Visuomenėje paplitusi nuomonė, kad būti ekstravertu, kuris linkęs bendrauti, reikštis ir dominuoti, yra geriau nei uždaru, tyliu, santūriu intravertu. Tiesa ta, kad nė vienas jų nėra nei geresnis, nei blogesnis.

 

intravertas

Dviprasmiška situacija

 

Gyvenime netrūksta paradoksų. Viena vertus, dabartinės socialinės lygybės ir tolerancijos gairės skatina individualumą, pagarbą kitoniškumui, laisvę būti savimi. Kita vertus, asmenybių ugdymo mokymuose ar seminaruose, kaip pasiekti karjeros aukštumas, rekomenduojama plėtoti komunikaciją, ryšius, būti iniciatyviam, matomam. Intravertai atsiduria dviprasmiškoje situacijoje. Jiems siūloma tapti kitokiems, keistis, parodyti save, išeiti iš komforto zonos, tai yra priartėti prie ekstraverto paveikslo. Dar 2010 m. Amerikos psichiatrų asociacija svarstė klasifikuoti intravertiškumą kaip sutrikimą, kuris turi sąsajų su kai kuriomis psichikos ligomis, tačiau vis dažniau kalbama, kad žmogaus temperamentas turi įtakos ne tik jo socialiniam gyvenimui, bet ir kitoms sritims. Galbūt dėl nuolatinio spaudimo ir tam tikrų priimtų elgesio, kuris laikomas naudingu, normų nemažai uždaro būdo žmonių adaptuojasi. Tikėtina, kad labai daug vadinamųjų ekstravertų yra tik gerai užsimaskavę intravertai. Savęs neigimas ir nuolatinis bandymas pabėgti nuo tikrojo „aš“ nieko gero neduoda, todėl reikėtų pažvelgti tiesai į akis ir pripažinti, kad būti intravertu nėra blogai. Be to, pandemija, privertusi pakeisti įprastą veiklą ir izoliuotis namuose, sudaro puikias sąlygas pasimatuoti svetimus batus ir pajusti, ką reiškia būti uždaro būdo asmenybe. Taigi, kokie bruožai iliustruoja intravertą?

 

Vargina tuščios kalbos

 

Intravertai nėra dideli pokalbių su nepažįstamaisiais gerbėjai. Labiausiai juos erzina ir gąsdina malonybinės frazės bei temos apie nieką, pavyzdžiui, orą. Daugeliui tylių asmenybių pokalbio palaikymas važiuojant liftu ar stovint eilėje atrodo beprasmiškas ir neįdomus laiko gaišinimas. „Mes nekenčiame trumpų pokalbių, nes nekenčiame barjero, kurį jis sukuria tarp žmonių. Mes norime jaustis susiję su tuo, apie ką kalbame“, – knygoje „Introvert Power: Why Your Inner Life Is Your Hidden Strenght“ rašo Laurie Helgoe.

 

Nevilioja naujos pažintys

 

Intravertai lankosi viešumoje, tačiau tikrai ne tam, kad užmegztų naujų ryšių. Jų nejaudina galimybė pažinti kitus, atvirkščiai, turėdami pasirinkimą drovuoliai vakarėlyje visada kalbasi ir linksminasi su draugais, šeimos nariais, su kuriais jaučiasi gerai ir gali atsipalaiduoti. Jei nutiks taip, kad pažįstamas dings iš akiračio, intravertas ne puls prie pirmo pasitaikiusio pašnekovo, o kantriai lauks, kol sugrįš artimasis ar bičiulis.

 

Vienišumo jausmas minioje

 

Uždaro būdo žmonės dažnai jaučiasi vieniši dideliuose susibūrimuose ar grupiniuose užsiėmimuose. Jie užima stebėtojo poziciją ir mano, kad neturi tinkamų įgūdžių, kurie padėtų pritapti. Drovuoliai dažnai abejoja, kritikuoja save, kad kitiems sekasi bendrauti lengvai, tarsi savaime, o jiems sunku suregzti sakinį, buvimas su nepažįstamais kelia įtampą. „Intravertai dažnai jaučiasi vieniši minioje. Jie mielai leidžia laiką su draugais, tačiau tikrai neperša draugystės per pirmą susitikimą“, – teigia knygos „The Inrovert‘s Way: Living a Quiet Life in a Noisy World“ autorė Sophia Dembling.

 

Apsimetėlio sindromas

 

Jei intravertas yra priverstas (darbo reikalais) ar savanoriškai išeina iš komforto zonos, dalyvauja pokalbiuose su nepažįstamais žmonėmis, dažnai jaučia, kad apgaudinėja tiek save, tiek aplinkinius. Žmogus nuoširdžiai nesimėgauja bendravimu, tik vaidina rolę, tai yra apsimeta ekstravertu. „Jei naujų pažinčių mezgimas kelia įtampą, tačiau yra neišvengiamas, rekomenduoju bendrauti mažose grupelėse ar iš būrio išsirinkti vieną patinkantį asmenį“, – S. Dembling pataria plėsti ribas mažais žingsneliais.

 

Filosofinis požiūris

 

Intravertai net į paprastus dalykus žvelgia giliai ir perdėtai (aplinkinių akimis) rimtai. Jei diskutuojant apie matytą filmą ar skaitytą knygą asmuo nutolsta į psichologinę veikėjų analizę, po kruopelę narsto siužetą, kelia egzistencinius klausimus, gali būti, kad jis – tipiškas intravertas. Tokie žmonės visur ir visada ieško prasmės, supratimo, paaiškinimo tam, kas vyksta.

 

Didelis išsiblaškymas

 

Ekstravertai nuobodžiauja, kai trūksta stimuliacijos, o intravertai susiduria su priešinga problema – jie lengvai išbarsto mintis, jei nesusitvarko su užgriuvusia informacija iš aplinkos. Tuomet jie atrodo kaip keistuoliai – sutrikę, pasimetę, besiblaškantys, užkliūvantys, klumpantys, nenulaikantys daiktų. Tokie žmonės negeba vienu metu reaguoti ir atsakyti į daugybę veikiančių dirgiklių. „Intravertai, priešingai nei ekstravertai, gerai jaučiasi užsiimdami monotoniška veikla ir pernelyg didelės ar staigios aplinkos permainos juos išmuša iš pusiausvyros“, – sako JAV Klarko universiteto mokslininkai.

 

Gebėjimas mėgautis ramybe

 

Viena pagrindinių intraverto savybių yra ta, kad jiems reikia daugiau laiko vidinėms baterijoms įkrauti. Uždari žmonės moka atsipalaiduoti, sulėtinti gyvenimo tempą ir tuo mėgautis be sąžinės graužaties. Jie supranta, kad stabtelėjimas yra reikalingas jų psichinei gerovei. Štai ekstravertams gali būti sunku nieko neveikti ir skirti laiko tik sau. Jie greitai pradeda bruzdėti, ieškoti naujų veiklų, potyrių, nes gulėjimas su knyga ir arbatos puodeliu prilygsta prastovai.

 

Noras išlaikyti atstumą

 

Intravertai gali išeiti į viešumą, užimti svarbius postus ar tapti nuomonių formuotojais. Kai kuriems lengviau kalbėti viešai 500 žmonių miniai, kad tik nereikėtų bendrauti su kiekvienu atskirai. Pramogų pasaulio žvaigždės, tokios kaip Lady Gaga, Christina Aguilera, Emma Watson, prisipažino, kad yra intravertės. JAV Harvardo universiteto tyrimai atskleidžia, kad net 40 proc. įmonių generalinių direktorių yra uždaro būdo asmenybės. Vadinasi, ne visi intravertai vengia dėmesio.

 

Fizinis atsiribojimas

 

Lengva pastebėti intravertus, nes jie dažniausiai renkasi atokiausias vietas. Restorane, kavinėje sėdi prie staliukų kampuose, autobuse ar traukinyje, teatre, laukimo salėje – ant galinių sėdynių. Tokios asmenybės vengia būti žmonių apsuptyje, todėl ieško vietų prie sienų, kad bent iš dviejų pusių nevartytų žvilgsniai. Kitas dažnai naudojamas triukas – laikymasis netoli išėjimo, kad būtų galima greitai pasprukti iš nemalonios situacijos.

 

Greitas emocinis išsekimas

 

Intravertus vargina ilgas bendravimas ir po kurio laiko jie pajaučia norą atsiriboti, sumažėja įsitraukimas į pokalbį, žmogus atrodo nutolęs, paskendęs savo mintyse. Tikėtina, kad tokiu būdu jis stengiasi išlikti ir neprarasti vidinės ramybės. „Viskas, ką daro intravertai išoriniame pasaulyje, eikvoja jų energiją, todėl vėliau reikia papildyti atsargas. Dažniausiai žmonės ieško ramios, patikrintos vietos, kur gali pabūti vienumoje su savo mintimis“, – sako S. Dembling.

 

Partnerystė su ekstravertu

 

Tiesa, kad priešingybės traukia ir labai dažnai sąjungą sudaro skirtingų asmenybių tipai. Ši tendencija pastebima ne tik kuriant romantiškus santykius, bet ir ieškant draugų ar verslo partnerių. Intravertai susižavi ekstravertų laisvumu, noru linksmintis ir priimti gyvenimą ne per daug rimtai. Jie padeda kompensuoti trūkstamas savybes. Ekstravertai tampa moraliniais ramsčiais ir net mokytojais. Sutinkant su teorija, kad ilgainiui poros supanašėja, palaikantį partnerį turinčiam intravertui žymiai lengviau adaptuotis nekomfortiškose situacijose.
 
Vieno dalyko ekspertai

 

Dominuojantis smegenų pusrutulis leidžia intravertui susitelkti į konkretų dalyką ir kurį laiką išlaikyti dėmesį tik ties juo. Tokie žmonės gali ilgai, kryptingai ir kruopščiai tyrinėti vieną sritį, gilintis į vieną temą, atlikti vieną darbo operaciją. Pasak psichoterapeutės ir knygos „The Introvert Advantage: The Hidden Gifts of the Itroverted Child“ autorės dr. Olsen Laney, šio tipo žmonės gali tapti puikūs savo srities profesionalai, nes jie atkakliai siekia užsibrėžto tikslo ir tai duoda matomų rezultatų.

 

Reikia pasiruošti pokalbiui

 

Intravertai yra iš tų žmonių, kurie gali atmesti telefono skambutį vien todėl, kad neturi noro ar jėgų kalbėti. Tai nereiškia, kad jiems nerūpi draugai ar šeimos nariai. Daugelis uždaro būdo žmonių prieš kalbėdami susikaupia, mintyse repetuoja ar bent kelis kartus giliau pakvėpuoja. „Skambantis telefonas man yra tarsi kažkas, kas iššoka iš spintos ir sušunka: „Bū!“ Man patinka ilgi ir mieli pokalbiai su draugais, tačiau tik tada, kai jie neužklumpa manęs iš pasalų nepasiruošusios“, – atskleidžia S. Dembling.

 

Pastabumas detalėms

 

JAV Šiaurės Ilinojaus universiteto mokslininkai skelbia, kad ekstravertai ir intravertai skirtingai apdoroja tą pačią vaizdinę informaciją. Pirmieji daugiausia dėmesio skiria neatidėliotinam pasitenkinimui (bendravimui) ir veido analizei. Antruosius užvaldo pastabumas detalėms. Intravertai gali neatsiminti žmogaus veido ir vardo, tačiau puikiai apibūdina išskirtinius dalykus, kurie kitiems galbūt praslysta pro akis, pavyzdžiui, apgamą, sagę, net kvepalus.

 

Vidinis monologas

 

„Ekstravertai, prieš priimdami sprendimus, nesitaria tiek, kiek intravertai. Daugeliui uždaro būdo žmonių reikia pasikalbėti su savimi, išanalizuoti pliusus ir minusus. Tik tada jie gali nuspręsti teisingai“, – teigia dr. O. Laney. Šis požymis itin ryškus vaikams, kurie nevengia kalbėti su savimi garsiai ne tik vienumoje, bet ir viešose vietose. Kartais ši ypatybė lieka suaugus.

 

Žemas kraujospūdis

 

2006 m. Šigos medicinos universiteto (Japonija) mokslininkų tyrimas parodė, kad intravertams dažniau nustatomas žemas kraujospūdis, o ekstravertams – hipertenzija. Manoma, kad tai susiję su gyvenimo būdu ir dažnai patiriamu stresu. Uždaro tipo žmonės renkasi veiklą vienumoje, todėl rečiau susiduria su interesų konfliktais. Be to, jie skiria laiko atsipalaidavimui, geriau pažįsta savo emocijas. Ekstravertai dažnai būna A tipo asmenybės, kurios ūmiai reaguoja į dirgiklius, o nuolatinės adrenalino dozės lemia padidėjusį kraujospūdį.

 

Ankstyva branda

 

Intravertai stebi, renka ir kaupia daug informacijos, prieš kalbėdami pagalvoja, todėl kitiems atrodo labai išmintingi. „Jiems būdingas gilus, analitinis mąstymas, todėl aplinkiniai gerbia ir žavisi jais“, – pabrėžia S. Dembling. Jei kyla noras pavadinti vaiką sena galva, gali būti, kad jis tėra augantis intravertas.

 

Nereikia išorinio paskatinimo

 

JAV Kornelio universiteto mokslininkai nustatė, kad intravertų ir ekstravertų smegenys skirtingai apdoroja pasitenkinimą ir patirtis aktyvina kitus atlygio suvokimo centrus. Ekstravertus labiausiai paveikia euforijos jausmas, kurį lemia dopaminas, ir jie sieja malonumą su aplinka. Intravertai, priešingai, vertina vidinius veiksnius ir nelaukia išorinio atlygio. Juos motyvuoja asmeninis pasitenkinimas, o ne aplinkinių nuomonė ar reakcijos.

 

Abstraktus mąstymas

 

Garsusis Gustavas Jungas, aprašydamas intravertus, aiškino, kad juos labiau domina idėjos ir bendras vaizdas, o ne faktai ir detalės. Žinoma, daugelis intravertų puikiai atlieka užduotis, kai reikia koncentruotis į smulkmeniškus dalykus, tačiau jie dažnai mėgsta abstrakčias sąvokas, diskusijas. Tokias asmenybes žavi ne procesas, rezultatas, o galimybė aptarti, analizuoti, samprotauti.

 

Tampa kliuviniu kitiems

 

Daugelis vaikų intravertų nuo vaikystės girdi raginimus būti aktyvesni, parodyti savo geriausias savybes, varžytis, lipti ant scenos ir pan. To reikia tėvams, bet ne atžaloms. Užaugę intravertai gali jausti nuoskaudą dėl to, kad vaikystėje suaugusieji buvo jais nepatenkinti ir vertė būti kitokiais. Tėvai dažnai bando realizuoti savo svajones per vaikus, todėl galima įtarti, kad patys nepriima savo intravertiškumo.

 

Bendrauja raštu

 

Uždaro tipo asmenybėms lengviau rašyti, o ne kalbėti gyvai. Daugelis kuria tekstus, dainų žodžius, eilėraščius, kuriuos atlieka kiti asmenys, bet nejaučia kartėlio išvengę viešumo. Traukia vieniša, kūrybinė veikla, profesijos, susijusios su rašymu. Dauguma intravertų, pavyzdžiui, knygų apie Harį Poterį autorė J. K. Rowling, prisipažįsta, kad produktyviausiai dirba tada, kai gali būti vieni su savo mintimis.

 

Socialinis gyvenimas fazėmis

 

„Žmonės gali subalansuoti savo vienatvės poreikį ir socialinę veiklą, tačiau pajutę, kad bendravimas sekina, kelia stresą, turėtų grįžti į save, pabūti ramumoje. Tai padeda išgyventi suintensyvėjusio socialinio aktyvumo laikotarpius. Taškas, kada atsiranda poreikis atkurti energiją, susijęs su sąveikos kiekiu. Mes visi turime savo asmeninius ciklus, kada norime bendrauti, o kada – atsiriboti“, – teigia dr. O. Laney.

 

Įdomu

 
  • Tylus žmogus nebūtinai yra drovus. Intravertai pasveria savo žodžius, o prieš atsiverdami nori geriau pažinti pašnekovą.
  • Ekstravertai atsiriboja, jei supyksta, nerimauja, jaučiasi prislėgti, todėl galvoja, kad intravertų noras daugiau laiko leisti vienumoje reiškia, jog juos apėmė neigiamos emocijos. Tai klaidingas įsitikinimas, kodėl žmogui reikia vienatvės.
  • Remiantis tyrimais, apie 50 proc. žmonių yra intravertai, todėl uždarumas nėra kažkas keisto ar ekscentriško. Tokie asmenys daugiau dėmesio skiria savo interesams, o ne tam, kas populiaru ar madinga.
  • Intravertai nėra agorafobai, kurie bijo viešųjų erdvių. Paprasčiausiai jiems labiau patinka leisti laisvalaikį namuose su šeima ir artimaisiais.
  • Stereotipas, kad intravertams būdinga žema savivertė ir nepasitikėjimas savimi, yra neteisingas. Ypač daug žalos jis pridaro vaikystėje, esą su vaiku yra kažkas negerai.
  • Įsitraukęs į įdomią ir aktualią temą, intravertas gali tapti daugiausia kalbančiu žmogumi patalpoje.
  • Intravertiškumas neretai laikomas kažkuo, ką reikia ištaisyti. Dažniau priekaištaujama intravertui, kad jis tyli, nei ekstravertui, kuris per daug šneka.
 

Specialisto komentaras

Psichologė Vitalija Marcinkevičienė

 

Pandemija pakeitė daugelio žmonių įprastą gyvenimo būdą. Vieni lengvai toleruoja saviizoliaciją, kiti po kelių dienų pradeda jausti diskomfortą. Pasak ekspertų, savijauta priklauso nuo žmogaus psichologinės būsenos ir individualių savybių. Galbūt intravertui karantinas atrodo lyg svajonė, o ekstravertas jaučiasi it siaubo filme.

 

Yra keli ekstravertams būdingi bruožai, pagal kuriuos galima apibūdinti šį psichologinį tipą. Žmonės nuolat jaučia dėmesio poreikį, užsiima aktyvia veikla. Jiems reikia bendravimo kaip oro. Intravertams charakteringa tirti savo vidinį pasaulį, kuris yra daug svarbesnis nei bendravimas su visuomene. Jie nemėgsta kompanijų, mieliau būna su savo mintimis, jausmais ir išgyvenimais. Žinoma, nėra 100 proc. ekstravertų ir intravertų, dažniausiai žmonės turi dviejų tipų savybių.

 

Akivaizdu, kad intravertams daug lengviau ištverti karantiną. Namai jiems yra pažįstama, draugiška aplinka, kur ramu ir saugu užsiimti mėgstama veikla. Ekstravertams ši situacija gali būti panaši į įkalinimą. Tokie žmonės patiria didžiulį bendravimo trūkumą ir netgi vienišumą. Tačiau nereikėtų galvoti, kad intravertams pasisekė labiau ir, leisdami daug laiko namuose, jie gali visiškai patenkinti savo poreikius bei patirti begalinę laimę. Šiuo laikotarpiu daugelis turėjome prisitaikyti prie permainų, o nepatogumų įveikos receptas yra labai individualus.

 

Aktyvų ekstraverto protą ir temperamentą rekomenduojama nukreipti teisinga linkme net ribotoje erdvėje. Galima ilgiau bendrauti telefonu ar žinutėmis su draugais, šeima, kolegomis, prisijungti prie įdomių bendraminčių grupių ar patiems jas kurti, rengti virtualius tiesioginius vakarėlius, konkursus, debatus, žaisti stalo žaidimus.

 

Intravertui šis laikotarpis dovanoja progą grįžti prie dalykų, kuriems anksčiau trūko laiko. Galima skaityti knygas, žiūrėti filmus, pamokų vaizdo įrašus, dalyvauti internetiniuose seminaruose ir net treniruotėse. Intravertui labai svarbu turėti savo individualią vietą, jei izoliaciją reikia praleisti su artimaisiais.

 

Gyvenimas socialinės izoliacijos situacijoje yra išbandymas visiems, nepaisant psichologinio tipo. Sulėtėjo gyvenimo tempas, todėl atsirado daugiau galimybių pasinerti į savo vidinį pasaulį ir gauti tikrą malonumą. Bent minimalus fizinis aktyvumas (lauke ar sportuojant namuose) – ne tik sustiprins kūną bei imuninę sistemą, bet ir padės išlaikyti dvasinę ramybę.