Vasaros saulėgrįža yra ilgiausia metų diena ir tuo pačiu metu trumpiausia naktis. Kas yra vasaros saulėgrįža ir kada ji tiksliai būna?

 

vasaros saulėgrįža

Datos nustatymas

 

Vasaros saulėgrįža laikoma astronomine vasaros pradžia. Vasaros saulėgrįžos diena nėra pastovi ir kiekvienais metais šiauriniame Žemės pusrutulyje būna birželio 21 – 22 dienomis. Tada įvyksta maksimalus Žemės sukimosi ašies pasvirimas link Saulės, o šiauriniame pusrutulyje užfiksuojama ilgiausia metų diena. 2024 metais vasaros saulėgrįža yra birželio 20 d.

 

Kas yra vasaros saulėgrįža?

 

Šiauriniame pusrutulyje, kai Žemės sukimosi ašis yra visiškai pasvirusi link Saulės, šiaurinis ašigalis yra arčiau Saulės nei pietinis. Tada ateina vasaros saulėgrįža. Per šį laiką saulės spinduliai krinta statmenai Vėžio atogrąžai. Tada dėl to, kad šiaurinio pusrutulio poliarinę zoną nuolat apšviečia saulė, ten prasideda poliarinė diena arba baltosios naktys. O štai pietiniame pusrutulyje tuo metu pradeda karaliauti poliarinė naktis, nes saulės spinduliai jos nepasiekia.

 

Šiaurinio pusrutulio vasaros saulėgrįžos metu ilgiausia metų diena būna regione nuo poliarinio rato iki pusiaujo. Jos ilgis skiriasi priklausomai nuo platumos. Pavyzdžiui, Lietuvoje diena per vasaros saulėgrįžą trunka 17 val. 19 min. Kita vertus, Helsinkyje vasaros saulėgrįžos metu galima mėgautis saule net 18 val. 55 min.

 

Kaip siejasi vasaros ir žiemos saulėgrįža?

 

Vasaros saulėgrįža vyksta šiauriniame pusrutulyje, o žiemos – pietiniame (gruodžio 21 – 22 d.). Taigi, dienos pietų pusrutulyje trumpesnės, o naktys – ilgesnės. Pavyzdžiui, Čilės Punta Arenaso mieste, laikomame piečiausiu pasauliu miestu, diena trunka tik 7 val. 32 min.

 

Vasaros saulėgrįža yra ir astronominės vasaros, kuri tęsis iki rudens lygiadienio – rugsėjo 22 – 23 d. – pradžia. Astronominė vasara nesutampa su kalendorine, kuri visada prasideda birželio 1 d. ir nepriklauso nuo Žemės santykio su Saule. Dėl to, kad Žemė skrieja aplink Saulę 365,24 dienas, o kalendoriniai metai trunka 365 arba 366 dienas, kiekvienais metais astronominė vasara prasideda šiek tiek kitokiu laiku.

 

Vasaros saulėgrįža ir lygiadienis

 

Kai kurie žmonės vasaros saulėgrįža vadina vasaros lygiadieniu, tačiau taip vadinti yra klaidinga. Lygiadienis yra tas momentas, kuris įvyksta du kartus per metus ir per kurį diena ir naktis yra vienodo ilgio visame pasaulyje. Pavasario lygiadienis yra kovo 20 – 21 dienomis, o rudens – rugsėjo 22 – 23 d. Per šias dvi dienas saulės spinduliai krinta statmenai Žemės paviršiui. Pavasario lygiadienio metu Šiaurės pusrutulyje dienos pradeda ilgėti, o rudens – pradeda vėl ilgėti naktys. Vasaros ir žiemos lygiadienio nėra.

 

Tokie reiškiniai kaip lygiadienis ir saulėgrįža, įvyksta todėl, kad Žemės ašis nėra idealiai lygiagreti Saulei, tačiau nuolat pasvirusi Saulės orbitos linija. Todėl Žemės purutuliai nėra pastoviu atstumu nuo Saulės, bet kartais arčiau, o kartais toliau nuo šios žvaigždės. Žemės elipsės judėjimo Saulės atžvilgiu poveikis yra metų laikų atstiradimas.

 

Vasaros saulėgrįža ir liaudies tradicijos

 

Daugelyje pasaulio kultūrų su trumpiausia metų naktimi buvo siejamos specialios apeigos šimtus tūkstančių metų. Tai išskirtinė data nuo seniausių laikų. Atėniečiai per vasaros saulėgrįžą garbino Kroną, druidai – Saulę. Iki šiol žmonės, praktikuojantys šią pagonišką tradiciją, renkasi prie Stounhendžo. Lietuvoje trumpiausią metų naktį nuo seno švenčiamos Rasos arba Kupolės. Tą ypatingą naktį žmonės eidavo ieškoti magiško paparčio žiedo, kuri pražysta tik kartą per metus. Pasak legendos, tas, kuris ras paparčio žiedą, klestės – taps turtingu, laimingu ir sveiku. Lietuviai taip pat degindavo didžiulius laužus upių ir ežerų pakrantėse. Laužų liepsnos simbolizavo šviesos pergalę prieš tamsą. Netekėjusios merginos pindavo gėlių vainikus ir juos plukdydavo upe pasroviui. Jei vainiką iš vandens paimtų jaunas viengungis, tada mergelė galėtų būti tikra, jog netrukus ištekės.