Kai kurių gyvūnų smegenų struktūra sudėtingesnė nei žmonių, o intelekto lygis tiesiog atima žadą. Vieni jų geba atlikti nesudėtingus skaičiavimus, kiti išmano esminius fizikos dėsnius.

 

gyvunai

Šimpanzės – lyderės

 

Šimpanzės pasižymi gebėjimu logiškai mąstyti ir atlikti nesudėtingus veiksmus. Stulbina jų panašumas į žmogų, o neseniai paaiškėjo, kad šimpanzės lygiai taip pat puikiai geba planuoti savo ateitį, iš anksto apmąstyti veiksmus ir suvokti, kaip skirtingi pasirinkimai paveiks tolimesnę įvykių eigą. Šie gyvūnai dėl menko kalbos padargų išsivystymo negeba šnekėti, tačiau laisvai bendrauja gestų kalba. Be to, moka pasigaminti įrankių, pagaląsti lazdą akmeniu ir turi puikų humoro jausmą. Labai panašaus išsivystymo yra ir Afrikos babuinai. Jų elgesys beveik identiškas žmonių elgesiui. Sudėtinga socialinė sistema leidžia babuinams kurti šeimą, įgyti socialinį statusą, turėti draugų ir giminių. Jie sugeba abstrakčiai mąstyti, gali patirti stresą ir netgi susirgti depresija. Panašiai kaip žmonės elgiasi ir orangutangai. Jie artimai bendrauja tarpusavyje, gyvena nedidelėmis bendruomenėmis. Pasaulyje populiariausia ir intelektualiausia – Jungtinėse Amerikos valstijose gyvenanti šimpanzė, vardu Kanzi. Ji rankose nuolat nešiojasi kortelių komplektą ir geba savo pašnekovui parodyti, ko tuo metu nori. Pavyzdžiui, norėdama žaisti ji ištraukia kortelę su kamuoliu, o norėdama pasakyti, kad melionas buvo skanus, parodo žalio arbūzo nuotrauką ir greta padeda geltoną kortelę, nes jos kortų komplekte nupiešto meliono nėra. Mokslininkai įsitikinę – tokių gyvūnų kaip Kanzi pasaulyje yra begalės, tik gyvendamos uždarose bendruomenėse šimpanzės, orangutanai ar babuinai negeba atskleisti visų savo talentų. Tam reikia laiko.

 

Delfinai labiau išsivystę

 

Delfinų smegenys 20–40 % sunkesnės už žmonių, o vienas svarbiausių jų proto požymių – kalba. Ji gerokai įvairesnė negu žmonių. Delfinų bendruomenės turi etikos ir moralės normas, viską daro bendrai ir padeda savo gentainiams. Praradę sąmonę delfinai gali paskęsti, tačiau juos gelbsti draugai, išstumdami bendruomenės narį į vandens paviršių ir laukdami, kol šis atsigaus. Antrojo Pasaulinio karo metu dėl neeilinių gebėjimų, delfinai tiek Sovietų Sąjungos, tiek Jungtinių Amerikos Valstijų buvo naudojami ieškoti pamestų torpedų. Žvalgybinėse operacijose delfinai buvo net naudingesni už karo laivus. Jie pasiekdavo net 50 km/h greitį, o jei torpedos iškelti į paviršių neįstengdavo patys, grįždavo pas trenerį ir specialiais ženklais pranešdavo ne tik kur rado torpedą, bet ir iš kokios plieno rūšies ji pagaminta.

 

Paukščiai išmano fiziką

 

Tai, kad paukščiai ypač sumanūs gyvūnai, galima suprasti vien stebint jų migracijos procesą. Jeigu vienas skrisdamas pavargsta, žemyn leidžiasi visas būrys ir laukia, kol pavargęs vėl įgauna jėgų. Kembridžo universiteto zoologas Christopheris Birdas nustatė, kad paukščiai neturi smegenų žievės, tačiau geba naudoti kai kuriuos fizikos dėsnius. Varnos padeda ant važiuojamosios kelio dalies riešutų, kad automobiliai sutraiškytų kevalus ir paukščiai galėtų sulesti branduolius. Negana to, vieno eksperimento metu buvo įrodyta, kad varnos geba sulenkti vielą į kablį ir juo pasiekti indelio dugne įtaisytą dėžutę su lesalu. Be to, ilgą laiką stebint paukščius buvo pastebėta, kad jie skiria dydžius ir prasimano maisto įvairiais būdais. Pavyzdžiui kovai, norėdami pasiekti ąsočio dugne esantį vandenį, mėto į indą akmenis tol, kol vandens lygis pakyla. Lyg to dar būtų maža, šie paukščiai nesunkiai atrenka skirtingo dydžio akmenis ir pirmiau meta didesnius, suvokdami, kad šie išstums didesnį kiekį vandens.

 

Gudrūs naminiai augintiniai

 

Iš meilės daugelis savo augintinius – šunys ir kates – laiko protingiausiais gyvūnais. Iš tiesų jie nelabai klysta – tiek šunys, tiek katės pasižymi intelektualiniais gabumais. Šunys geba atskirti iki 300 skirtingų žodžių ir skaičiuoti iki 5, atlikdami nesudėtingus matematinius veiksmus. Šuns protas gali būti prilyginamas trejų metų vaiko loginiam mąstymui. Pasak dresūros specialisto S. Coreno, šunų intelektas gali būti trijų tipų, jis labai priklauso nuo veislės. Protingiausia šunų veislė yra pudeliai, ne veltui jie pasirenkami cirko pasirodymams.

 

Kačių intelektualumas pasireiškia savotišku požymiu. Jos geba pasakyti „ne“, todėl net jei katė nevykdo tam tikrų nurodymų, nereikia manyti, kad nemoka ar pamiršo. Katės yra ypač protingos ir savimylos, todėl jų intelektas neleidžia daryti to, ko pačios nenori, kad ir kokio skanaus ėdesio siūlytų šeimininkas. Kačių trumpalaikė atmintis geresnė nei šunų, o ilgalaikė siekia vienus metus. Jų smegenys turi daugiau nervinių ląstelių nei šunų.

 

Sumanios kiaulės

 

Emory universiteto (JAV) neurologas Loris Marino, ištyrė, kad kiaulių intelektas gali pasiekti 2–5 metų vaiko proto lygį. Neurologiniais tyrimais atskleista, kad kiaulės turi jausmus ir gali sapnuoti. Be to, nustatyta, kad jos geba kalbėti tarpusavyje simbolių kalba, naudoti kompleksines kombinacijas, norėdamos parodyti savo užgaidas ir emocijas. Negana to, kiaulės geba atskirti spalvas ir formas. Vokietijoje atlikto eksperimento metu kiaulės sugebėjo be jokios pagalbos sudėlioti skirtingo dydžio, spalvų ir formų medines kaladėles į atitinkamai nudažytas tokios pat formos ertmes. Kiaulės elgiasi bendruomeniškai, gina savo grupės narius, yra empatiškos ir jaučia prieraišumą, palankumą. Jos gali patirti stresą ir sunkiai jį išgyvena. Šie gyvūnai skiria garsus, geba reaguoti į įvairią muziką. Vieno tyrimo metu buvo stebima 16 kiaulių ir paaiškėjo, kad jos greitai išmoksta žaisti kompiuterinius žaidimus, atskiria joms priskirtus vardus ir yra lengviau dresuojamos negu šunys.

 

Bendrauja šokdamos

 

Iš smulkiųjų gyvūnų pačiais protingiausiais pripažįstamos bitės. Jos sugeba susikurti didžiulę vidinę sistemą, kurioje nepriekaištingai veikia gynybinės, edukacinės ir socialinės funkcijos. Bičių komunikacija tarpusavyje smarkiai išvystyta. Jeigu gyventų po vieną, jų intelektas nebūtų aukštas, tačiau gyvendami kartu šie vabzdžiai lenkia kitus savo gebėjimais. Kai bitė randa dėmesio vertų augalų, ji grįžta pas savo gentaines ir sušoka specifinį šokį, kuriuo yra nurodoma, kur rasti tuos augalus. Šokio judesiais nusakoma kryptis pagal laikrodžio rodyklę ir saulės poziciją. Kuo ilgiau trunka šokis, tuo toliau nuo avilio rastos gėlės. Bičių kūnuose daugiau nei 200 000 nervų galūnėlių, todėl jos sugeba protauti, turi savo nuomonę. Kai avilyje kyla nesutarimų, bitės juos irgi sprendžia šokiu. Skirtingi pasisukimai ir judesiai informuoja priešininką apie turimą poziciją ir galiausiai randamas bendras sprendimas.

 

Įdomu

 
  • Ūdros plūduriuodamos susikimba letenomis, kad nenutoltų viena nuo kitos.
  • Voverės dažnai apsimeta, kad slepia ėdesį, užkasdamos po kelias sėklas žemėje. Taip jos suklaidina paukščius ir smulkius žvėris, kurie galėtų slepiamas gėrybes pavogti. Dėl tokios jų veiklos išauga tūkstančiai naujų medžių.
  • Suaugę šunys visada leidžia laimėti jaunikliams, kad pakeltų jų savivertę.
  • Karvės iš visos bandos išsirenka geriausius draugus ir su jais leidžia didžiąją dalį laiko.
  • Pingvinai pasiperša savo partnerei, atnešdami jai gražiausią akmenuką.
  • Makakos geba naudotis monetomis, norėdamos gauti užkandžių iš aparato.
  • Triušiai geba atlikti dresuotojų nurodymus, todėl Švedijoje jie dalyvauja bėgimuose su kliūtimis.
  • Delfinai vieni kitus vadina skirtingais vardais.
  • Austrės geba pasikeisti lytį, priklausomai nuo to, kokios lyties yra jų nusižiūrėtas partneris.
  • Drugeliai savo kojomis geba atskirti tūkstančius skirtingų skonių.
  • Orangutanų ir žmonių DNR skiriasi 0,2 %.
  • Delfinas Tafi už nuopelnus kare gavo JAV armijos seržanto laipsnį.