Mėlynasis sūris – tarsi atskira maisto kategorija. Vieni jį dievina, kiti negali paragauti net nedidelio kąsnelio. Mat pasižymi išskirtiniu aromatu, kremine tekstūra ir, žinoma, specifiniu skoniu. Iš mėlynojo sūrio galima sudaryti visos dienos meniu, nes tai puikus užkandis, pagrindinių patiekalų ingredientas, netgi desertas. Be to, šis išskirtinis produktas naudingas sveikatai.

 

Netikėta atsiradimo istorija ir rūšių įvairovėTasty,Blue,Cheese,With,Thyme,On,Grey,Table,,Closeup

 

Mėlynasis sūris – bendras pavadinimas karvių, ožkų ar avių pieno sūriams, kuriuos brandinant dedama Penicillium pelėsio. Manoma, kad mėlynąjį sūrį išrado netyčia. Tai nutiko ankstyvaisiais viduramžiais, kai sūrį laikydavo olose, kuriose natūraliai išsilaikydavo pastovi temperatūra ir drėgmė. Rokforte, Prancūzijoje, sūrio gamintojas kartą pamiršo vienoje tokių olų pusę duonos kepaliuko. Po kiek laiko sugrįžęs patikritni čia laikomų sūrių pamatė, kad duona supelijusi, o pelėsis perėjo į sūrį ir dėl to šis tapo melsvas. Mėlynojo sūrio atsiradimo istorija panaši į daugelio kitų produktų sukūrimo istorijas. Niekas tiksliai nežino, kaip ir kodėl žmonės senovėje leisdavo produktams sugesti. Bet šiuolaikinis pasaulis veikiausiai turėtų jiems padėkoti už tai, kad pirmieji gurmanai nepabijojo paragauti aštroku skoniu pasižyminčio mėlyno pelėsio. Mat jų dėka dabar žinome, kad šis pelėsis ne tik nepavojingas sveikatai, bet ir labai gardus. Yra daug mėlynojo sūrio rūšių. Pirmosios jo rūšys pradėtos gaminti Prancūzijoje ir Italijoje, vėliau savo rūšis sukūrė kone visos Europos šalys, galiausiai šio išskirtinio sūrio gaminimo tradicijos įsitvirtino Šiaurės Amerikoje. Skirtingos mėlynojo sūrio rūšys pasižymi įvairiomis tekstūromis ir skoniais: pradedant tvirta, kiek gruoblėta tekstūra, sūrumu, aštrumu ir baigiant minkšta, kremine tekstūra, švelniu skoniu su lengva žemės nata. Į kai kurias šio sūrio rūšis įmaišoma grietinėlės, todėl būna minkšti, turi melsvą plutelę. Kiti būna išmarginti žaliais, mėlynais, pilkais ar juodais pelėsių siūlais ar taškais. Daugelį mėlynųjų sūrių rūšių galima rasti įprastuose prekybos centruose. Štai specializuotose parduotuvėse siūloma išskirtinių ir dažnai itin ryškiu kvapu pasižyminčių sūrių.

 

Garsiausi vardai

 

Gaminant mėlynąjį sūrį pienas pasterizuojamas, pridedama priedų, dėl kurių laktozė virsta pieno rūgštimi, ir pieno baltymai sutvirtėja. Įdedama šliužo fermento. Susidariusi varškė atskiriama nuo išrūgų. Tuomet ji džiovinama. Per šį etapą suformuotas sūris apšlakstomas mėlynuoju pelėsiu Penicillium roqueforti. Tada pasūdomas, kad nesugestų. Toks ruošinys brandinamas 2–3 mėnesius. Pirmajame etape sūris paprastai badomas nerūdijančio plieno virbu, kad cirkuliuotų deguonis ir kad daugintųsi pelėsis, dėl to sūrį išvagoja mėlynos gyslos. Šis procesas suminkština sūrio tekstūrą, jis įgauna charakteringą prieskonį. Vėliau nokinamas sausesnėje aplinkoje, 2–6 ºC temperatūroje, kol galiausiai virsta išskirtinio skonio produktu. Daugelis mėlynąjį sūrį vadina tiesiog vieno žymiausių gamintojų vardu, t. y. rokforu. Tai viena seniausių mėlynųjų sūrių rūšių. Gaminamas iš avių pieno, brandinamas kalkakmenių olose Pietų Prancūzijoje. Rokforas pasižymi minkšta tekstūra, pelėsio gyslomis ir salsvu poskoniu. Gorgoncola – itališki sūriai iš karvių pieno, gaminami Lombardijos ir Pjemonto regionuose. Šie aštresni, pikantiškesni. Stiltonas gaminamas iš karvių pieno Anglijoje. Jo gabalai cilindro formos, su marmuriniais mėlynojo pelėsio raštais. Stiltonas drėgnos, grubios struktūros, riebus, sūrus, su riešutų prieskoniu. Sūrio skoniui įtakos turi ir pieno rūšis, iš kurios gaminamas, netgi tai, kuo šeriami melžiami galvijai. Visi sūrių gamintojai turi savų gudrybių, paslapčių ir metodų. Lietuvoje taip pat gaminamas mėlynasis sūris. Dažniausiai naudojamas karvių pienas, o jo skonio savybės labiausiai primena angliškąjį stiltoną. Visgi sūrio mėgėjus neramina šių metų pradžioje mokslininkų paskelbta žinia, jog nyksta nemažai pelėsinių grybų padermių. O tai gali turėti nenuspėjamą poveikį ir padaryti sūrius neskanius.

 

Kaip laikyti ir su kuo derinti?

 

Kol mėlynojo sūrio gerbėjai nerimauja, kad jų dievinamas delikatesas gali tapti nebe toks patrauklus, kiti abejoja, ar jų įsigytas sūris iš tiesų tinkamas vartoti. Svarbu prisiminti, kad bet kokios rūšies pelėsinį sūrį derėtų pirkti tik iš patikimų gamintojų, visada patikrinti pagaminimo datą ir tinkamumo vartoti terminą. Mėlynasis sūris sveikatai pakenkti gali ne dėl pelėsio, o dėl sugedusių pieno baltymų ir riebalų. Be to, tai termiškai neapdorotas produktas, tad reikėtų įvertinti ir išvaizdą. Šviežias ant paviršiaus neturi tamsių dėmių ar gleivių. Jeigu tokie požymiai atsiranda, sūris netinkamas valgyti. Apie prasidėjusius gedimo procesus byloja ir pasikeitusi tekstūra, pavyzdžiui, jeigu sūris pradeda trūkinėti ar trupėti. Pajutus ryškų amoniako kvapą, sūrio taip pat nevalgyti. Prapjautą mėlynojo sūrio gabalėlį suvynioti į kepimo popierių ir laikyti šaldytuve. Turėtų išlikti tinkamas vartoti iki trijų savaičių. Šį sūrį suvyniotą ir įdėtą į sandarią polietileno pakuotę galima iki trijų mėnesių laikyti šaldymo kameroje. Atšildytas tampa trapesnis, skonis sušvelnėja, tad tokį geriau naudoti įvairiems patiekalams gaminti. Mėlynojo sūrio rūšys dera su vaisiais, riešutais. Pagardina tirštus padažus, užpilus, sriubas, įtrupinus suteikia ryškesnio skonio įvairioms salotoms. Ieškant mėlynojo sūrio derinių su kitais produktais, nesibaiminti eksperimentuoti: verta apibarstyti picą ar makaronus. Abejingų nepalieka ir tokio sūrio derinys su kriaušėmis – tiks ir salotoms, ir keptam užkandžiui su mieline tešla.

 

Nauda sveikatai

 

Kaloringas, bet vertingas. Mėlynasis sūris, palyginti su kitais sūriais, yra riebesnis ir kaloringesnis, tačiau turi svarbių vitaminų ir mikroelementų, tokių kaip kalcis, kuris reikalingas kaulų sveikatai, ir fosforas, kuris palaiko įvairias organizmo funkcijas, įskaitant energijos gamybą. Be to, šis sūris gali būti vitamino K, gyvybiškai svarbaus kraujo krešėjimui ir kaulų sveikatai, šaltinis, kaip ir vitamino A, palaikančio regėjimą, imunitetą ir odos sveikatą.

 

Sveika širdžiai. Įtraukus mėlynojo sūrio į mitybą, galima sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. „Scientific World Journal“ paskelbtas tyrimas rodo, kad žmonės, kurie reguliariai valgo mėlynojo sūrio, turi mažesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, palyginti su tais, kurie nevartoja šio produkto. Be to, mėlynasis sūris apsaugo nuo kraujo krešėjimo venose ar arterijose ir arterijų uždegimo.

 

Kovoja su lėtiniu uždegimu. Dėl specifinio pelėsio mėlynasis sūris pasižymi uždegimus slopinančiomis savybėmis. Pasak mokslininkų, daugelį šiuolaikinių žmonių kamuoja lėtiniai uždegimai, kurie ilgainiui išsivysto į sunkias ligas. O saikingas mėlynojo sūrio vartojimas gali sulėtinti uždegimų procesus. Šio sūrio rekomenduojama valgyti sergantiems artritu.

 

Riboti mėlynojo sūrio vartojimą derėtų, jei padidėjęs cholesterolis, nes šis sūris itin riebus, jame daug natrio. Gausus natrio vartojimas sukelia daugelio sveikatos problemų, tokių kaip aukštas kraujospūdis, inkstų sutrikimai, vandens susilaikymas, edema, riziką. Laktozės netoleruojantys asmenys taip pat turėtų mėgautis tik nedideliu kiekiu šio puikaus produkto.

 

Maistinė vertė 100 g

Baltymai 23 g

Angliavandeniai 2,3 g

Riebalai 29 g

Kalis 256 mg

Natris 1395 mg

Kalcis 528 mg

Magnis 23 mg

Geležis 0,3 mg

Vitaminas D 21 µg

Vitaminas B 1,4 µg

100 g 353 kcal

 

Sumuštiniai su keptu moliūgu ir mėlynuoju sūriu

 

4 porcijos

100 g 403 kcal

Ruošti 30 min.

 
  •  350 g raugo duonos
  •  150 g moliūgo
  •  2 šaukštai alyvuogių aliejaus
  •  80 g mėlynojo sūrio
  •  Šaukštas skysto medaus
  •  Pusė šaukštelio čiobrelių
  •  Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį

GAMINIMAS. Moliūgą supjaustyti nedideliais kubeliais, apšlakstyti aliejumi, pagardinti druska, pipirais ir čiobreliais. Kepti apie 25 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 200 °C. Duoną supjaustyti riekelėmis ir sausai paskrudinti iš abiejų pusių. Ant duonos dėti keptą moliūgą, trupintą sūrį, apšlakstyti kepimo inde likusiu aliejumi. Prieš patiekiant pagardinti medumi ir papildomai užbarstyti čiobrelių.

 

Baked,Pumpkin,Sandwich,With,Dorblu,Cheese,With,Blue,Mold,,Honey

 

Bulvių virtinukai su mėlynojo sūrio padažu

 

4 porcijos

100 g 624 kcal

Ruošti 45 min.

 

Virtinukams:

  •  800 g bulvių
  •  3 šaukštai miltų
  •  Kiaušinio trynys
  •  Druskos pagal skonį
  •  Gražgarsčių puošti

Padažui:

  •  100 g mėlynojo sūrio
  •  100 ml grietinėlės
  •  Maltų juodųjų pipirų pagal skonį

GAMINIMAS. Nuplautas bulves išvirti su lupenomis. Dar karštas nulupti ir sutrinti. Į šiltą bulvių masę įberti 2 šaukštus miltų ir šiek tiek pamaišyti. Tuomet įmaišyti trynį, pagardinti druska ir minkyti, kol masė taps vientisa. Jeigu per skysta, papildomai įberti miltų. Iš gautos tešlos suformuoti apvalias juosteles. Supjaustyti 2 cm dydžio gabaliukais, lengvai įspausti šakute suformuojant tradicinę itališkų virtinukų formą. Dideliame puode užvirinti vandenį ir suberti virtinukus. Virti, kol iškils į paviršių.

 

Keptuvėje pakaitinti grietinėlę (neužverdant), nuolat maišant sudėti trupintą sūrį ir kaitinti, kol ištirps. Pagardinti pipirais ir į gautą masę sudėti virtinukus. Atsargiai išmaišyti. Patiekti papuošus gražgarstėmis.

 

Homemade,Gnocchi,With,Creamy,Gorgonzola,Sauce,,Capers,And,Arugula,In

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė