Vos tik praėjusią vasarą viena pigių skrydžių bendrovė pasiūlė tiesioginius reisus iš Kauno į Slovakijos sostinę, Bratislava sulaukė itin didelio populiarumo. Staiga šis miestas pateko tarp populiariausių kelionių krypčių rudenį. O kelionių organizatoriai tikina, kad šių metų vėlyvą pavasarį ir vasarą tautiečiai mielai rinksis trumpą pabėgimą būtent į šį miestą. Ir tam yra daugybė priežasčių. Skrydis į Bratislavą nebrangus, miestui ir žymiausiems objektams aplankyti pakanka ilgojo savaitgalio, o dailios panoramos bei vietinių svetingumas leidžia atsipalaiduoti ir iš širdies pasimėgauti paprastais malonumais.

 

Gerai pažįstamas Slovakijos stuburasBratislava,At,Sunset,-,Aerial,View,,Slovakia

 

Keliautojams iš Lietuvos Slovakija pirmiausia siejasi su kalnais, į kuriuos paprastai vykstama nuosavu automobiliu. Iš tiesų daugeliui tautiečių būtent Slovakijos Tatrai tampa pirmosios pažinties su tikruoju kalnų turizmu vieta. Juk aukštumos ir kalnai tįsta per visą šalies teritoriją. Beje, kalnai net apdainuojami šalies himne ir išdidžiai vadinami Slovakijos stuburu. Kalnų masyvai užima per 40 tūkst. ha plotą. Tad palaiko šalį ne tik fizine, bet ir finansine prasme. Kalnų turizmas Slovakijoje išlaiko daugelį nedidelių priekalnių miestelių gyventojų. Skirtingo aukščio viršukalnės traukia tiek patyrusius slidininkus, tiek ramiai pasivaikščioti mėgstančias šeimas su vaikais. Čia įrengta puikių trasų, kurias gali įveikti net jokios patirties neturintys keliautojai. Savarankiškai ar vadovaujami gido turistai gali klaidžioti po Aukštųjų Tatrų nacionalinio parko teritoriją. Čia saugomi upeliai, šniokščiantys kriokliai, ežerai ir gyvūnija. Nors tikrasis žygių sezonas prasideda birželio viduryje, tačiau norintys išvengti minių žygio batus apsiauna jau balandį. Pavasario viduryje dar nebūna atidarytos visos trasos, tačiau saugiausios ir paprasčiausios jau atviros. Tiesa, jose dar gali pasitaikyti nedidelių sniego ruožų. Deja, kasmet pavasaris į kalnus ateina vis anksčiau ir anksčiau. Nors tai džiugina keliautojus, tačiau taip pat verčia susimąstyti apie milžinišką klimato kaitos poveikį. Nenusiteikusieji žygiuoti gali pasinaudoti keltuvais, gabenančiais į specialias apžvalgos aikšteles. Vieni jų uždari, o kiti – atviri ir leidžia pasijusti lyg skristum. Būtent tokį žygiavimo į kalnus būdą rekomenduojama rinktis tiems, kurie iš Lietuvos į Slovakiją atvyksta vos kelioms dienoms ir į savo mažutį lagaminą niekaip negali sutalpinti sunkių žygio batų. Net jei į šį svetingą miestą keliaujama pramogauti, privalu bent iš tolo pasisveikinti su kalnais, lyg su senais gerais draugais.

 

Tarp Vienos ir Budapešto

 

Kad ir kaip kalnai viliotų, teks susitaikyti su tuo, jog atskridus į Bratislavą, viešnagei į kalnus reikės paskirti visą dieną ir nepatingėti anksti atsikelti. Mat keliauti traukiniu iš sostinės iki Tatrų teks apie 4 val. Sumaniusiems išsinuomoti automobilį pavyktų sutaupyti apie valandą. Visgi pasivažinėjimas nenuvils. Mat vienos kelionės metu pavyktų pasigėrėti visa Šiaurės Slovakija. Kalnus jau mačiusiems ir norintiems tiesiog pasimėgauti šios nedidelės sostinės žavesiu irgi bus ką veikti. Keliautojai Slovakijos sostinę mėgsta, nes ji gerokai pigesnis ir ramesnis dviejų didžiųjų kaimynių – Vienos ir Budapešto, atspindys. Tai jaukus ir gražus miestas su dailiu senamiesčiu, Dunojaus krantine ir daugybe nedidelių kavinių, išpuoselėtu parku ir tikru brangakmeniu – ant kalno stovinčia pilimi. Bratislavos pilis (slov. „Bratislavy Hrad“) turistų giriama dėl nuostabią miesto panoramą atveriančios apžvalgos aištelės, sutvarkytų erdvių, sodų ir puikaus muziejaus. Pati pilis turi keturis bokštus kiekviename kampe ir ketverius vartus patekti į kiemą. Vaikščioti čia tikrai nepabos, o jeigu pristigtų energijos, galima užsukti į kavinę. Turistai Bratislavoje nepervargsta, nes visas miesto centras kompatiškas. Pasimėgauti senamiesčiu užtenka vienos dienos. Nusileidus nuo pilies kalno paprastai keliaujama į krantinę, tuomet apžiūrimas „Sky Park“ – dar tik besikuriantis modernus betono ir stiklo daugiaaukščių pastatų rajonas. Galiausiai rekomenduojama pasigėrėti Operos teatro pastatu ir prisėsti vienoje iš daugelio restoranėlių. Jei pasiseks, galbūt būtent tą vakarą gros gyva muzika. Bratislava iš tiesų turi nemažai panašumų su Viena. Tai ne tik architektūra, bet ir visas miesto stilius. Tiesa, Bratislava švelnesnė ir jaunesnė. Gal todėl čia atsidūrus norisi niekur neskubėti ir mėgautis vaizdais. Beje, norintiems iš tiesų pažinti Bratislavos senamiestį, verta čia pasivaikščioti su gidu.

 

Įspūdinga istorija

 

Pasinaudoti gido paslaugomis verta todėl, kad po išpuoselėtu miesto paviršiumi slepiasi įspūdingi istorijos klodai. Nors nedidukė Slovakijos sostinė šiuo statusu didžiuojasi vos kelias dešimtis metų, iš tikrųjų senosios miesto dalys yra Egipto piramidžių bendraamžės. Kelius ir gatves čia nutiesė keltai. Romos imperijos laikais dabartinė Bratislava buvo pasienio bastionas ir tik šias žemes atsikovoję slovakai galiausiai įkūrė Nitros kunigaikštystę. Tarpukariu į Austrijos sostinę Vieną iš Bratislavos be jokių kliūčių buvo galima nuvažiuoti miesto tramvajumi. O dabar keliaujama traukiniu. Bilietas kainuoja vos 10 Eur ir paso niekam rodyti nereikia, kaip ir prieš 80 metų. Neblogai išsilaikiusi miesto architektūra žavi barokiniu stiliumi, kurio simbolis – Šv. Mykolo vartai. Tai vieninteliai išsaugoti miesto vartai ir vienas seniausių miesto pastatų, stovintis čia maždaug nuo maždaug 1300 m. 7 aukštų miesto vartų pastatas neseniai renovuotas ir pernai vasarą atsivėrė visu grožiu. Visas miestas išpuoštas istoriniais rūmais, kurių tikrąją paskirtį turistai dažnai patingi išsiaiškinti. Pagrindinėje aikštėje įkurdintas Maksimiliano fontanas. Jis miestą puošią ir gaivina nuo 1572 m. Beje, apie jį sklando įvairiausių legendų, kurias verta išgirsti iš gido lūpų. Bratislava atrodo turtinga. Ir tokia iš tiesų yra. Skaičiuojama, kad sostinė triskart turtingesnė nei likusi šalies teritorija. Šis turtingumas keliautojams atrodo itin patrauklus. Nors kainos čia nėra tokios žemos kaip prieš penkerius metus, tačiau lietuvių tikrai nešokiruotų. Viešbučiai patogūs, parduotuvių rajonai atrodo prabangiai, nestinga ir pramogų. Ypač naktinių klubų, kurie puikiai tinka jaunimo pasilinksminimams. Miestas keičiasi ir daro tai ryžtingai. Tiesa, Bratislavoje vis dar daug išlikusios brutalios komunizmo architektūros. Lietuviams ji neatrodo egzotiškai, tačiau britai, vokiečiai ir skandinavai važiuoja čia būtent tam, kad pamatytų sovietinę realybę menančius paminklus.

 

Maistas sotus, bet ne gurmaniškas

 

Bratislava taip dažnai tapatinama su Viena, kad keliautojai tikisi valgyti lyg Austrijos sostinėje – kokybiškos mėsos kepsnius. Visgi slovakų virtuvė savita ir neabejotinai riebi. Dominuoja bulvės, grybai, kopūstai ir mėsa. Lankantis Slovakijoje būtina paragauti bryndzové halušky – bulvių virtinukų su avies sūriu bei kumpio ir grietinės padažu. Dar populiarūs bulvinukai su rūkyta mėsa, dažniausiai patiekiami su grietinėlės ir svogūnų padažu. Tradicinio maisto restoranų gausu senamiestyje, jeigu nesinori eiti vidun, vietinio maisto galima nusipirkti tiesiog gatvėje. Štai į alaus gaminimą Bratislavoje žiūrima gerokai rimčiau nei į maisto. Mieste daugybė mažučių aludžių, kuriose galima paragauti nedidelių daryklėlių nišinių gėrimų. Viena su maistu susijusių miesto įžymybių – legendinis pyragėlių (slov. Pirôžky) langelis. Kaip vietiniai sako: „Kol pirôžky langelis atviras, viskas gerai.“ Pirôžky – vienas iš nedaugelio verslų, išgyvenusių komunizmo, vėliau Aksominės revoliucijos neramumus, atlaikęs XX a. 10-ojo dešimtmečio mafijos nusikaltimus ir šiuolaikines maisto madas. Čia perkamos šviežiai keptos riebokos, bet itin gardžios spurgos, užpildytos aguonų, džemo, riešutų ar obuolių įdarais. Iš tiesų Slovakijoje saldumynai bei kepiniai labiau lepina gomurį nei pagrindiniai patiekalai. Visgi net išrankiausi valgytojai ras kai ką, kas jiems čia patiktų. Tai patiekalas, beveik identiškas lietuviškiems balandėliams. Drąsesniems verta paragauti česnakų sriubos. Lietuviams neįprasto skonio sriuba Slovakijoje populiari ir mėgstama. Skirtingai nei pavadinimas, sriuba pasižymi subtiliu skoniu. Šia tradicine sriuba dera mėgautis kaip ir pačia viešnage Bratislavoje – lėtai, atsipalaidavus ir nepatingint pažinti šalį, apie kurią lietuviai iš tiesų žino labai mažai.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė