Ploniausias odos sluoksnis dengia vokus, čia jo storis siekia vos 0,02 mm. Storiausia pėdų oda – net 1,4 mm. Tačiau nepaisant storesnės odos tiek pėdos, tiek keliai ar alkūnės kartais susiduria su rimtomis problemomis.

 

šiurksti oda

Daug atlaikančios pėdos

 

Pėdos kasdien patiria didelį spaudimą, nes turi atlaikyti visą žmogaus svorį. Be to, didžiąją dienos dalį praleidžiame avėdami batus, tad kojos negauna oro. Kai kuriems tenka kiekvieną dieną daug vaikščioti ar stovėti, taigi krūvis pėdoms dar didesnis. Skaičiuojama, kad iki 50 m. žmogus vidutiniškai nueina per 120 tūkst. km. Taigi tikėtina, kad anksčiau ar vėliau pėdos neatlaikys. Kokie pėdų odos rūpesčiai užklumpa dažniausiai?

 
  • Atleto pėda. Tai grybelio sukelta pėdų odos infekcija. Tipiniai jos simptomai: stiprus niežėjimas, raudonas bėrimas (paprastai kojų pirštų ir ypač tarpupirščių). Sergant lėtine forma oda ima pleiskanoti, todėl neretai ši liga supainiojama su paprasčiausiu odos sausumu. Ūmiai prasidėjęs negalavimas sukelia pūslelinį bėrimą, paraudimą. Trūkus pūslėms juntamas deginimas. Patekusios bakterijos prisideda prie pūliavimo, gilių odos įtrūkimų ir skausmo.
 
  • Bakterijų infekcija. Šio negalavimo simptomai gali būti labai įvairūs. Dažniausiai bakterijos pažeidžia odą apie kojų pirštų nagus. Gali sukelti gana stiprų odos lupimąsi, o negydant – pažeisti nagus ir skatinti jų įaugimą. Kartais bakterinė infekcija supainiojama su atleto pėda, mat pasireiškia raudonu skausmingu bėrimu. Liga reikalauja skubios priežiūros ir gydymo, nes atsiradus žaizdų įveikti infekciją bus sunkiau.
 
  • Nuospaudos. Tai viršutinio odos sluoksnio sustorėjimas. Dėl nuolatinio perteklinio slėgio nuospaudų dažnai atsiranda ant didžiojo kojos piršto ar kulno srityje. Paprastai jos nėra skausmingos ir didelio diskomforto nesukelia. Tačiau jeigu prasiskverbia iki smulkių kraujagyslių ar nervų, gali sukelti skausmą ar net nedidelį kraujavimą.
 
  • Onichomikozė. Kitaip dar vadinama nagų grybeline infekcija. Ji sudaro apie 50 % visų nagų ligų. Tipiniai šios infekcijos požymiai: nagų sustorėjimas, spalvos, struktūros pokyčiai (dažnas nagų lūžinėjimas, trupėjimas). Tam tikrais atvejais infekcija apima ir odą apie nagus. Onichomikozė – ne tik estetinė problema, dažnai ji kelia nemalonų skausmą, pėdų jautrumą.
 

Kaip rūpintis?

 

Labai dažnai pėdos susiduria ne tik su rimtomis ligomis ar infekcijomis, bet ir kosmetinėmis problemomis (odos sausėjimas, nemalonus kvapas, pleiskanojimas, įtrūkimai). Norint šių bėdų išvengti, patariama nuolat tinkamai rūpintis pėdomis.

 
  • Kiekvieną dieną atidžiai patikrinti, ar neatsirado pakitimų, nuospaudų. Jei yra pažeidimų, apžiūrėti, ar jie neprogresuoja.
  • Kasdien pėdas plauti šiltu vandeniu, tačiau dažnai nemirkyti, nes gali išsausėti oda.
  • Itin gerai nušluostyti, ypač tarpupirščius.
  • Tepti specialiu drėkinamuoju, maitinamuoju kojų kremu.
  • Rinktis patogius, nespaudžiančius batus.
  • Vengti lygiapadžių batų, pvz., sandalų per pirštą (angl. flip-flop), mat tokia avalynė neturi pėdos išlinkio.
  • Gerai vėdinti, džiovinti avimus uždarus batus.
  • Reguliariai atlikti pedikiūrą. Bent kartą per kelis mėnesius verta apsilankyti ir pas profesionalų specialistą.
 

(Ne)jautrūs keliai ir alkūnės

 

Tempimo jausmas, išsausėjusi oda ar skausmingi įtrūkimai gali atsirasti ir ant kelių bei alkūnių, nors atrodo, kad šių sričių oda storesnė ir tvirtesnė. JAV šeimos gydytojų akademijos atstovai teigia, kad įvairios ligos gali paveikti būtent alkūnes ir kelius. Pakitusi šių sričių odos būklė gali pranašauti įvairias ligas.

 

Dermatitas

 

Tai odos būklė, sukelianti paraudimą, tinimą, niežėjimą. Paprastai dermatitas atsiranda dėl sąlyčio su alergenais. Įvairios cheminės medžiagos gali patekti tarp gilesnių alkūnių bei kelių odos raukšlių ir pradėti dirginti. Dažnas kasymasis skatina odos trūkinėjimą. Nereikėtų numoti ranka į ant alkūnių atsiradusias pūsleles. Tai gali būti herpetiforminis dermatitas, šalutinis glitimo netoleravimo požymis. Tokiu atveju kilusį niežulį ir sausumo jausmą galima malšinti skirtais vaistais. Žinoma, diagnozavus šią ligą reikia vengti maisto produktų su glitimu.

 

Psoriazė, arba žvynelinė

 

JAV šeimos gydytojų akademijos ekspertai įspėja, kad psoriazei būdingi balti žvynuoti gumbeliai, kurie vėliau tampa rausvi ir sukelia intensyvų odos pleiskanojimą, skatina skausmingus įtrūkimus. Ligai būtinas kompleksinis gydymas, įvairūs simptomus lengvinantys metodai: fototerapija, odos drėkinimas, vaistai.

 

Sklerodermija

 

Tai itin reta liga, pasireiškianti vidutiniškai 3 žmonėms iš 100 tūkst., dažniausiai vaikams. Vienas iš galimų jos simptomų – skausminga, sausa alkūnių, kelių oda. „Mayo“ klinikos specialistų teigimu, tai lėtinė paveldima autoimuninė liga. Ją sukelia kolageno perprodukcija, kai odos ląstelės tam tikrose kūno vietose, o vėliau vidaus organuose pažeidžiamos. Prasideda fibrozė ir randėjimas. Įtarus šią ligą būtina kreiptis į gydytojus, kurie skirs gydymą.

 

Cukrinis diabetas

 

Cukrinis diabetas – klastinga liga, prasidedanti netikėtai ir sunkiai nusakomais simptomais. Vienas jų gali būti įvairios odos ligos, pvz., alkūnių ar kelių srities. Dažniausiai tai bakterinės ar grybelinės infekcijos, sukeliančios odos sausumą, skausmą ir kt. Oda alkūnių, kelių srityse taip pat gali parausti, šiek tiek patinti.

 

Kaip rūpintis?

 

Kiekvienas alkūnių ar kelių odos pažeidimas paprastai reikalauja išskirtinio gydymo. Tačiau kur kas dažniau šių sričių odos pakitimai byloja apie estetines problemas, susijusias ne su ligomis, o su paprasčiausiu tinkamos priežiūros stygiumi. Neretai šveičiant kūno odą ar ją drėkinant keliai ir alkūnės aplenkiami arba jiems skiriama per mažai dėmesio. Kadangi oda storesnė, kietesnė, ją reikėtų intensyviau prižiūrėti. Galima šveisti kietesniu šveitikliu ir gana gausiai tepti maitinamuoju ar odą minkštinančiu kūno kremu.

 

Įdomu

 
  • Kiekviena pėda turi 26 kaulus. Tik gimusių kūdikių kaulai primena kremzles, jos visiškai sukietėja tik sulaukus 21 m.
  • Vašingtono universitete (JAV) atlikti tyrimai parodė, kad batus žmonės pradėjo avėti jau prieš 40 tūkst. m.
  • Šiltos, prakaituotos pėdos – puiki terpė bakterijoms, kurios maitina negyvas odos ląsteles, gamina dujas ir rūgštį. 2013 m. Dubline surengta paroda, kurioje demonstruoti žmogaus pėdų bakterijose brandinti sūriai.
  • 23 raumenys suteikia alkūnėms stabilumo ir lankstumo.
  • Viena Didžiosios Britanijos kosmetikos įmonių atliko apklausą, ar sergantys dermatitu, egzema ir psoriaze rinkdamiesi produktus patikrina, ar juose nėra alergenų. Pasirodo, tai daro tik 2 iš 8 žmonių.
  • Tiesa, beveik 50 % žmonių patikrina kūno kremų ir losjonų sudėtį.
  • Ta pati apklausa atskleidė, kad tik apie 20 % žmonių daro viską, kad įveiktų įvairių sričių odos sausumą.
 

Specialisto komentaras

Gydytojas dermatologas Vytautas Toliušis

 

Kuo išsiskiria alkūnių, kelių, padų oda?

 

Šių sričių oda šiek tiek storesnė ir linkusi ragėti. Ypač tai būdinga padams, kuriems kasdien tenka atlaikyti milžinišką krūvį, – visą žmogaus svorį (vaikštant, nuolat avint batus ir t. t.). Didelį krūvį neretai patiria ir keliai bei alkūnės. Kelių oda gali kentėti ir dėl darbo klupsčiomis. Alkūnės su paviršiais kontaktuoja dar dažniau. Pavyzdžiui, net dirbdamas kompiuteriu žmogus dažnai rankomis remia galvą, o alkūnės tuo metu spaudžiamos į stalą. Toks dirginimas skatina šių sričių odos paraudimą, skeldėjimą. Sunkesnių simptomų patiria tie, kurie turi polinkį sirgti įvairiomis odos ligomis, pvz., egzema, žvyneline ar ichtioze.

 

Kokios klaidos dažniausios rūpinantis šių sričių oda?

 

Gerai, jeigu tepant kūną kremu nepamirštama ir šių probleminių sričių. Neretai padų, alkūnių, kelių oda būna šiurkštesnė, dirglesnė, ją gali pradėti niežėti. Kasantis į odą gali patekti infekcija. Ypač didelė rizika jai plisti paduose, kur ir taip prakaituojant nešvarumų netrūksta. Išvešėjusios bakterijos gali sukelti net rožę (odos uždegimą).

 

Trumpa šių sričių odos priežiūros atmintinė

 

Kasdienė priežiūra ir higiena. Svarbiausia nepamiršti dviejų dalykų. Pirmiausia reikia praustis kreminiu ar aliejiniu dušo geliu. Jis padės truputį suminkštinti šių sričių odą. Taip pat svarbu naudoti specialias priemones, į kurių sudėtį įeina keratolitikai. Tai medžiagos, padedančios pašalinti suragėjusį odos sluoksnį. Nereikėtų pamiršti ir dviejų svarbių vitaminų – A ir E, kurie prisideda prie odos ragėjimo proceso subalansavimo.