jautrūs, ne visada moka džiaugtis kitų laime. Mano laimė yra mano. Ir tai lieka tik man.

Autorius Laima Samulė