Nuo kelis eurus kainuojančio lūpas putlinančio blizgio iki dešimtis tūkstančių atsieinančių plastinių operacijų – kas sekundę visame pasaulyje parduodama milijonai grožio industrijos prekių ir paslaugų. Vieni tai laiko rūpinimusi savimi, kiti – investicija. Juk tikima, kad tas, kuris atitinka grožio standartą, yra ne tik patrauklesnis, bet ir sėkmės lydimas. Visgi sociologai bei psichologai pastebi, kad siekis atrodyti ne kaip gali geriausiai, bet taip, kaip įžymybės socialinių tinklų nuotraukose, pradeda kelti pavojų psichinei ir fizinei sveikatai.

 

Beautiful,Model,Girl,With,A,French,Manicure,Nails.,Woman,FashionKuo daugiau matai, tuo daugiau nori

 

2022 m. duomenimis, 58,4 % pasaulio populiacijos naudojasi socialiniais tinklais. Čia žmonės ne tik skaito naujienas ar ieško reikalingos informacijos, tačiau ir nuolat mato nuotraukas bei reklamas, kuriose puikuojasi išskirtinai gražūs, jauni ir seksualiai patrauklūs žmonės. 2,5 val. per dieną – tiek vidutiniškai laiko skiriama tam, kad būtų patenkintas troškimas pamatyti, kaip gyvena garsūs ir sėkmės lydimi žmonės. Nenuostabu, jog gaunant tiek daug vizualinės stimuliacijos kyla poreikis neatsilikti nuo to, kas matoma ekrane. O daugybė nuotraukų bei vaizdo įrašų kuria tikroviškai atrodančią iliuziją – pasaulis pilnas tobulų žmonių ir aš, deja, nesu vienas iš jų. Tačiau šie tobulos išvaizdos žmonės noriai su sekėjais dalijasi patarimais, kaip atsikratyti celiulito, įgyti daugiau pasitikėjimo savimi pasidažius blakstienas arba gauti trokštamą darbą pirmajam pokalbiui apsivilkus figūrą formuojančius apatinius. Noras būti gražiam ir suvokimas, kad patraukli išvaizda turi daug privalumų, tikrai nėra naujiena ar šių laikų išradimas. Visgi dar niekada spaudimas būti gražiam, o dar tiksliau atitikti tam tikrą standartą, nebuvo toks stiprus. Ir taip yra todėl, kad šiuolaikiniai žmonės ne tik mato daugiau žmonių, bet ir patys yra atidžiau stebimi. 2021 m. JAV atlikta apklausa parodė, kad kas antra 10–17 m. mergaitė jaučiasi nepatraukli, kad galėtų apsirengti vieną ar kitą drabužį arba pasiekti savo svajonių. Stebėtina, bet jaunas mergaites nuo aukštų tikslų stabdo ne talento ar motyvacijos stoka, o tai, kad jos nepasitiki savo išvaizda. Amerikos psichologų draugija mano, kad taip nutiko ne tik dėl to, kad merginos kasdien stebi neretai chirurgų patobulintus įžymybių veidus ir kūnus, bet ir todėl, kad pačios save tyrinėja gerokai atidžiau nei jų mamos ir močiutės. Ypač daug laiko žiūrėdami į savo veidus žmonės praleido per pandemiją, kai buvo organizuojamas nuotolinis mokymas ir nuotoliniai susitikimai. Ir tai nepraėjo be pasekmių, mat daugelis paprastų žmonių per kameros objektyvą tikrai neatrodo taip dailiai, kaip profesionaliai retušuotose nuotraukose.

 

Tikrąją padėtį atskleidžia „Google“ paieška

 

Britų estetinės chirurgijos asociacija atskleidžia, kad per pastaruosius dvejus metus susidomėjimas kosmetinėmis ir chirurginėmis procedūromis išaugo 70 %. Tačiau galvojančių apie išvaizdos patobulinimą, bet dar nesikreipusių į specialistus yra gerokai daugiau. Internetinės paieškos giganto „Google“ duomenys Didžiojoje Britanijoje rodo, kad 2022 m. vidutiniškai per mėnesį anglų kalba pateikta 35 000 individualių užklausų apie plaukų persodinimo procedūras, 30 000 dėl riebalų nusiurbimo operacijų ir net 40 000 žmonių domėjosi, kaip atliekamas lūpų putlinimas ir kiek ši procedūra kainuoja. Dar daugiau paieškų atlikta domintis paprastesnėmis grožio procedūromis. 60 000 bričių ieškojo galimybių prisiauginti plaukus. 48 000 – išsitatuiruoti antakius ar paryškinti lūpų kontūrą. Atitinkamai 18 000 ir 12 000 individualių paieškų pateikta dėl estetinių pilvo srities operacijų ir rinoplastikos. Duomenų palyginimas su 2021 m. „Google“ ataskaita atskleidžia, kad susidomėjimas riebalų nusiurbimu, užpakaliuko ir krūtų didinimu išaugo 12–14 %. Duomenų analitikai taip pat atskleidžia, kad vasaros mėnesiais daugiausia paieškų susijusios su įvairiomis kūno tobulinimo procedūros, o šaltuoju metų laiku daugiau dėmesio skiriama veidui ir plaukams. Pasak sociologų, visa tai atskleidžia, dėl ko iš tiesų nerimauja žmonės ir ko jie trokšta. Nori ne ko kito, o tiesiog atitikti grožio idealą, kuris Vakarų pasaulyje labai universalus. Gražiais laikomi jauni, liekni žmonės. Gražios moterys pasižymi putliais sėdmenimis bei krūtimis, lieknu liemeniu ir ilgais plaukais bei ryškiomis lūpomis. Gražūs vyrai – saikingai raumeningi su kupeta vešlių plaukų ir tiesia ryškia nosimi. Abiejų lyčių atstovai pageidauja plokščio pilvo, lygios beplaukės kūno odos. Tad „Google“ ieškoma ir rūgštinių odos šveitiklių, epiliacijos lazeriu, raukšlių užpildymo procedūrų botulino toksino injekcijomis ir kitų jaunystę ir skaistų veidą galinčių suteikti procedūrų. O tie, kurie suvokia negalintys sau to leisti, kliaujasi kosmetika. Tai, kad įvairių dekoratyvinių ir net gydomųjų priemonių nuperkama daugiau, rodo faktas – kosmetikos rinka 2022 m. išaugo beveik 19 %, nepaisant to, kad bendra ekonomika traukėsi.

 

Kodėl svarbu būti gražiam?

 

Noras atrodyti gerai ar bent geriau už kitus nėra nenatūralus ar lėkštas. Tik svarbu, ar grožio standartai suvokiami adekvačiai. Tuo įsitikinęs australų genetikas ir evoliucinės elgsenos tyrinėtojas dr. Brendanas Zietschas. Jis sako, kad išvaizda ir jos patrauklumas atspindi genetinę kokybę. Tai reiškia, kad primityviausios žmogaus smegenų dalys žino, jog individui naudinga ne tik pasirinkti genetiškai kokybišką partnerį, bet ir pačiam demonstruoti tokios pat kokybės savybes. Mat taip siekiama archajiško evoliucinio pranašumo – susilaukti kuo daugiau ir kuo sveikesnių palikuonių. O tai padaryti ir leidžia būtent tie kūno bei veido bruožai, kuriuos atskleidė „Google“ paieškos analizė. Kita mokslininkė, lyčių studijų ekspertė Hannah McCann teigia, kad grožio idealiai iš dalies yra universalūs, tačiau jie taip pat stipriai veikiami ekonominių, istorinių ir socialinių aplinkybių. Istoriniai faktai rodo, kad tikrai ne visada užtenka būti sveikam ir vaisingam. Bendruomenės mėgsta susikurti savo socialines normas ir masės būna priverstos prie jų prisitaikyti, kad išliktų konkurencingos. Pagal socialinį lygį, trokštama to, ką sunku gauti. Pavyzdžiui, šalyse ir tais laikais, kai dauguma visuomenės stokojo maisto, kūniško grožio standartas buvo apvalios formos. O ten ir tuomet, kai visuomenė patiria perteklių, gražu yra tai, kas reikalauja pastangų – lieknumas ir ištreniruoti raumenys. Taip pat mokslininkė primena, kad grožio standartai visada priklauso nuo to, kas tam tikroje visuomenėje laikoma aukščiausiu gėriu. Pavyzdžiui, viduramžiais fizinis grožis net laikytas nuodėme, nes vedė seksualinių pagundų link. Tad katalikišku grožio idealu tapo asketiškas, net iškankintas kūnas bei prakaulus veidas. Ir apie tokius kultūrinius reiškinius galima kalbėti be galo. Tačiau viskas gerokai pasikeitė kapitalizmo epochoje. Mokslininkė pastebi, kad maždaug XX a. 5-ajame dešimtmetyje grožiui pradėti taikyti ekonominiai reikalavimai. Verslas bandė suvienodinti grožio standartą tam, kad tie patys grožio produktai taptų vienodai paklausūs visose rinkose, neatsižvelgiant į kultūrinį, religinį ar ekonominį statusą.

 

Šiuolaikinis tobulybės kultas

 

Būtent tuomet idealu tapo įžymybės. Iš pradžių tai buvo Holivudo aktorės ir aktoriai, kurie ne tik puikavosi reklamose, siūlančiose liekninamąsias priemones ar lūpų dažus, bet ir paskolindavo savo baltąsias žvaigždes gamintojams kaip kokybės ir veiksmingumo garantą. Šios reklamos bylojo apie pažadą, kad naudojant vienas ar kitas priemones paprastos moterys bei niekuo neišsiskiriantys vyrai taps tokie pat patrauklūs bei spindintys, kaip kino ekrano žvaigždės. Ir šiuo mitu pasaulis tiki jau daugiau kaip 70 metų. Tik jeigu iš pradžių pakakdavo įsigyti lūpų dažus, veido kremą ar plaukų slinkimą tariamai galinčių sustabdyti priemonių, tai dabar vien reklamuojamų produktų nepakanka. Mat grožio standarto atitikimas moderniame ir skaitmenizuotame pasaulyje sietinas su tam tikru gyvenimo būdu ir jo kokybe. Paprasčiau tariant, jeigu tapsi gražus, tau atsivers visos durys ir būsi nusipelnęs ne tik patogaus, bet gal net prabangaus gyvenimo. Netikėti tuo sunku, nes būtent apie tai daug kalba tokios žvaigždės kaip Kylie Jenner. Socialinių tinklų žvaigždė ir viena jauniausių milijardierių pasaulyje daugelyje interviu sakė, kad jos prekės ženklo vertė pakilo net 125 % po to, kai ji pasiputlino lūpas ir atliko dar kelias estetinės chirurgijos operacijas. Ir tai tik vienas pavyzdžių, kaip moderniame pasaulyje išsikreipia žmogaus savivertės ir savo paties kūno suvokimas. Tai gali būti labai pavojinga, nes kyla pagunda kartoti tokias sėkmes istorijas. Psichologai primena, kad žmogus save suvokia lygindamas su kitais. Egzistuoja trys lygiai: realusis „aš“, idealusis „aš“ ir privalomasis „aš“. Neatitikimas tarp šių trijų savasties suvokimų sukelia neigiamus jausmus. O jeigu vidinis konfliktas būna itin stiprus, jis net gali virsti depresija ar kūno dismorfija. Būtent todėl svarbu, kad žmogus nelygintų savęs su nerealiais standartais, nes idealų nebūna. Realybėje tobulos nėra net pačios ryškiausios ekranų žvaigždės. Tačiau net ir to suvokimas nepadeda išsivaduoti nuo troškimo būti gražesniam.

 

Naujoje eroje – naujos priemonės

 

O į pagalbą norintiems pagražėti be kosmetikos ir chirurgo skalpelio atskuba programinės įrangos kūrėjai. Prekės ženklo „Dove“ užsakyta apklausa parodė, kad merginos savo nuotraukas ir vaizdo įrašus koreguoti pradeda sulaukusios vos 12–13 metų. 25–35 m. kategorijoje įvairius filtrus ir redagavimo priemones naudoja 100 % socialinių tinklų vartotojų. Nors gilesnė analizė nebuvo atlikta, tačiau Amerikos psichologų asociacijos specialistai daro prielaidą, kad šiuolaikiniams jaunuoliams (ir vaikinams, ir merginoms) nuotraukose ir vaizdo įrašuose atrodyti gerai yra svarbiau nei realybėje. Mat internetas jau tapęs jų realybės dalimi. Tokios išmanios programėlės kaip „Snapseed“, „FaceTune“ „Airbrush: Easy Photo Editor“ ir kitos parsisiųstos daugiau kaip 150 mln. kartų. Šios skaitmeninės priemonės leidžia vos vieno mygtuko paspaudimu patobulinti savo atvaizdą taip, kad šis kone idealiai atitiktų standartą. Jeigu dar prieš penkerius metus kokybiškai redaguoti nuotraukas buvo reikalingi ištobulinti įgūdžiai, tai dabar visa tai už vartojus padaro dirbtinis intelektas. Ir tokios tendencijos daro poveikį visų amžiaus grupių žmonėms. Prie 50-mečio artėjančios damos ne tik internete, bet ir televizijos ekranuose bei reklamose mato tik jaunas arba tik itin jaunatviškai atrodančias moteris. O kai ekrane to paties amžiaus populiari dainininkė atrodo bent 20 metų jaunesnė, pradedama manyti, kad kažkas daroma netinkamai. Galbūt jos kūnas ir veidas nesensta, nes ji vartoja brangius maisto papildus, yra atlikusi jauninančių injekcijų ir laikosi griežtos bei už nedidelę kainą prieinamos dietos. Juk niekas nepasako, kad už tokios išvaizdos slypi ne tik didelės investicijos, bet ir visa komanda profesionalų, kurie skaitmeniniu būdu patobulina ne tik nuotraukas, bet ir vaizdo įrašus. Kol kas sunku nuspėti, kuria linkme pasuks pasaulis – ar bus pasinerta į skaitmeninę tobulybę, ar visgi sugrįžta prie realybės, kurioje individualumas yra privalumas. Visgi jau dabar yra nemažai bendruomenių, kurių nariai atsisako naudoti ne tik vaizdus tobulinančias programėles, bet ir dekoratyvinę kosmetiką. Ir šis judėjimas sulaukia garsaus psichologų pritarimo. Mat būtent realių įspūdžių reikia žmonėms, kurie pradeda tikėti, kad visi ir kiekvienas yra gražesni ir tobulesni už juos pačius.

 

Įdomu

 
  • Pasaulinio prekės ženklo „Dove“ kampanija „Tikrasis grožis“ (Real Beauty) pradėta 2004 m., kai „Dove“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė, jog vos 23 % moterų mano galinčios pačios susikurti savą grožio standartą.
  • Mados industrija laikoma grožio etalonų kalve. Ir čia pamažu pradeda pūsti nauji vėjai. Nors 2018–2023 m. mados pristatymuose dalyvavo vos 4 modeliai, kurių rūbų dydis didesnis nei nulinis JAV standartu (XS europietiškų dydžių lentelėje), tačiau ant podiumo pasirodė standartų neatitinkančios moterys. Pavyzdžiui, kanadietė Winnie Harlow, kurios oda nusėta baltomis vitiligo dėmėmis. Taip pat netipinės išvaizdos Molly Bair lyginama su žiogu, – ilgų kaulų ir įspūdingo ūgio manekenę galima pamatyti ant mados namų „Prada“, „Dior“ ir „Chanel“ podiumų. Štai afroamerikietė Diandra Forrest yra pirmoji albinosė manekenė, pasirašiusi sutartį su didžiąja modelių agentūra. Ir šios moterys viešai pripažįstamos kaip itin gražios.
  • Grožio standartus laužo ir neįtikėtinos išvaizdos 90-metė Daphne Selfe – vyriausia profesionali manekenė pasaulyje (dirbanti nuo 1949-ųjų).
  • Moderniu grožio etalonu laikoma ir Andreja Pejic. Androgenišku įvaizdžiu garsėjanti translytė manekenė 2014 m. pakeitė lytį. Dabar jau oficialiai moterimi tapusios manekenės grožį giria daugiau nei 150 000 socialinių tinklų sekėjų.
  • (Ne)standartinis grožis kainuoja brangiai, pavyzdžiui, aktorė Jennifer Anniston atrodo jaunatviškai, jos oda švytėte švyti. Ir šis švytėjimas per mėnesį atsieina apie 5000 JAV dolerių, nes atliekamos profesionalios procedūros. Kembridžo hercogienės Catherine Middleton grožis šalies iždui kasmet atsieina apie 50 000 svarų. Daugiausia kilminga dama išleidžia plaukams.
  • ES šalyse 2020 m. atlikta apklausa atskleidė, kad moterys išvaizdai puoselėti per savaitę skiria 6–12 val., o vyrai – 4–8 val.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė