Veikiausiai daugeliui yra tekę rymoti virš puodo su karštomis bulvėmis. Taip mamos ir močiutės mėgindavo palengvinti kosulio bei užgulusios nosies kamuojamų vaikų ir suaugusiųjų būklę. Ir iš tiesų tokia primityvi garinė inhaliacija būdavo veiksminga. Po šios nepatogios procedūros tapdavo lengviau įkvėpti. Laimė, dabar puodas nereikalingas. Mat yra daug modernesnių ir patogesnių būdų inhaliacijoms atlikti.

 

Nepaneigiama inhaliacijos naudaYoung,Woman,With,Asthma,Machine,In,Light,Room

 

Žmogaus kvėpavimo takai panašūs į medį, t. y. trachėja yra nelyginant kamienas, o toliau atsišakojusios šakos vadinamos bronchais. Bronchai tuščiaviduriai, iš vidaus padengti plonu sluoksniu skystų gleivių. Šios sulaiko įvairius taršalus ir net svetimkūnius, pvz., dulkes, bei juos pašalina. Sveikam žmogui toks apsivalymo procesas vyksta nepastebimai ir nesukelia jokių nemalonių pojūčių. Visgi susirgus ūmine ar lėtine kvėpavimo takų liga, pasireiškus alerginėms reakcijoms gleivės sutirštėja, jų padaugėja. Tad ilgainiui jos apsunkina ir užkemša bronchus. Dėl to pasidaro sunku įkvėpti ir iškvėpti. Galiausiai pasireiškia kosulys. Mat būtent taip organizmas mėgina apsivalyti nuo sutirštėjusių gleivių – kosint dalis jų mechaniškai pašalinama. Pasireiškus tokiems simptomams padeda inhaliacija. Tai įvairių vaistinių medžiagų įkvėpimas per nosį ar burną gydymosi ar profilaktikos tikslais. Dėl inhaliacijos susikaupusios gleivės ir sekretas daug greičiau pasišalina. Kosint galiausiai pasišalina ligos sukėlėjams palanki terpė ir žmogus pradeda sveikti. Dėl inhaliacijų sušvelnėja varginantis kosulys, palengvėja kvėpavimas. Šį metodą galima taikyti vos pasireiškus kvėpavimo takų ligos požymiams. Taip pat užklupus slogai, gerklės uždegimui, bronchitui, tonzilitui. Tinkamai atliekama inhaliacija puikiai veikia burnos, nosies gleivinę, o vandens garai nepatenka į skrandį. Dar vienas inhaliacijos privalumas – įkvepiamuose garuose esančios aktyviosios medžiagos beveik nepatenka į kraują, todėl pavyksta išvengti šalutinio vaistų poveikio.

 

Kam reikalingas inhaliatorius ir ką į jį pilti?

 

Moksliškai įrodyta, kad tinkamai atliekamos inhaliacijos slopina uždegimus ir ramina sudirgusią kvėpavimo takų gleivinę. Visgi svarbu pasirinkti tinkamas priemones ir vaistines medžiagas. Ir daryti tai atsižvelgiant į konkrečią kvėpavimo takų vietą, kurią siekiama paveikti inhaliacijomis. Paprastas kvėpavimas garais paveikia tik viršutinius kvėpavimo takus. Mat įkaitęs vanduo suformuoja gana stambius lašelius, kurie iki plaučių nenukeliauja. Tad bet kokia buitinė inhaliacija tik šiek tiek palengvina nosies užgulimą ar kosulį. Tam, kad būtų pasiekti gilesni kvėpavimo takai, reikalingi specialūs prietaisai – inhaliatoriai. Jų technologijos suformuoja pasirinkto dydžio aerozolio lašelius, galinčius pasiekti kiekvieną kvėpavimo takų kampelį. Tokie smulkūs lašeliai į konkrečią vietą perneša ir reikalingus vaistus. Inhaliacijos, kai naudojami inhaliatoriai, turėtų būti atliekamos su kokybišku geriamuoju vandeniu. Visgi kartais pasirenkamas fiziologinis tirpalas. Šis yra sūrus, paprastai apie 9 % jo sudaro druskos. Mat ji dezinfekuoja. Fiziologinis tirpalas inhaliacijoms rekomenduojamas tuomet, kai liga dar neprasidėjo – nepasireiškė kosulys ar sloga. Tai padeda dezinfekuoti kvėpavimo takus ir pašalinti ligos sukėlėjus. Visgi stipriai kosint ir sloguojant fiziologinis tirpalas netinka, mat po inhaliacijos dėl sausinančio druskos poveikio kosulys gali dar labiau sustiprėti.

 

Mineralinis vanduo be angliarūgštės taip pat tinka inhaliacijoms. Ypač profilaktinėms arba ligai jau praėjus, bet kamuojant liekamiesiems reiškiniams, pavyzdžiui, šlapiam kosuliui. Vandenyje esantys mikroelementai padeda atkurti gleivinės pusiausvyrą, sudirgimas slopsta ir kosulys rimsta. Mineralinis vanduo tinka ir nesant kvėpavimo takų susirgimų. Tiesiog norint palengvinti kvėpavimą, pavyzdžiui, prieš miegą ar po ilgo buvimo užterštoje aplinkoje. Tokia profilaktinė inhaliacija sudrėkina kvėpavimo takus, kurie sausėja dėl oro pokyčių, šildymo ar vartotų vaistų. Galiausiai naudojantis inhaliatoriais galima atlikti intensyvias aerozolines inhaliacijas. Tokiu būdu inhaliuojant tirpalą su vaistais pageidaujamas poveikis pasiekiamas itin greitai, o inhaliuojamos medžiagos nepatenka į kraują, skrandį ar kepenis. Aerozolinės inhaliacijos veiksmingai pašalina kvėpavimo takuose esančius dirgiklius, alergenus ir bakterijas. Svarbu prisiminti, kad eteriniai aliejai skirti garinti, o ne inhaliacijai. Eteriniai aliejai yra stiprios koncentracijos, todėl inhaliatorių gamintojai nerekomenduoja jų naudoti. Be to, eteriniai aliejai gali sukelti alerginių reakcijų.

 

Būtina laikytis taisyklių

 

Tam, kad būtų pasiektas būklę gerinantis rezultatas, inhaliacijas privalu atlikti laikantis taisyklių. Pirmoji ir turbūt svarbiausia – nenaudoti inhaliacijoms netinkamų medžiagų ir vaistų. Mat jie gali nukeliauti iki itin jautrios ir išoriniam poveikiui neatsparios kvėpavimo takų dalies ir pridaryti žalos. Tad negalima į inhaliatorius pilti kosulį slopinančių sirupų, įvairiausių aliejų, arbatų ar kitų šiam tikslui neskirtų medžiagų. Inhaliaciją gydytojai rekomenduoja atlikti, jeigu pasireiškė laringito simptomai, paburko nosies gleivinė. Tokiu atveju ne per karšti vandens garai net be jokių priedų pašalina gleivių perteklių bei sudrėkina nosies ertmę ir gerklę. Vandens inhaliacijos tinkamos ir esant dirginančiam kosuliui. Inhaliuojant turi būti įkvepiama ramiai, normaliu ritmu. Beje, medikai griauna mitą, kad esant karščiavimui inhaliacijų atlikti negalima. Sumažinus temperatūrą vaistais galima atlikti inhaliacijas, ir jos tikrai bus naudingos. Ypač prieš nakties miegą. Taip pat vertėtų prisiminti, kad inhaliacijos turėtų būti atliekamos po valgio praėjus ne mažiau kaip valandai. Jeigu kamuoja bronhitas, gerklės uždegimas ar angina, inhaliuojant turi būti įkvepiama per burną. Po inhaliacijos 1 val. stengtis nekalbėti, nedainuoti, nevalgyti. Po inhaliacijos bent 1–2 val. neiti į lauką. Baigus inhaliaciją, naudotą aparatą būtina tinkamai dezinfekuoti. Inhaliatoriumi negalima dalintis. Yra atvejų, kai tarp artimų giminaičių per tą patį inhaliatorių paplito tuberkuliozė. Inhaliatorius, kaip ir dantų šepetėlis, – asmeninis daiktas. Jeigu kiekvienam šeimos nariui nėra galimybės turėti asmeninio inhaliatoriaus. Būtina jį nuolat išvalyti pagal gamintojo pateiktas rekomendacijas.

 

Naudingi patarimai besirenkantiems inhaliatorių

 
  •  Nemažai inhaliatorių yra universalūs. Visgi reikėtų atkreipti dėmesį, kokio amžiaus asmenys naudos inhaliatorių. Kūdikiams reikalingas mažesnis garų ir aerozolio srautas bei nosies aspiratorius. Metų amžiaus ir vyresniems vaikams reikalingas tyliau veikiantis prietaisas. Paaugliams ir suaugusiesiems svarbiausia trumpesnio laiko procedūra (įtaiso našumas) ar papildomi priedai, pavyzdžiui, nosies plovimo antgalis.
  •  Inhaliatorius purškia aerozolio daleles. Atsižvelgiant į jų dydį (instrukcijoje tai žymima MMAD), galima žinoti, kurie kvėpavimo takai bus gydomi. Didžiausios dalelės skirtos viršutinių kvėpavimo takų sutrikimams gydyti (sinusitui, rinitui, laringitui, peršalimams ir t. t.). Jų skersmuo – daugiau nei 7,5 mikronai (µ). Tracheitui ir tracheobronchitui gydyti reikalingos dalelės, kurių skersmuo yra tarp 4,5 ir 7,5 µ. Astma, bronchitas, kitos bronchų ligos ir LOPL – apatinių kvėpavimo takų sutrikimai. Jiems gydyti naudojamos pačios smulkiausios aerozolio dalelės. Jų MMAD yra tarp 2 ir 4,5 µ.
  •  Inhaliatoriai gali būti nešiojamieji arba stacionarūs. Stacionarūs tinka naudoti namuose. Nešiojamuosius mėgsta tie, kurie nori, kad inhaliatorius skleistų kuo mažiau garso ir jų būtų galima kilnoti, vartyti.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė