Intensyvus daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, administruojamos Būsto energijos taupymo agentūros (BETA), įgyvendinimas atnešė daug pokyčių gyventojams. Vienas iš jų – daug namų atnaujinusiose savivaldybėse ženkliai mažėjantis suvartojamos šilumos energijos kiekis. Ekspertai pažymi, jog tokie pokyčiai savivaldybėse reikalauja šilumos gamintojų pasiruošimo.

 
Kelis pastaruosius metus Lietuvoje daugiabučių atnaujinimo darbai apėmė daugiau nei 2200 pastatų, kuriems buvo pritaikytos kompleksinės energiją taupančios priemonės – sienų, stogų ar šildymo sistemų modernizavimas.
BETA direktoriaus Valiaus Serbentos teigimu, vidutiniškai pastatuose energijos suvartojimas sumažėjo 50-60 proc., o kai kurie miestai atnaujino jau apie trečdalį savo daugiabučių pastatų.

 
„Kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Birštone, Druskininkuose, Molėtuose ar Ignalinoje atnaujintų pastatų skaičius pasiekė 30 proc. ar daugiau, lyginant su neatnaujintų daugiabučių skaičiumi. Tokiais atvejais, šilumos energijos suvartojimo mažėjimas jaučiasi ne pavienių pastatų, bet ir miesto lygmeniu“, – pasakoja pašnekovas.

 

 
Ignalinoje šilumos energijos poreikis sumažėjo perpus

 
Kaip sėkmingai įvykdytų renovacijos darbų pavyzdį BETA vadovas išskiria Ignalinos miesto savivaldybę, kurioje šiuo metu yra atnaujinti visi daugiabučiai gyvenamieji namai – šio proceso atskaitos tašku galima laikyti 2012 metais prasidėjusį EnerVizijos projektą.

 
„Ignalinoje nuo 2012 metų atnaujinti visi daugiabučiai. Dėl to, miesto lygmeniu, šilumos energijos poreikis sumažėjo net 50 proc. Renovuoti pastatai užtikrina ne tik pagerėjusią žmonių gyvenimo kokybę ir geresnes komforto sąlygas, bet ir aukštą energinį efektyvumą“, – sako V. Serbenta.

 
Vis dėlto, sumažėjęs šilumos energijos suvartojimas mieste sukelia tam tikrų sunkumų šilumos gamintojams, kurių šilumos tinklų pajėgumai nėra pritaikyti pasikeitusiam energijos poreikiui. Tokia situacija susiklostė ir Ignalinoje: V. Serbenta pastebi, jog per pastaruosius kelerius metus Ignalinoje šilumos energijos kainą reikėjo didinti beveik 30 proc., lyginant su kaina, buvusia iki pastatų renovacijos.

DSC03358
Savivaldybėms svarbu įvertinti renovacijos įtaką šilumos sektoriui

 
BETA vadovas neatmeta galimybės, jog su panašiomis problemomis susidurs ir kitos savivaldybės, sparčiai įgyvendinančios daugiabučių modernizaciją. Anot V. Serbentos, pagal parengtus projektus Lietuvoje bus atnaujinta dar apie 1600 pastatų, todėl jau dabar matyti, kad maždaug trečdalis savivaldybių turės didelį atnaujintų pastatų skaičių.

 
Taip pat pašnekovas pažymi, kad savivaldybės turėtų planuoti atitinkamus darbus į priekį ir numatyti, kaip daugiabučių renovacija paveiks šilumos gamybos sektorių.
„Savivaldybės privalo iš anksto vertinti šilumos gamybos sektorių ir planuoti tam tikras priemones, kurios galėtų sumažinti problemas keliamas mažėjančio energijos poreikio mieste, tai pavyzdžiui galėtų būti alternatyvių šaltinių diegimas“, – teigia V. Serbenta.

 

 
Sprendimo būdas – atsinaujinantys energijos ištekliai

 
Ignalinos meras Justas Rasikas atkreipia dėmesį, kad sumažėjęs šilumos energijos poreikis Ignalinoje lėmė šildymo kainų augimą: „Kai šilumos energijos suvartojimas mūsų savivaldybėje krito apie 50 proc., mūsų turimi šilumos tinklų pajėgumai tapo nebereikalingi“.

 
Vis dėlto, savivaldybėms laiku imantis atitinkamų sprendimų ir šilumos tinklams prisitaikant prie pokyčių, šilumos energijos kainų augimo galima ir išvengti. Kaip minėjo V. Serbenta, šiandieninės tendencijos linksta į alternatyvių energijos išteklių panaudojimą – saulės energiją ir kt. Ignalinos meras šią idėją vertina palankiai.

 
„Šiuo metu svarstome įvairius pasiūlymus, kaip šilumos tiekėjai galėtų prisitaikyti. Kai kurie iš jų yra labai inovatyvūs – jeigu esame vadinami renovacijos pionieriais Lietuvoje, tad kodėl negalime tapti pionieriais ir atsinaujinančių energijos šaltinių srityje“, – svarsto J. Rasikas.

zenklas_2015 04 13 BETA_logo (2)