Mūsų smegenys – itin paslaptingos. Jos su mumis žaidžia daugybę žaidimų, apie kuriuos nė nenumanome. Mokslininkai jau ne vieną dešimtmetį tyrinėja įdomiausius psichologinius triukus. Kokie jie?

 

psichologija

Kokteilių vakarėlio efektas

 

Tikriausiai daugeliui teko lankytis itin triukšmingame vakarėlyje, kur sunku susikalbėti. Nepaisant to, šėlsmo įkarštyje vis tiek pavyko kuo puikiausiai suprasti, ką sako draugai. Tyrėjai šį fenomeną pavadino kokteilių vakarėlio efektu. Pasak jų, net triukšmingiausioje aplinkoje, jei kažkas ištars jūsų vardą ar pasakys svarbią informaciją, sugebėsite ignoruoti pašalinius garsus. Dažniausiai apie tai nesusimąstote, tačiau smegenų gebėjimas išfiltruoti nereikalingą triukšmą tiesiog neįtikėtinas. Apie šį fenomeną pirmasis 1950-aisiais prakalbo britų mokslininkas Colinas Cherry. Jis atliko keletą eksperimentų, kad suprastų, kaip žmonės girdi. Pirmojo eksperimento dalyviams uždėjo specialias ausines. Vienoje ausyje tiriamieji girdėjo vienokį tekstą, o kitoje – kitokį. C. Cherry jiems davė popieriaus lapą ir paprašė užrašyti konkrečią žinutę. Pastebėta, kad dalyviai sugebėjo atskirti balsus ausyse ir išgirsti reikiamą žinutę. Įdomu tai, kad šis efektas geriausiai veikia, kai pašnekovas sako dominančią informaciją.

 

Klaidos efektas

 

Pradėjote dirbti vadovaujamą darbą ir nerimaujate, kad apsikvailinsite? Galite nesijaudinti. Moksliškai įrodyta, jog viešai suklydę aukštas pareigas užimantys žmonės aplinkinių mėgstami labiau. Tačiau suklydę eiliniai darbuotojai tokios užuojautos nesulaukia. Šis efektas pirmą kartą ištirtas psichologo Ellioto Aronsono 1966-aisiais. Mokslininkas kėlė hipotezę, kad padaryta klaida leidžia su aplinkiniais užmegzti artimesnį ryšį. E. Aronsonas 48 koledžo studentus suskirstė į dvi grupes. Abi grupės klausėsi įrašo, kaip nepažįstamas žmogus atsakinėjo į įvairius klausimus. Dalyviams pasakyta, kad šis žmogus – tiesiog paprastas studentas arba kurso seniūnas. Tiriamieji iš viso klausėsi keturių garso įrašų. Pirmame atsakinėjo studentas vidutiniokas. Antrame – studentas seniūnas. Trečiame ir ketvirtame įrašuose abu šie žmonės suklydo. Šie įrašai pabaigoje taip pat papildyti krintančio puodelio garsu ir atsakinėtojo žodžiais: „O varge, kava apsiliejau kostiumą.“ Kaip E. Aronsonas ir numanė, suklydę studentai seniūnai tyrimo dalyviams labiau patiko. Tačiau, jo nuostabai, tai negaliojo eiliniams studentams.

 

Inkaro efektas

 

Ką nors tarpusavyje lyginant, sprendimas priklauso nuo tam tikro „inkaro“. Tarkime, linkstate įsigyti automobilį, jei šis stovi šalia prabangaus modelio. Palyginus abiejų automobilių kainas, pigesnis ima atrodyti kaip visai puikus variantas. Dažniausiai šis efektas pasireiškia drabužių ar maisto prekių parduotuvėje. Išvydę didelę nuolaidą susidarote įspūdį, kad prekė pigi. Šiuo atveju nuolaida tampa „inkaru“. Tikriausiai nepirktumėte džinsų, kurie kainuoja 80 eurų. Tačiau jei šalia pamatytumėte skelbimą, kad jiems jau pritaikyta 40 % nuolaida, gal ir susigundytumėte. Juk tuomet atrodo, kad džinsus gaunate gerokai pigiau. Nors iš tikrųjų tai tik prekybininkų apgaulė. Šį triuką mėgsta naudoti ir restoranai. Į meniu neretai įtraukia brangių patiekalų, kad kiti šalia atrodytų pigesni.

 

Inkaro efektas tirtas ir su teisėjais. Paaiškėjo, kad teisiamiesiems skiriamos bausmės taip pat gali priklausyti nuo „inkaro“. 2006 m. mokslininkai atliko eksperimentą. Teisėjai ir prokurorai, susipažinę su bylos medžiaga, sulaukė skambučio iš žurnalisto. Šis klausė – ar teisiamajam skirta bausmė viršys 1 m.? Kitos dalyvių grupės netikras žurnalistas klausė, ar bausmė viršys 3 m.? Tuomet tiriamieji turėjo apsvarstyti žurnalisto bausmės siūlymą. Pastebėta, kad, nepaisant patirties ir kompetencijos, visus teisėjus paveikė „inkaras“. Tie, kuriems paminėta 3 m. bausmė, teisiamajam skyrė vidutiniškai 33,4 mėnesio laisvės atėmimo bausmę. O gavę 1 m. „inkarą“ – 25,4 mėnesio bausmę.

 

Mažiau yra daugiau efektas

 

Pastebėta, kad neretai renkamės blogesnį iš dviejų variantų. Tačiau taip elgiamės tik tada, kai abu pasiūlymai pristatomi atskirai. Be to, dažniausiai svarbiau tai, kaip dalykai pateikiami, nei kokie jie iš tikrųjų yra. Šį efektą pirmasis pastebėjo elgsenos mokslininkas Christopheris Hsee. Vieno tyrimo metu dalyviams pasiūlė 198 g ledų mažame indelyje bei 226 g dideliame indelyje. Dauguma dalyvių pasirinko pirmą variantą. Kodėl? Plačiame indelyje didelė ledų porcija vizualiai atrodė mažesnė. Į mažą indelį netelpantis kuklesnis ledų kiekis dalyviams pasirodė kaip dosnesnis pasiūlymas. Antrame tyrime teko rinktis: 24 ar 32 dalių puodelių ir lėkščių rinkinys? Didesniame rinkinyje pora puodelių buvo įskilę, todėl dauguma rinkosi mažesnį rinkinį. Tai išties keista, nes išėmus įskilusius puodelius antrasis rinkinys vis tiek būtų didesnis.

 

Tai, kad itin svarbus pateikimas, atskleidė ir kitas eksperimentas. Dalyvių prašyta įsivaizduoti, kad JAV ruošiasi ligos protrūkiui, kuris greičiausiai pražudys 600 žmonių. Dalyviai turėjo rinktis tarp dviejų galimų programų. A programos metu bus išgelbėti 200 žmonių iš pasmerktų 600. B programos metu egzistuoja 1/3 tikimybės, kad visi 600 žmonių bus išgelbėti. Tačiau taip pat yra 2/3 tikimybės, kad niekas neišsigelbės. 72 % dalyvių pasirinko A programą, o 28 % – B. Tuomet antrajai grupei mokslininkai davė kitus du pasirinkimus. C programa reiškė, kad 400 žmonių mirs. Taikant D programą egzistuoja 1/3 tikimybės, kad niekas nemirs. Taip pat 2/3 tikimybės, kad visi mirs. Šie pasirinkimai yra tokie patys, kaip ir pirmieji, tik pateikti kitaip. Tačiau šiuo atveju 22 % dalyvių rinkosi programą C, o net 78 % – programą D.

 

Beno Franklino efektas

 

Ištirta, kad kam nors padarę paslaugą greičiausiai tam pačiam žmogui padėsite ir kitą kartą. Tačiau asmuo, kuriam padėjote, nebūtinai teiksis irgi pagelbėti. Keista, bet labiau patinka tie, kurie praeityje prašė paslaugos. Tačiau patys paslaugos teikėjai pagalbos prašiusiajam nebūtinai palieka gerą įspūdį. Skamba nelogiškai, tiesa? Atrodo, kad žmonėms kaip tik neturėtų patikti vykdyti kažkieno pageidavimus. Vis dėlto, pasak mokslininkų, paprašę paslaugos žmogų netiesiogiai pagiriame. Tarsi pasakome, kad jis turi tai, ko trūksta: aštresnį protą, didesnį sumanumą, geresnius įgūdžius. Todėl žmonėms labai patinka atlikti paslaugas. Tiesa, su sąlyga, kad jos nesudėtingos. Tarkime, paskolinti mažmožį, ką nors paaiškinti ir pan. Šiuo fenomenu pasinaudoti galite ir jūs. Jei norite kam nors patikti, užteks paprašyti to žmogaus atlikti mažą paslaugėlę. Tarkime, paskolinti tušinuką. Taip šiam asmeniui paliksite įspūdį, o kitą sykį galėsite prašyti ko nors daugiau.

 

Pigmaliono efektas

 

Pigmalionas – tai graikų mitologinis personažas, įsimylėjęs savo sukurtą skulptūrą. Galiausiai deivė Afroditė jo pagailėjo ir skulptūrą pavertė gyva moterimi. Šio personažo garbei pavadintas savaime išsipildančios pranašystės efektas. Mokslininkai prieš kelis dešimtmečius pastebėjo, kad aplinkinių projektuojami lūkesčiai neretai išsipildo. Tai geriausiai atspindi vaikų elgesys. Nuo mažens iš vaiko tikintis daug, didėja tikimybė, kad jis ateityje išties daug pasieks. Šį efektą patvirtino 1968 m. vykdytas tyrimas. Tyrėjai lankėsi mokyklose ir kalbėjosi su mokytojais. Jie pasakydavo, kad, testų duomenimis, tam tikri mokiniai yra potencialūs pirmūnai. Tačiau iš tikrųjų jokių tyrimų neatlikta, o mokiniai parinkti atsitiktinai. Visgi mokytojai paskatinti kitaip žiūrėti į mokinius. Patys to nesuprasdami, mokytojai su šiais mokiniais daugiau dirbo, daug iš jų tikėjosi ir reikalavo. Tad galiausiai pasirinkti mokiniai pasiekimais išties pralenkė bendraamžius. Tiesa, šis efektas turi ir neigiamą pusę. Jei aplinkiniai turės neigiamus lūkesčius, ateityje žmogus greičiausiai juos pateisins.

 

„Tetrio“ efektas

 

Šis triukas pavadintas pagal 1990-aisiais išpopuliarėjusį kompiuterinį žaidimą. Žaidžiant „Tetrį“ reikia stengtis, kad krintančios geometrinės figūros sudarytų horizontalią eilę be tarpų. Pastebėta, kad šį žaidimą ilgai žaidę žmonės imdavo sapnuoti vien geometrines figūras. Dienomis juos dažnai lankydavo haliucinacijos, susijusios su šiuo žaidimu. Žvelgdami į pastatus ir daiktus vaizduotėje stengdavosi juos sujungti į vieną eilę. Šis efektas taip pat pastebėtas tarp žmonių, kurie įsijautę ilgą laiką dėlioja dėliones ar sprendžia Rubiko kubo galvosūkį. „Tetrio“ efektas kartais pasireiškia ir iliuzija, kad grindys siūbuoja. Panašiai jaučiasi ilgai jūroje prabuvę ir pagaliau į sausumą išlipę žmonės. „Tetrio“ efektas išties įdomus, nes iki kompiuterinių žaidimų sukūrimo nieko panašaus nepastebėta.