Į atsargą išėjusios karininkės Natalijos hobiai veja vienas kitą: „O buvo metas, kai galvojau, kuo gi aš užsiimsiu, sėdėdama namuose“

Visą gyvenimą krašto apsaugos ministerijoje dirbusi Natalija šiandien – į pensiją išėjusi atsargos kapitonė. Ir jei anuomet moterį tikrai buvo aplankiusios neramios mintys, kaip pasisuks gyvenimas pasiekus garbingą amžių, tai dabartinė Natalijos kasdienybė negaili jai nei veiklos, nei naujų įspūdžių, jog prie griežtos tvarkos įpratusi karininkė vos spėja suktis, savo aktyvumu pavyzdį rodydama kitiems senjorams.

Šeštadienio rytais „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus jau antrą savaitę žadina laida „Pirmi kartai. 60+“, kurioje dalinamasi ne tik senjorams aktualia šių dienų informacija, bet ir unikaliomis istorijomis, kurių herojai, laužydami mitus apie savo amžių, išpildo ilgai kauptas svajones ir pasiryžta išbandyti dalykus pirmą kartą savo gyvenime.

Šios laidos herojė – 66-erių metų vilnietė Natalija Kaselienė, kurią neretai gražią dieną galima sutikti su meškere paupyje. Jai prie kojų stovinčią žvejybinę įrankių dėžę prieš kone dvidešimt metų padovanojo vyras, tačiau šis gamtoje praleidžiamas laisvalaikio pomėgis moterį lydį visą gyvenimą.

„Meilę žvejybai man įskiepijo tėvelis. Nuo ketverių ar penkerių metuku aš pradėjau žvejoti pati ir labai gerai tai atsimenu, su tėveliu esame ir savaitę gyvenę palapinėje, žvejoję. Visoje mūsų šeimoje buvo juntama ši aistra, mat ir mama, išėjusi į pensiją ėmėsi šio hobio, o mano vyras ir dabar palengva jau į tai įsitraukia. Su juo kartu esame jau 42-ejus metus. Buvo visko, bet paskutiniuosius du dešimtmečius – mes kaip geriausi draugai. Kartu nuvažiuojam padirbėti, kartu pailsim, važiuojam į keliones. Juokiuosi, kad turiu du katinus: vienas keturkojis ir ryžas, kuriam gaudau mažesnes žuveles, o kitas kur kas aukštesnis ir stambesnis už mane, vardu Audrius, kuris taip pat labai mėgsta žuvį, tai jei pagaunu didesnę – ji būna jam“, – laidoje apie savo pomėgius pasakos senjorė.

Prieš išeidama į pensiją, Natalija buvo karininkė. Ji baigė inžinierės-statybininkės specialybę ir nuo 1994-ųjų metų dirbo krašto apsaugos ministerijoje. Tačiau pasibaigę darbai iš moters veiklų ir užimtumo tikra neatėmė: ji kasdien sportuoja, veda treniruotes senjoras, domisi juodąją keramika.

„Du-trys metai iki atsargos pradėjau galvoti, kuo gi aš užsiimsiu, kai išėjus į pensiją sėdėsiu namuose. Nutariau, kad man būtinai reikia pabaigti edukologijos universitetą, įgyti sporto trenerės specialybę. Ir jau apie 15 metų vedu treniruotes ir senjorams, ir dirbančioms moterims ir net gi dirbau su vaikais. Tačiau darbas su pastaraisiais, supratau, jog skirtas ne man, nes būdama karininke esu pripratus prie griežtos tvarkos, prie taisyklių laikymosi, o su vaikais to neįmanoma“, – su šypsena veide atviraus Natalija.

Laidoje senjorai ne tik dalinasi savo vis dar bėgančio gyvenimo istorijomis, bet ir neria į niekada nebandytas avantiūras, pasiryždami seniai svajotiems dalykams. Nors Natalija tvirto charakterio moteris, tačiau žvelgdama į veidrodį ji nori jaustis sau graži, tad atsargos kapitonė pirmą kartą susidurs su grožio injekcijomis.

„Vienas iš tokių norų, kurio norėčiau, tai šiek tiek pasigražinti. Galvoju, kad senstant oda eina po truputį žemyn, atsiranda daugiau raukšlelių ir labai norėčiau išmėgint vieną ar kitą grožio procedūrą“, – prieš senjorei padovanotą pirmąjį kartą, savo norus atskleis Natalija.

Trečiojo amžiaus universitetas

Gyvenimas išėjus į pensiją gali pasiūlyti naujų startų ir patirčių. Spalio pradžioje Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas pradėjo naujus mokslo metus, priėmęs net 300 naujų klausytojų. Šiandien jie nori tobulinti kompiuterinio raštingumo gebėjimus, gauti daugiau teisinių, psichologinių žinių, siekia išreikšti save, dainuoti, užsiimti menais. Nemaža dalis užsirašė ir į užsienio kalbų fakultetus, o įdomu tai, kad čia nėra nei egzaminų, nei įskaitų.

„Universitete turime 12 programų, kur kiekvienas gali rasti tą, ką nori. Mes mokome penkių užsienio kalbų ir jų besimokantys sugeba tas kalbas išmokti, nes jau daugelis jų turi užsienietes marčias, žentus ar lietuviškai nekalbančių anūkų, su kuriais norisi bendrauti. Todėl daug stojo į kultūros fakultetą, į turizmą. Neseniai turėjome ir senjorų šokių pynę, kurioje dalyvavo apie 260 senjorų, su kuriais kartu sušokom net 40 šokių“, – laidoje pasakos universiteto direktorė dr. Zita Žebrauskienė.

Kaip įveikti nugaros skausmus?

Nugaros skausmai neaplekia nepriklausomai nuo pase įrašyto amžiaus, nes bent kartą gyvenime nugarą skaudėjo 8 iš 10 žmonių. Daugelio tyrimų duomenimis fizinis aktyvumas padeda greičiau išsivaduoti iš skausmų, net ir jų pradžioje, tačiau ne visada užtenka mankštos. Esant ūmiam skausmui, galima pasirinkti nuskausminamuosius vaistus, bet taip pat, galima rinktis ir šildančius pleistrus, tokius kaip „Dr. Theiss“, kurie veikia lokaliai ir mažina skausmą būtent toje vietoje, kurioje skauda.

„Labai pravartu yra šildyti, kai yra nugaros skausmas, ypač jeigu tai yra patempimas, pervargimas, raumenų bukas skausmas. Šildantys pleistrai gerina kraujotaką toje vietoje ir taip pat atpalaiduoja raumens, dėl ko mažėja skausmas. Tai aktualu jaučiant nemalonius pojūčius po sporto, daug dirbus sode, lauke ar namuose, tačiau svarbu atminti, kad šildančio pleistro negalima klijuoti ant pažeistos vietos, jeigu yra žaizda, sumušimas ar mėlynė“, – laidoje teigs vaistininkė Jovita Aleknienė.

Vyresnio amžiaus reikalų taryba kelia naujus tikslus

Atsinaujinusi vyresnio amžiaus reikalų taryba veiklą pradeda su nauju vadovu, naujais tikslais ir platesniu institucijų atstovavimu. Nauja tarybos sudėtis, viliamasi, kad svarbiai prisidės prie vyresnio amžiaus žmonių politikos formavimo ir įgyvendinimo, sieks nuoseklesnio ir kokybiškesnio senjorams aktualių klausimų sprendimo. Vienas naujai užsibrėžtų tikslų – rasti paskatų, kad šio amžiaus žmonės būtų aktyvesni, nesijaustų vieniši ir galėtų rasti sau pritinkantį būvį.

„Kažkada buvo mėginta sakyti, kad mus reikia integruoti, tačiau dabar, ačiū Dievui, suprasta, kad mes niekur nebuvom išspirti ir iš niekur mūsų nereikia grąžinti. Mes esame visuomenės dalis, juolab trečdalis šitos visuomenės. Taip kad reiktų ieškoti, kaip pasinaudoti mūsų socialiniu kapitalu, pasinaudoti mumis, kol dar mes iš tikrųjų galime prisidėti prie tos visuomenės raidos“, – laidoje pasakos tarybos pirmininkas Gediminas Dalinkevičius.

Kaip apsaugoti svarbiausią gyvybės organą – širdį?

Beieškant atsakymo į šį klausimą, iš pradžių svarbu suvokti, kokie rizikos veiksniai turi daugiausiai įtakos širdies ligų vystymuisi. Fizinis pasyvumas net 45 proc. padidina riziką susirgti širdies ligomis ir tą puikiai supranta bet kokiu oru aktyvi senjorė Viktorija.

„Kūnas sensta labai greitai, praktiškai nuo 25-erių metų. Mes pradžioje to nepastebim, o jeigu dar prisideda lėtinės ligos, kurių nemažai pas mus yra, jeigu pradėsime statistikos labirintuose skaičiuoti. Yra labai svarbu judėti raumenims, kaulams, sausgyslėms, o ką jau kalbėti apie pagrindinę ir svarbiausią širdies ir kraujagyslių sistemą“, – patirtimi dalinsis Viktorija Montvilienė.

Duodant širdžiai fizinio krūvio, stiprėja širdies raumuo ir mažėja rizika susirgti ligomis. Dar vienas šių ligų rizikos veiksnys – netinkama mityba, tačiau subalansuotos mitybos užtikrinimas dažnai ne vienam tampa nelengva užduotimi. Tokiu atveju mitybą reikalingomis medžiagomis galima papildyti maisto papildais, tokiais kaip „Cardioace“.

„Maitintis šimtu procentu sveikai yra labai sunku, tačiau stengtis tą daryti – privalu. Norint puoselėti sveikatą patariama vengti riebalų, majonezų, padažų, apdoroto, kepto aliejuje maisto. Vietoj to verčiau rinktis daržoves, riešutus, žuvį, o ir mitybą galima papildyti maisto papildais. Renkantis juos širdies veiklai pagerinti, svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį, kad juose būtų Omega-3 augalinės ar neaugalinės kilmės, kad būtų česnako, kofermento Q10, B grupės vitaminų“, – laidoje pasakos vaistininkė Jovita Aleknienė.

Laida „Pirmi kartai. 60+“ – puikus įrodymas, kad troškimui mėgautis gyvenimu amžiaus ribos nėra. Senjorai, jų pirmi kartai bei aktualiausios naujienos – šeštadienį, 10 val., tik per „Lietuvos ryto“ televiziją.