Bonnie ir Clyde’as – garsiausia nusikaltėlių pora Amerikos istorijoje, nuo 1932 iki 1934 m. po savęs paliko tik išgąstį ir kraujo pėdsakus. Važiuodami vogtomis mašinomis plėšė degalines, bakalėjos parduotuves ir bankus, kuriuose imdavo įkaitus. Clyde’as puikiai mokėjo valdyti ginklą ir nedvejodamas nužudė mažiausiai tuziną nekaltų žmonių. Nors Bonnie tikriausiai niekada neiššovė, tačiau savo noru tapo brutalių nusikaltimų bendrininke.

 

Meilė iš pirmo žvilgsnio Cartoon,Bonnie,And,Clyde,Firing,Guns,And,Holding,A,Bank

 

Bonnie Parker gimė 1910 m. spalio 1 d. Rovenoje, Teksase, Henrio ir Emmos Parkerių šeimoje. Šeimos biudžetu rūpinosi mūrininku dirbęs tėvas, tačiau 1914 m. jam netikėtai mirus, Emma persikėlė gyventi pas savo motiną į Cement City, Teksasą. Bonnie buvo paklusni ir gera mergaitė, domėjosi literatūra, mėgo rašyti poeziją. Sulaukusi 16 metų nusprendė mesti mokyklą ir ištekėjo už Roy’aus Thorntono. Santuokos idilę greitai pakeitė liūdesys ir nusivylimas, nes vyras pradėjo keliauti ir į namus užsukdavo retai. Kol jis buvo išvykęs, Bonnie dirbo padavėja, bet netrukus prarado darbą, o 1929 m. pabaigoje prasidėjo Didžioji depresija. Tais pačiais metais jos vyras apkaltintas plėšimu ir nuteistas kalėti penkerius metus. Bonnie iki pat savo mirties buvo ištekėjusi už Roy’aus ir nuolat mūvėjo vestuvinį žiedą.

 

Clyde’as Barrowas gimė 1909 m. kovo 24 d. Telico mieste, Teksase, didelėje Henry ir Cummie Barrowų šeimoje. Tėvai gyveno skurdžiai, dažnai neturėjo pinigų aštuoniems vaikams išmaitinti. Kai Clyde’ui buvo 12 metų, gimdytojai persikėlė į Vakarų Dalasą, kur tėvas atidarė degalinę. Vakarų Dalase tuo metu buvo pavojinga, tačiau Clyde’ui jis puikiai tiko. Kartu su vyresniuoju broliu Marvinu Ivanu dažnai pakliūdavo į teisėsaugos akiratį, nes vogė žmonių auginamus paukščius ir automobilius, vėliau buvo žinomi kaip seifų laužikai ir mažų parduotuvių plėšikai. 17-metis Clyde’as pirmą kartą buvo suimtas, nes laiku negrąžino išsinuomoto automobilio, o susidūręs su policija pabėgo. Dar prieš sutikdamas savo paskutinę gyvenimo meilę Bonnie turėjo dvi rimtas merginas, bet jų niekada nevedė.

 

Bonnie ir Clyde’as susipažino 1930 m. sausį, pas bendrą jųdviejų draugą Vakarų Dalase. Teigiama, kad jiedu vienas kitą įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio. Šį įsiplieskusį romaną nutraukė po dviejų savaičių į Clyde’o namus pasibeldusi policija. Vyrą suėmė ir įkalino už automobilio vagystę. Visgi kalėjime neužsibuvo – jį lankiusi Bonnie perdavė ginklą, kuriuo pasinaudojęs pabėgo. Tiesa, laisve ilgai nesidžiaugė, vos po savaitės sučiupo ir įkalino 14-ai metų žiaurumu pagarsėjusiame fizinio darbo kalėjime. Gyvenimas ten buvo nepakeliamas, todėl Clyde’as vėl pradėjo kurti pabėgimo planą. Sumanė, kad turėdamas fizinį neveiksnumą galės prašyti perkėlimo, todėl paprašė kalinio draugo nukirsti du pirštus. Netrukus paaiškėjo, kad to neprireiks, nes 1932 m. vasario 2 d., dėl motinos pastangų, jį paleido lygtinai. Jis prisiekė, kad verčiau mirs, nei grįš atgal, ir buvo teisus. Bonnie ir Clyde’as vėl susitiko, bet netrukus paaiškėjo, kad Teksaso gubernatoriaus Rosso Sterlingo pasirašytas lygtinis paleidimas buvo didžiulė klaida. Vos po mėnesio pora pradėjo savo nusikaltimų, įėjusių į istoriją, seriją, kuri tęsėsi dvejus metus.

 

Su gauja vykdė nusikaltimus

 

Nusikaltimus atliko ne vieni. Barrowų gaujoje, kuri dažniausiai keliavo vienu vogtu automobiliu, nuolat keitėsi nusikaltinimų bendrininkai. Vienas dažniausių Barrowų gaujos nusikaltimų buvo automobilių vagystės. Clyde’as ypač mėgo „Ford“ markės automobilius. Transporto priemones vogdavo vienoje valstijoje, o kitoje palikdavo. Maža to, vykdė plėšimus ir nužudymus. 1926 m. gruodį vyras areštuotas Dalase ir išsiųstas į kalėjimą. Kai paleido, per kelis mėnesius įvykdė apiplėšimus šaunamuoju ginklu, įsilaužimą ir žmogžudystę. Daugelis poros nusikaltimų įvykdyti Teksaso valstijoje ir Vidurio Vakaruose. Bonnie, Clyde’as ir kiti Barrowų gaujos nariai nuolat bėgo, buvo pasiruošę šaudyti bet kurią akimirką. Clyde’as buvo įgudęs greitai vairuoti ir pabėgti nuo teisėsaugos. Šaudė į visus, kurie kliudė jiems kelią, ir per visą jų bėgimo laiką nužudė daugybę pareigūnų. Apskaičiuota, kad per dvejus metus nužudė mažiausiai 12 žmonių. Daugelis jų plėšimų ir vagysčių įvykdyti mažų miestelių parduotuvėse, bankuose, degalinėse. Jų atlygis paprastai buvo nedidelis, tačiau į šias vietas taikėsi, nes jos rečiau apgyvendintos, todėl teisėsauga nebuvo tokia aktyvi, kaip didmiesčiuose. Nors pasakojimai apie Bonnie ir Clyde’ą dažnai pagražinami siekiant priminti jų meilės istoriją, tačiau jų gyvenimas nebuvo šlovingas. Grupė dažnai fotografuodavosi pozuodama priešais vieną iš pavogtų transporto priemonių su ginklais. Nuo 1932 m., kai Tyrimų biuras, dabar žinomas kaip Federalinis tyrimų biuras (FTB), pradėjo sekti Barrowų gaują, jie nuolat buvo kelyje. Privalėjo kasdien važinėti iš vieno miesto į kitą, kad nebūtų sugauti. Žinoma, turėjo mažai laiko įsikurti vienoje vietoje ir dažnai maudėsi upėse. Po kelių artimų susidūrimų su policijos pareigūnais turėjo sužeidimų.

 

Išdavė neatsargiai paliktos nuotraukos

 

Nusikaltimai tęsėsi metus, kai 1933 m. kovą Clyde’o vyresnįjį brolį Marviną paleido iš kalėjimo. Teisėsauga ieškojo poros dėl žmogžudystės, automobilių vagystės ir dešimčių bakalėjos parduotuvių, degalinių bei banko apiplėšimo, bet jie nusprendė išsinuomoti butą Jopline, Misūrio valstijoje, skirtą susitikti su broliu ir jo žmona Blanche. Po dviejų savaičių, t. y. balandžio 13 d., Clyde’ą pastebėjo du policijos automobiliai. Prasidėjo susišaudymas. Nužudę vieną policininką ir sužeidę kitą, Bonnie, Clyde’as ir Marvinas šoko į automobilį ir pabėgo, netoliese pasiėmė nuo susišaudymo pabėgusią Blanche. Nors pabėgo, bute policija rado daugybę informacijos, įskaitant fotojuostas su jau žinomais Bonnie ir Clyde’o atvaizdais, Bonnie parašytus eilėraštį „Sal savižudybės istorija“ bei „Bonnie ir Clyde’o istorija“. Nuotraukos, eilėraštis ir efektyvus pabėgimas tik didino žmonių susidomėjimą jais.

 

1933 m. birželį pora patyrė avariją netoli Velingtono, Teksase. Clyde’as per vėlai suprato, kad priekyje esantis tiltas uždarytas remontui. Staigiai suko ir nulėkė į pylimą. Vyras iš automobilio išlipo pats, bet Bonnie koją smarkiai apdegino išsiliejusi akumuliatoriaus rūgštis ir nuo tada nebegalėjo vaikščioti nešlubčiodama. Nepaisant sužalojimų, negalėjo kreiptis pagalbos į medikus. Bonnie slaugė Clyde’as, padedamas Blanche ir Billie, Bonnie sesers.

 

Po žmogaus nužudymo Teksase išduotas dar vienas orderis. Ūkininkas, kuris teigė buvęs žmogžudystės liudininkas, sakė, kad Bonnie laikė ginklą ir juokėsi, kai pašautas vyras merdėjo. Nors liudytojas galėjo ne taip suprasti Bonnie elgesį, tačiau tai pakeitė visuomenės požiūrį į ją. Anksčiau moterį vertino kaip niekuo dėtą auką, kuri tik keliavo su nusikalstama gauja. Nenuostabu, kad ūkininko žodžiai pateko į laikraščių antraštes, o Teksaso policija pasiūlė 1000 JAV dolerių atlygį už poros kūnus, gyvus ar mirusius.

 

Poros medžioklė su kraupia pabaiga

 

Tyrimų biuras 1932 m. gruodžio pabaigoje susidomėjo C. Barrowu ir jo parankiniu, kai gavo įtikinamų įrodymų. „Ford“ automobilis, kurį pavogė Pauskoje, Oklahomoje, tų metų rugsėjį rastas netoli Džeksono, Mičigano valstijoje. Pauskoje sužinota, kad ten paliktas kitas „Ford“, kuris pavogtas Ilinojaus valstijoje. Apžiūrėjus šį automobilį paaiškėjo, kad jame važiavo vyras ir moteris, tai rodė palikti daiktai. Rastas receptinis vaistų buteliukas, kuris specialiuosius agentus atvedė iki vaistinės Nacogdoches mieste, Teksase. Išsiaiškinta, kad moteris, kuriai išrašytas receptas, buvo Clyde’o teta. Tolesnis tyrimas atskleidė, kad šią tetą neseniai lankė Clyde’as, jo brolis ir Bonnie. Taip pat sužinota, kad ši trijulė vairavo Ilinojaus valstijoje pavogtą „Ford“. Likus keliems mėnesiams iki pasalos valdžios institucijos vis daugiau dėmesio skyrė duetui. 1933 m. gegužės 20 d. Jungtinių Valstijų komisaras Dalase, Teksase, išdavė orderį C. Barrowui ir B. Parker, apkaltindamas juos Ilinojaus valstijoje pavogto automobilio tarpvalstybiniu transportavimu iš Dalaso į Oklahomą. Tada Tyrimų biuras pradėjo šios nesugaunamos poros medžioklę.

 

C. Barrową ir jo kompanionę B. Parker 1934 m. gegužės 23 d. pareigūnai nušovė pasaloje Luizianoje, po vienos spalvingiausių ir įspūdingiausių gaudynių, kokias amerikiečiai iki tol matė. Clyde’as buvo įtariamas daugybe nusikaltimų, nuo žmogžudysčių iki pagrobimo. Teismo medicinos ekspertai jo kūne rado maždaug 60 kulkų žaizdų, o Bonnie kūne jų rasta apie 50. Vėliau pranešta, kad kūnus buvo sunku balzamuoti dėl daugybės kulkų skylių. Po jų mirties policija vogtame automobilyje rado daugybę ginklų, įskaitant revolverių, pistoletų ir 3000 šovinių, net Bonnie mirė laikydama ginklą ant kelių.

 

Išgirdus apie Bonnie ir Clyde’o mirtį, prie transporto priemonės, pramintos „mirties automobiliu“, susirinko smalsuolių minia. Ji apsupo mašiną, kurioje vis dar buvo Bonnie ir Clyde’as, bandydami pavogti drabužių, nuplėšti plaukų ir bet ką kitą, ką tik galėjo paliesti. Policijai sunkiai sekėsi nuvyti žmones, kurie buvo pasiryžę pagrobti bent menkiausią „suvenyrą“. Vienas vyras atsiplėšė krauju suteptos Bonnie suknelės skiautę, o kitas bandė nupjauti Clyde’ui ausį. Teisėsaugai galiausiai pavyko suvaldyti minią ir nutempti automobilį su kūnais į kitą vietą.

 

Dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo B. Parker ir C. Barrowo laidotuvėse. Nors jie norėjo būti palaidoti kartu, Parkerių šeima nepanoro net girdėti šios minties, ir Bonnie palaidojo kitoje vietoje. Po poros žūties 1934 m. Clyde’o pavogtas „Ford V8“, dažnai vadinamas „mirties automobiliu“, apvažiavo visą šalį. Nusėtas kulkų skylėmis ir kraujo dėmėmis, beveik 40 metų buvo populiarus turistų traukos objektas, demonstruojamas mugėse, pramogų parkuose ir sendaikčių turguose, kol galiausiai pastatytas viešbutyje „Whiskey Pete’s“, Nevadoje.

 

Autorius Monika Budnikienė