Italijos moterys vadinamos Viduržemio jūros regiono perlais. Jos – elegantiškos ir jausmingos, apdovanotos intuityviu grožio suvokimu ir aukšta saviverte. Itališkas mentalitetas diktuoja ir aprangos stilių.

 

Pirmame plane – asmenybėMilan-,21,September,2017,Woman,On,The,Street,During,The

   

Pasaulyje daug dažniau liaupsinamas prancūzių rengimosi stilius nei italių, bet ši tendencija neteisinga. Pirmosios renkasi uniformą – palyginti konservatyvią, klasikinę, dalykinę aprangą, kuri yra neutrali ir santūri, išlaikyta ir struktūrizuota, neimponuoja aplinkinių ir neatvirauja apie moterį. Sakoma, kad paryžietė nori atrodyti gerai, tačiau vengia išsiskirti iš minios. Taigi, nenuostabu, kad dauguma prancūzių rengiasi stilingai, bet panašiai. Italių neįmanoma įsprausti į tokius siaurus rėmus. Jos trykšta pietietišku temperamentu ir nė neslepia, jog yra emocingos, jautrios, nepastovios. Nepaisant bendrų rengimosi bruožų, italių apranga itin personalizuota ir išraiškinga. Nebijo improvizuoti, klysti, mokytis ir tobulėti. Labiau atsipalaidavusios ir mažiau kritiškos sau, palyginti su prancūzėmis. Mergaitės nuo mažų dienų drąsinamos būti savimi ir nesislėpti po kaukėmis, nebent dalyvauja Venecijos festivalyje.

 

Pasitikėjimas savimi

 

Svarbu ne tik tai, kaip atrodo italė, bet ir kaip save pateikia. Net jei kūną dengia tik maudymosi kostiumėlis ir tunika, moteris žingsniuoja smėliu lyg mados podiumu. Šiaurietės pavydi joms laisvės, o vyrai neatsispiria charizmai. Italės nesigėdija savo trūkumų, nes žino, kad idealas – tolimas miražas, kurio neverta siekti. Jos mėgaujasi gyvenimu tiek jaunystėje, tiek sulaukusios brandaus amžiaus. Galvojate, kad italės nerimauja, kiek kalorijų yra makaronų lėkštėje? Jos neturi tam laiko, nes per daug užsiėmusios. Išsilaisvinusios nuo vidinių lūkesčių atrodyti nepriekaištingai, rengiasi taip, kaip patinka, o įvaizdžiai yra kūrybiškesni, žaismingesni, net erotiškesni. Italijos moterys sako „Arrivederci“ standartams ir „Buongiorno“ saviraiškai. Vienas to pavyzdžių – puikiai sustyguoti drabužiai ir nė lašelio makiažo ant veido.

 

Young,Woman,Enjoying,Beautiful,View,On,Water,Canal,With,GondolasĮgimta estetika

 

Italų tauta apdovanota nepaprastu estetiniu jautrumu. Jie – Renesanso epochos vaikai, užaugę kultūros ir civilizacijos lopšyje. Nuo mažų dienų supami vizualaus meno, juk kiekviena Romos aikštė – lyg muziejus po atviru dangumi, o bažnyčia – paveikslų ir skulptūrų galerija. Tad grožio išraiška – jų tautinio identiteto dalis. Žmonės siekia atrodyti maloniai ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Galima įtarti, kad senojo miesto gatvės skatina pasitempti ir įpareigoja puoštis, tačiau italai, priešingai nei turistai, priima menišką aplinką kaip savaime suprantamą. Būdingas dėmesingumas detalėms, sudėtingi, vingiuoti raštai ir, žinoma, saikingas aukso blizgesys. Jei gali rinktis, italai visada ims tai, kas puošniau ir šventiškiau. Sportiniai bateliai – ne šiaip balti, o su leopardo kailio rašto intarpais, sportinis kostiumas – ne trikotažinis, o aksominis ir siuvinėtas, beisbolo kepuraitė su snapeliu – ne vienspalvė, o su jaunatviškomis aplikacijomis.

 

Nacionalinis pasididžiavimas

 

Italai vertina viską, kas susiję su jų tautiniu paveldu, pradedant architektūra, menu, baigiant maistu, vynu ir drabužių gamintojais. Šie žmonės brangina tiek savo šeimos, tiek nacionalines vertybes. Daugelis šiais laikais žinomų mados namų kadaise buvo smulkiojo verslo atstovai, turėję siaurą specializaciją: gamino diržus, vėliau rankines; pradėjo nuo darbo rūbų, o baigė proginių suknelių kolekcijomis. Šeimos verslai buvo tobulinami su italams būdingu entuziazmu, aistra, pagarba tradicijoms. Tai leido ne tik išlikti konkurencinėje kovoje, bet ir iškovoti vietą pasaulio rinkoje. Italai dievina nacionalinius gamintojus, jais didžiuojasi ir pirmenybę teikia būtent savo šalies rūbų bei aksesuarų kūrėjams. Patys diktuoja madas, todėl nesižvalgo į kitataučių spintas. Itališkam įvaizdžiui, kuris vadinamas „la bella figura“, būdingas saikas, jausmingumas, elegancija ir neformalumas.

 

Nerūpestinga prabangaMilan,,Italy,-,February,21,,2019:,Street,Style,–,Woman

 

Italės rengiasi taip natūraliai stilingai, jog atrodo, kad neskiria daug dėmesio ir pastangų išvaizdai. Kiekvieną kartą, kai Milane vyksta mados savaitės, fotografai negali atitraukti objektyvų nuo gatvėmis kulniuojančių miestiečių. Italijoje registruota daugybė pasaulinio lygio prekių ženklų, tokių kaip „Gucci“, „Fendi“, „Versace“, „Bottega Veneta“, tad dėl unikalaus paveldo ir mados prieinamumo moterys žvelgia į prabangą kitaip, nei kitų šalių dailiosios lyties atstovės. Pasirinkusios vardinę rankinę ar batus su atpažįstamu logotipu, nepaverčia jų įvaizdžio epicentru, nesiekia, kad kiti aprangos elementai atitiktų savo kaina. Atvirkščiai, sumaniai derina vidutinio segmento prekes iš masinės rinkodaros parduotuvių. Tokiu būdu neišaukština socialinio ar finansinio statuso, nesureikšmina turimų prabangos prekių, tačiau ir nenusivertina.

 

Kapsulinis garderobas

 

Viena paslapčių, kaip apsirengti greitai ir stilingai, – suformuoti garderobą, kuriame dera visi elementai. Spintoje dažniausiai kabo visi būtini drabužiai, atsižvelgiant į darbo pobūdį ir laisvalaikį, tačiau italės renkasi tai, kas pranoksta sezono ar tendencijų suvokimą. Jos investuoja į patogią klasiką – laisvus siluetus, leidžiančius cirkuliuoti orui, kokybiškus audinius, kurie išlaiko formą, tačiau nesiglamžo, patogią avalynę, dažnai su platforma, ir, žinoma, akinius nuo saulės. Šiuolaikinis itališkas stilius gerokai nutolo nuo ikoninio Monicos Bellucci silueto, aptempto siaura suknele su gilia dekoltė. Moterys saikingai pabrėžia kūno linijas, sluoksniuoja rūbus ir dažniausiai renkasi chic casual (puošnaus laisvalaikio) stilių. Jos praktiškos ir nori, kad drabužis ne tik puoštų, bet ir būtų patogus bei funkcionalus. Teikia pirmumą žinomiems prekių ženklams, todėl garderobo vertė su metais didėja, o plečiant kolekciją susiformuoja individualus aprangos braižas.

 

Autentiški papuošalai

 

Šios moterys negaili pinigų dizainerių drabužiams, tačiau papuošalų dėžutėje vertina vintažines relikvijas. Rankų darbo auskarai ar iš močiutės paveldėtas medalionas vertinami labiau nei gamyklinės kopijos. Italės, kurdamos kiekvieną įvaizdį, siekia įterpti nors vieną asmenišką detalę, sentimentalią užuominą. Galbūt aplinkiniai ne visada perskaito užkoduotas žinutes, tačiau jaučiasi laimingos, jei eidamos iš namų pasiima prisiminimų dalelę. Tai gali būti šilkinis šalikas, parsivežtas iš kelionės po Maroką, laikrodis – mylimo vyro dovana vestuvių metinių proga, apyrankė iš karoliukų, kuriuos suvėrė dešimtmetė dukra. Vienetiniai arba emociškai brangūs aksesuarai individualizuoja išvaizdą ir padeda atsiskleisti asmenybei. Beje, italės mėgsta išraiškingus ir stambius papuošalus, tačiau akcentuoja tik vieną pasirinktą sritį – ausis, kaklą, riešus ar pirštus.

 

Gyvenimo džiaugsmas

 

Minimalizmas garderobe – retas svečias. Italės semia gyvenimo dovanas rieškutėmis, todėl jų apranga, nors ir elegantiška, kupina netikėtų sprendimų ir paradoksų. Rėksmingi raštai, ryškios spalvos, keisti aksesuarai, hiperbolizuotos detalės, tokios kaip kišenės, rankovės, atvartai, rodo, kad italės – ne mados vartotojos, o inovatorės ir kūrėjos. Jos mergaitiškai naiviai pasiduoda pirmam impulsui apsirengti viską, kas gražu, nors rezultatas ir priverčia šypsotis. Italės nebijo netradicinių sprendimų, tokių kaip siuvinėjimas, metaliniai elementai, retro raštai, net blizgučiai. Nuojautos padiktuota darni eklektika išduoda pasauliui, kokia iš tikrųjų yra moteris. Ne veltui Miuccia Prada sakė, kad „mada yra tiesioginė kalba“. Ilgus dešimtmečius brandintas itališkas stilius – tai įkvėpimas mėgautis savo apranga kiekviename žingsnyje.

 

 Autorius Jurgita Ramanauskienė