Įdomūs faktai apie Viduramžius

Viduramžiai dažnai vadinami Tamsiaisiais amžiais. Įprasta manyti, kad šiuo istoriniu laikotarpiu žmonės nesimaudydavo, nevalydavo dantų ir eidavo nusilengvinti bet kur. Tačiau visi šie teiginiai iš tikrųjų yra visiškai neteisingi. Laikas apginti Viduramžius ir išsiaiškinti tiesą!

Įdomūs faktai apie Viduramžius:

• Moterys apskritai nedėvėjo apatinių drabužių. Kalbant tiksliau, jos dėvėdavo apatinį sijoną po viršutinėmis suknelėmis. Tačiau pirmoji liemenėlė atsirado būtent Viduramžiais ir ji buvo labai panaši į šiuolaikinę. Tada buvo manoma, kad nešioti liemenėlę yra labai nepadoru, nes su ja krūtinė atrodo iškilesnė. Pilypo IV Gražiojo ir jo įpėdinio Liudviko X chirurgas rašė: „Kai kurios moterys… įsideda du maišelius į savo sukneles, pritaikytus prie krūtinės ir tvirtai prie jos prigludusius, kiekvieną rytą į juos įsideda krūtis ir, jei įmanoma, tuos maišelius pritvirtina jiems tinkančia juostele”, rašo brightside.me.

• Dėvėti apatinius buvo vyrų privilegija. Moterims būdavo siūloma dėvėti kažką panašaus į apatines kelnes, sergant menstruacijomis, kad būtų galima patogiau pritvirtinti paketą. Beje, tuo laikais vietoj paketų moterys naudojo paketus, pagamintus iš samanų, kurios geriau sugeria skystį. Norėdamos paslėpti nemalonius kvapus moterys nešiodavosi muskato riešutų ir gėlių puokšteles.

• Viduramžiai dažnai pavadinami laikais, kai žmonės nesiprausė, bet taip manyti yra neteisinga. Daugelyje miestų buvo pirčių, kurios liko nuo Romos imperijos laikų. Ši klaidinga nuomonė greičiausiai kilo, nes bažnyčia priešinosi bendram žmonių maudymuisi, kuris buvo įprastas Romos imperijoje. Iš tikrųjų bažnyčia dažnai statė viešas pirtis netoli bažnyčių ir piligrimystės vietų, kuriose moterims ir vyrams buvo įrengtos skirtingos patalpos. Namuose maudytis paprastai galėjo tik turtingieji.

• Taip pat buvo ir viešieji tualetai. Viduramžių Londone tokių buvo ne mažiau nei kelios dešimtys. Vienas iš jų buvo įrengtas netoli Londono tilto – pagrindinės transporto arterijos, jungiančios dvi miesto dalis.

• Priešingai nei vaizduojami Viduramžių valstiečiai su pajuodusiais ir pūvančiams dantimis, vidutinis žmogus anais laikais turėjo gana geros būklės dantis. Tai iš esmės lemia vienas veiksnys – itin mažas cukraus kiekis kasdienėje mityboje. Viduramžių žmonėms dažnesnė problema buvo ne ėduonis, o dantų nusidėvėjimas. Kasdien valgant akmenimis sumaltą duoną, dantys nuolat būdavo braižomi, o tai, bėgant metams, lėmė dantų nusidėvėjimą. Tam tikra prasme tai iš tikrųjų padėjo išvengti ėduonies, nes jų krūminiuose dantyse buvo mažiau plyšių, kuriose galėjo kauptis apnašos. Tačiau ilgainiui tai galėjo sukelti visišką dentino nudilimą ir dantų netekimą.

• Viduramžių žmonės dantis valė trindami juos ir dantenas lininiu skudurėliu. Jie taip pat naudojo įvairias pastas ir miltelius, kad dantys būtų baltesnis ir būtų gaivesnis burnos kvapas. Populiarus mišinys dantims valyti buvo pagamintas iš šalavijų ir druskos kristalų. Kitas mišinys dantims valyti buvo gaminamas iš medžio anglies miltelių, sumaišytų su smulkintais rozmarinų stiebais. Norėdami atsikratyti blogo burnos kvapo jie kramtė cinamoną, muskatą ir gvazdikėlius.

• Viena iš Viduramžių tendencijų buvo batai su labai ilga kojų pirštų dalimi. Tokius batus avėjo tiek vyrai, tiek moterys, bet šie batai dažnai sukeldavo skandalus ir nepasitenkinimą. Visų pirma riteriams teko patrumpinti tokių batų priekinę dalį.