Kai kalbame apie Italiją, dažniausiai į galvą ateina makaronai. Šis skanus patiekalas – itališkos virtuvės sinonimas, tačiau be proto mėgstamas visame pasaulyje. Sudėtinga makaronų istorija siekia šimtmečius, nors sudėtis labai paprasta: miltai, vanduo ir kiaušiniai. Ar naudinga sveikatai?

 

Ilga ir paini istorija Pasta.,Various,Kinds,Of,Uncooked,Pasta,And,Noodles,Over,Stone

 

Makaronų istorijos pėdsakų galima rasti daugelyje kultūrų ir žemynų, nuo Azijos ir Afrikos iki Vidurio Rytų, jų amžius siekia mažiausiai 3500 metų. Nepaisant daugybės informacijos šaltinių ir tekstų, kuriuose jie pasirodė, makaronai iki šiol siejami su Italija. Tačiau, remiantis istorija, makaronai pradėti gaminti Kinijoje, Šangų dinastijos laikais (1700–1100 m. pr. Kr.), kur tam tikros formos jie buvo gaminami iš kvietinių arba ryžių miltų. Makaronus mėgo senovės graikai I tūkstantmetyje pr. Kr. Taip pat afrikiečiai turėjo savo makaronų formą, pagamintą iš kamuto (javai) derliaus.

 

IV a. pr. Kr. Italijoje prasidėjo tikroji makaronų istorija. Yra archeologinių įrodymų apie makaronų egzistavimą etruskų civilizacijoje, kuri klestėjo regionuose, dabar vadinamuose Lacijumi, Umbrija ir Toskana. Etruskų kape atkastas bareljefas vaizduoja įrankius ir virtuvės reikmenis, naudojamus makaronams kočioti ir formuoti, labai panašius į šiandienius. Mokslininkų teigimu, tai sėkmingas radinys, tačiau dėl jo bliūkšta istorija apie keliautoją Marką Polą. Neva jis po nuotykių Tolimuosiuose Rytuose į Europą atvežė makaronus. Galbūt atvežė neįprastų makaronų, tačiau italai tokį maistą valgė jau kurį laiką. Kaip ir daugelis italų kultūros, makaronai, kaip kulinarijos meno rūšis, klestėjo Renesanso epochoje. Iki XIV a. makaronai tapo pagrindiniu maistu Romoje ir Florencijoje. Vėlesniais šimtmečiais, kai makaronai tapo džiovintu pavidalu ir parduodami parduotuvėse, jų populiarumas išaugo.

 

XVII a. pr. pradžioje Neapolis turėjo makaronų gamybos mašinas, vėliau sukurtos tešlos minkymo mašinos ir presas, todėl makaronų gamyba tapo ekonomiška. 1740 m. Venecijoje išduota licencija pirmajai makaronų gamyklai. 1800-aisiais manų kruopoms atskirti nuo sėlenų naudoti vandens malūnai ir akmeniniai malūnėliai, o tai paskatino makaronų rinkos plėtrą. 1859 m. Josephas Topitsas Vengrijoje įkūrė pirmąją makaronų gamyklą, kuri dirbo su garo aparatais. Tai buvo viena pirmųjų makaronų gamyklų Vidurio Europoje. 10-ojo dešimtmečio pradžioje, prasidėjus vadinamajai makaronų pramonei, dirbtinis džiovinimas ir ekstruzijos procesai leido gaminti įvairesnius makaronus ir didesnius eksporto kiekius.

 

Nauda sveikatai

 

Gerina virškinimą. Makaronuose daug naudingų angliavandenių, kurie yra pagrindinis kūno degalų šaltinis. Visų grūdo dalių makaronai suteikia nemažą kiekį maistinių skaidulų, ypač naudingų angliavandenių. Skaidulos kovoja su lėtinėmis ligomis, įskaitant nutukimą ir II tipo cukrinį diabetą, skatina virškinimą. 125 g visų grūdo dalių makaronų porcijoje yra 6,3 g skaidulų, o tai sudaro 17 % rekomenduojamos paros normos vyrams ir 24 % moterims. Baltuose makaronuose yra mažiau skaidulų – 2,5 g vienoje porcijoje.

 

Saugo ląsteles nuo molekulinės žalos. Tiek balti, tiek visų grūdo dalių makaronai puikūs seleno šaltiniai – tai mikroelementas, kuris aktyvina antioksidacinius fermentus, saugančius ląsteles nuo molekulinės žalos. 125 g porcija bet kurios rūšies makaronų sudaro maždaug du trečdalius rekomenduojamos paros normos. Makaronuose yra mangano, padedančio metabolizuoti angliavandenius ir reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Vienoje visų grūdo dalių makaronų porcijoje yra 1,9 mg mangano, daugiau nei 100 % dienos normos moterims ir 83 % vyrams.

 

Mažina plaučių vėžio riziką. Balti makaronai gali būti puikus folio rūgšties (vitamino B9) šaltinis. Visų grūdo dalių makaronai – karotenoidų liuteino ir zeaksantino šaltinis. Folio rūgštis svarbi vystantis raudoniesiems kraujo kūneliams ir palaikant greitą ląstelių augimą, o liuteinas ir zeaksantinas gerina regėjimą. Dieta, kurioje gausu karotenoidų, įskaitant liuteiną ir zeaksantiną, taip pat mažina plaučių vėžio riziką. Vienoje baltų makaronų porcijoje yra 167 mg vitamino B9, arba 42 % rekomenduojamos paros normos.

 

Naudingosios medžiagos100 g

Baltymai 13 g

Angliavandeniai7 4,7 g

Vitaminas B918 μg

Kalcis 21 mg

Magnis 53 mg

Kalis 223 mg

Fosforas 189 mg

Selenas 63,2 μg

100 g 371 kcal

 

Įdomu

 
  •  Dauguma makaronų skirstomi į dvi kategorijas – sausi arba švieži.
  •  Skaičiuojama, kad yra per 600 makaronų rūšių. Kai kurios jų turi daugiau nei 1300 pavadinimų.
  •  Populiariausios makaronų rūšys: penne (cilindro formos), spagečiai ir vamzdeliniai.
  •  Tradicinis italų makaronų gaminimo būdas žinomas kaip „al dente“.
  •  Jei makaronai išvirti tinkamai, metant jie turėtų prilipti prie sienos.
  •  Nevirti sausi makaronai gali būti laikomi iki metų.
  •  Tradiciškai valgomi rankomis.
  •  Italijoje per metus pagaminama 1 432 990 t makaronų.
  •  Makaronų galima duoti ir šunims bei katėms. Manoma, kad nuo jų kailis tampa blizgus ir sveikas.
 

Gardžioji minestronė

 

4 porcijos

100 ml 349 kcal

Ruošti 30 min.

 
  •  2 šaukštai alyvuogių aliejaus
  •  Svogūnas
  •  2 saliero stiebai
  •  2 skiltelės česnako
  •  Šaukštas pomidorų tyrės
  •  400 g konservuotų pomidorų
  •  400 g konservuotų avinžirnių
  •  150 g mažų makaronų
  •  700 ml daržovių sultinio
  •  2 šaukštai bazilikų pesto
  •  Druskos, maltų pipirų pagal skonį

Gaminimas. Puode įkaitinti šaukštą aliejaus. Suberti smulkintą svogūną ir salierus ir kepinti 10 min. Suberti smulkintą česnaką ir kepti dar 1 min. Įmaišyti kitus ingredientus, išskyrus pestą ir likusį aliejų. Sumažinti kaitrą ir troškinti 8 min., kol makaronai suminkštės. Pagardinti prieskoniais. Likusį aliejų išmaišyti su pestu ir apšlakstyti sriubą.

 

Italian,Minestrone,Soup,On,White,Wooden,Background.,Top,View.

 

Makaronai su grybais

 

4 porcijos

100 g 801 kcal

Ruošti 35 min.

 
  •  2 šaukštai alyvuogių aliejaus
  •  Šaukštas sviesto
  •  Svogūnas
  •  250 g pievagrybių
  •  Česnako skiltelė
  •  100 ml sauso baltojo vyno
  •  200 ml riebios grietinėlės
  •  Citrina
  •  200 g parmezano
  •  300 g taljatelių
  •  Druskos, maltų pipirų pagal skonį

Gaminimas. Puode įkaitinti aliejų ir sviestą. Smulkintą svogūną kepinti, kol taps skaidrus. Sudėti smulkintus grybus ir kepti 10 min. Įspausti česnaką ir kepti 2 min. Supilti vyną, užvirinti ir pusę skysčio nupilti. Supilti grietinėlę ir užvirinti. Suberti tarkuotą citrinos žievelę ir parmezaną. Pagardinti prieskoniais. Įmaišyti atskirai išvirtus makaronus. Įpilti 100 ml vandens nuo makaronų ir išmaišyti.

 

Homemade,Italian,Fettuccine,Pasta,With,Mushrooms,And,Cream,Sauce,(fettuccine

 

Autorius Monika Budnikienė