Įspūdingiausios sienos. Kodėl jos iškilo?

Didžioji kinų siena – vienas iš didžiųjų pasaulio stebuklų, kurios dalis išlikusi iki šių dienų. Visgi tai ne vienintelis kartas istorijoje, kai kokia nors teritorija apjuosiama nuostabą keliančio dydžio siena. Kur stūkso įspūdingiausios sienos ir kokia jų paskirtis?

Didžioji kinų siena

Didžiausias kada nors žmogaus sukurtas statinys, pradėtas maždaug 220 m. pr. Kr., imperatoriaus Ši Huangdi valdymo laikotarpiu (Mingų dinastija). Siena – įstabus karinės inžinerijos kūrinys, puikiai susiliejantis su kraštovaizdžiu, vingiuojantis slėniais ir kalnais. Siena tęsėsi nuo Dandongo prie dabartinės Kinijos ir Korėjos sienos rytuose iki Lobnoro ežero vakaruose sudarydama lanką, kuris daugmaž atitinka dabartinę pietinę Vidinės Mongolijos sieną (beveik 8850 km). Skaičiuojama, kad sienai pastatyti prireikė 300 000 vyrų. Siena statyta iš akmenų, žemės ir molio, o rytuose apmūrytos plytomis. Apačioje jos plotis siekia 4,6–9,1 m, o viršuje iki 7,6 m; aukštis apie 7,6 m (neskaitant dantytos gynybinės sienos). Maždaug kas 180 m įrengti sargybos bokštai (apie 12 m aukščio).

Sienos tikslas – apsaugoti Kiniją ir jos gyventojus nuo didžiausių priešų: barbarų, mongolų ir klajoklių genčių. Didžioji siena barbarams atrodė neįveikiama, todėl sulaikė nuo kovos veiksmų.

Šiandien restauruoti vos keli kilometrai Didžiosios kinų sienos, tačiau jie gausiai lankomi turistų iš viso pasaulio.

Dijarbakyro siena

Šis gynybinis, saugų prieglobstį nuo priešų garantavęs statinys dabartinėje Turkijos teritorijoje išdygo III–IV a., valdant Romos imperatoriui Konstancijui II. Tai antras pagal dydį tokio pobūdžio objektas po Didžiosios kinų sienos. Iš skirtingų akmenų, juodojo bazalto ir nedegtų plytų pastatyta siena yra 10 m aukščio ir apie 5 m pločio. Apskritimu teritoriją juosiančios sienos ilgis siekia 5 km. Šiandien siena gaubia turkų Dijarbakyro miestą ir yra puikiai išsilaikiusi, nes jos atnaujinimo darbais skirtingais istorijos laikotarpiais rūpinosi teritorijoje viešpatavę romėnai, o vėliau Osmanų imperija, kuri XV–XVI a. užėmė miestą.

Visgi šiandien į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytas statinys susiduria su įvairiais pavojais. Vienas didžiausių – seismologinė situacija. Baiminamasi, kad stipraus žemės drebėjimo, kurie Turkijoje nėra reti, siena gali neatlaikyti. Nuo 2015 m. besitęsiantys turkų ir kurdų ginkluoti susirėmimai taip pat pavojingi sienai – apšaudymų ir net sprogdinimų metu siena ir aplink esantys paminklai jau ne kartą buvo apgadinti.

Konstantinopolio, arba Teodoso sienos

V a. pradžioje Konstantinopolyje (dabartinis Stambulas, Turkija) iškilo 5630 m ilgio gynybinės sienos. Jų statymą iniciavo imperatorius Teodosijus II, siekdamas apsaugoti Konstantinopolį nuo barbarų. Dėl žemės drebėjimų ir barbarų apgulčių sienas nuolat perstatydavo ir stiprindavo, todėl jos tapo galingu įtvirtinimų kompleksu, sutvirtintu net 100 šešiakampių ir aštuonkampių 20 m aukščio bokštų. Sienoje taip pat pastatyta dešimt pagrindinių vartų (penki viešieji ir penki kariniai).

Užėmęs Konstantinopolį, Mehmedas II keturis Teodoso sienų bokštus papildė trimis naujais, viską sujungė sienomis ir gavo nedidelę tvirtovę, pavadintą „Septyniais bokštais“. Ji naudota kaip archyvas, iždas ir netgi kalėjimas.

Stambului augant XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje Teodoso sienos pradėtos griauti, tačiau vis tiek kai kurios dalys išsaugotos. Jas galima apžiūrėti ir šiandien.

Europinė kinų siena

Taip vadinama akmeninė Stono siena Kroatijoje, kuri yra ilgiausias tokio pobūdžio statinys Europoje ir vienas ilgiausių pasaulyje. Gynybinė siena pradėta statyti 1358 m. ir tęsiasi net 5 km tarp Stono ir Mali Stono kaimų. Sienoje pastatyta net 30 tvirtų, stačiakampio formos ir dar 10 apvalainų bokštų. Statybos truko net du šimtmečius ir baigtos XV a. pabaigoje. Nuo artimiausio didesnio Dubrovniko miesto nutolusi apie 60 km. Ši siena net 650 metų saugojo net tik Stoną. Įspūdingos konstrukcijos paskirtis buvo dvejopa: Stono siena buvo pirmoji, nors ir tolima Dubrovniko miesto gynybinė linija, o vėliau saugojo brangią prekę – druską. Stonas iki šių dienų yra druskos kasybos centras, o didžioji dalis sienos restauruota ir laukia turistų. Be Europinės kinų sienos, Stono siena dar vadinama Didžiąja Kroatijos siena.

Berlyno siena

1961 m. pastatyta Berlyno siena fiziškai skyrė Rytų ir Vakarų Vokietiją net 28 metus. Šis betoninių blokų statinys tapo Šaltojo karo simboliu ir iš esmės nulėmė ateinančių vokiečių kartų mentalitetą bei kultūrą. Kitaip nei kitos mūsų aprašomos sienos, Berlyno siena nebuvo gynybinė, nesaugojo nuo užpuolikų. Ji iškilo tam, kad iš Sovietų Sąjungos po Antrojo pasaulinio karo užgrobtos Rytų Vokietijos gyventojai nesiveržtų į vakarinę, laisvą Vokietijos pusę.

Prieš pastatant Berlyno sieną dauguma sienų su Vakarų Vokietija buvo fortifikuotos iki 1952 m., todėl vienintelis būdas pabėgti į laisvą pasaulį buvo Berlynas. Daugelis bėgančių vokiečių buvo jauno amžiaus, kvalifikuoti specialistai, tad iki 1960 m. Rytų Vokietija skaudžiai pajuto darbo jėgos ir talentų nutekėjimą. Taigi išeitis buvo fiziškai sulaikyti vokiečius savo pusėje – 1961 m. rugpjūčio 31 d. sunkioji technika ir sovietų armijos kareiviai ardė gatves, kasė duobes ir iš betoninių blokų pastatė Berlyno sieną, kurią saugojo ne tik spygliuota viela, bet ir budintys kareiviai. 160 km ilgio siena, kurios aukštis siekė 3,6 m, Berlyną į dvi dalis dalino 28 metams.

Per visą sienos egzistavimo laikotarpį daugiau kaip 5000 vokiečių pavyko ją perbėgti ir atsidurti Vakaruose. Apie 200 žmonių žuvo.

Berlyno siena nugriauta tik 1989 m., vykstant demokratizacijos projektams.

Nepavykę projektai

Tarp 1942 ir 1944 m. nacistinė Vokietija ėmėsi projekto pastatyti 2688 km ilgio sieną palei Europos pakrantę. Taip A. Hitlerio vadovaujama šalis tikėjosi apsisaugoti nuo sąjungininkų kariuomenės antplūdžio iš jūros. Visgi milijono prancūzų darbininkų žaibišku greičiu planuota statyti siena taip ir nebuvo baigta. Galingos sienos egzistavimas galiausiai tapo dar viena nacių propagandine žinute, kuri eskaluota spaudoje dėl savaime suprantamų priežasčių – įbauginti priešininkus. Tačiau sąjungininkų kariuomenė sėkmingai sutriuškino Antrojo pasaulinio karo iniciatorę – nacistinę Vokietiją. Pajėgų išsilaipinimą tam tikros sienos atkarpos kiek apsunkino, pavyzdžiui, Normandijoje kariai pateko į tikrą apgultį, bet kuriose vietose vadinamoji Atlanto siena buvo įveikta per kelias valandas. Šiandien išlikusios kelios sienos dalys, išsidėsčiusios nuo Prancūzijos iki Norvegijos fiordų.

Trumpo siena, skirianti JAV ir Meksiką, pradėta statyti 2017 m. sausį, tuomečio JAV prezidento D. Trumpo iniciatyva. Kiek daugiau nei 800 km nusidriekusios tvoros statybos nutrauktos dabartinio JAV prezidento J. Bideno sprendimu. D. Trumpas siekė atitverti JAV nuo Meksikos fizine siena dėl nelegalių imigrantų antplūdžio, kuris ekonomiškai sekina šalį, iškreipia darbo rinką, didina nusikalstamumą ir nelegalių medžiagų patekimą. Tiesa, nemažai amerikiečių ir kitų šalių atstovų neigiamai vertino tokį sumanymą. Tvora virto juokingų vaizdelių įkvėpimu, net buvo sukurtas pokštas: Ronaldas Raelis ir Virginia San Fratello metalinės tvoros konstrukcijos tarpuose įtaisė sūpynes, ant kurių suposi skirtingose sienos pusėse gyvenantys meksikiečiai ir amerikiečiai. Nors sūpynės veikė tik 20 min., instaliacija laimėjo „Beazley“ metų dizaino prizą, kurį skiria Londono dizaino muziejus.

Sienų aktualumas

Kaistant geopolitinei situacijai, fizinių sienų ir sienų apsaugos klausimas tampa vis aktualesnis. 2021 m. dėl pabėgėlių (daugiausia iš Irako) antplūdžio Lietuvos pasienyje su Baltarusija pradėta statyta tvora iš metalinių konstrukcijų ir papildomų koncertinos elementų. Taip siekta suvaldyti Rusijos hibridinės atakos įkaitais tapusius nelegalius migrantus.

Vengrijoje dar 2015 m. kilti pradėjusi siena turėjo apsaugoti nuo į Europą plūstančių Sirijos gyventojų. Visgi tūkstančiai migrantų užplūdo Vengriją, o vėliau pasklido po kitas Europos šalis.

Suomija dėl padidėjusio migrantų iš Rusijos antplūdžio praėjusių metų pabaigoje uždarė sausumos sieną su šia valstybe. Įdomu tai, kad į Suomiją per Rusijos teritoriją taip pat plūdo prieglobsčio prašytojai, daugiausia iš Somalio, Irako ir Jemeno.

Šių metų pradžioje Estija paskelbė svarstanti galimybę užminuoti sieną su Rusija panaudojant priešpėstines ir prieštankines minas. Tokias atsargumo priemones valstybė svarsto dėl nesibaigiančių Rusijos aukščiausios valdžios atstovų grasinimų įsiveržti į Baltijos šalis.

Įdomu