Dauguma žmonių mano, kad alergija arba tam tikrų maisto produktų netoleravimas atsiranda vaikystėje ir gali likti arba nelikti, kai žmogus suauga. Tačiau, pasirodo, alergija gali atsirasti ir suaugus, net jeigu vaikystėje niekam nebuvote alergiškas. Tai, beje, pasitaiko dažniau negu manoma!

 

alergijos

Amerikos alergijos, astmos ir imunologijos koledžo tyrėjai teigia, kad maisto alergijos simptomai gali atsirasti bet kokiame amžiuje ir pasireiškia iki 4 % suaugusiųjų. Ilgainiui gali atsirasti alergija tiems maisto produktams, kuriuos metų metus valgėte be jokių pasekmių. Tačiau yra didelis skirtumas tarp maisto netoleravimo, kuris paprastai sukelia tik diskomfortą ir maisto alergijų, kurios gali sukelti labai sunkias organizmo reakcijas.

 

Kartais tos reakcijos gali kelti pavojų gyvybei. JAV maisto ir vaistų administracijos duomenimis, kasmet 30 tūkst. amerikiečių prireikia gydymo nuo sunkių alerginių reakcijų ir iki 200 amerikiečių kasmet miršta dėl alergijos tam tikriems maisto produktams.

 

Alergijos rečiau pasireiškia suaugusiems pirmą kartą negu vaikams, tačiau nereiškia, kad taip niekada nenutinka. Suaugusiems asmenims neretai ilgainiui atsiranda alergija vėžiagyviams, žuvims, riešutams. Žmones ištinka šokas, kai visą gyvenimą valgę krevetes, vieną dieną staiga supranta, kad yra joms alergiški. Alergija maistui, kaip ir bet kuris kitas sveikatos negalavimas, gali pasirodyti pačiu netikėčiausiu metu. Gydytojai ne visada žino, kodėl suaugusiems atsiranda alergijų, bet pastebėta, kad didesnę riziką jų turėti turi tie, kurie serga egzema, astma, sezoninėmis alergijomis.

 

Be to, daugelyje maisto produktų yra kryžmiškai reaguojančių antigenų (svetimkūnių, kurie sukelia imuninį atsaką organizme), kuriuos galima įkvėpti (pavyzdžiui, medžių žiedadulkių). Todėl, jeigu žmogus turi alergiją kokio nors medžio žiedadulkėms, ilgainiui jis gali tapti alergiškas ir kitiems medžių produktams, įskaitant vaisiams ir medžių riešutams.

 

Žmonės, netoleruojantys tam tikrų maisto produktų, dažnai skundžiasi pilvo pūtimu ar dujų kaupimusi, pavalgę netinkamo maisto. Taip pat gali atsirasti dilgėlinė, bėrimas, niežulys, lūpų ir liežuvio tinimas, dusulys, kosulys, vėmimas, gerklės tinimas ir anafilaksinis šokas (sunki, gyvybei pavojingi alerginė reakcija).

 

Alerginės reakcijos į maistą beveik visada nutinka staiga, paprastai vos per kelias minutes po valgymo. Jeigu simptomai labai stiprūs, pradeda tinti gerklė, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.

 

Po to, kai sulauksite pirmosios pagalbos ir atgausite jėgas, labai svarbu užsirašyti viską, ką tą dieną valgėte, net jei atrodo, kad tam tikri maisto produktai tikrai yra nekalti. Tai gali padėti tiksliau ir greičiau nustatyti, kam esate alergiški ir nuo tada pradėti tų produktų vengti, kad daugiau nebekiltų sveikatai pavojingų organizmo reakcijų.

 

Kilus įtarimams, kad galite būti alergiški tam tikriems maisto produktams, rekomenduojama jų vengti, kol nebus atlikti alergijos nustatymo tyrimai ir paaiškės, kad tai yra tiesa arba ne. Apsilankymo pas alergologą geriau būtų neatidėlioti. Geriau sužinoti anksčiau ir ramiai gyventi negu gyventi nuolatinėje baimėje.