Dėlių terapija taikoma tūkstančius metų. Šiais laikais ji priskiriama natūraliajai medicinai ir atliekama vis dažniau. Nuo kokių negalavimų gelbsti hirudoterapija?

 

dėlės

Kodėl dėlės?

 

Šios kraujasiurbės gyvena gėlame vandenyje. Jos turi specialius siurbtukus, kuriais praduria odą ir išskiria biologiškai aktyvią medžiagą (hirudiną), o ši neleidžia kraujui krešėti. Taip gali prisiurbti dešimteriopai daugiau kraujo, negu pačios sveria. Būtent dėl hirudino dėlės tinka terapijai. Į kraujotaką patekęs hirudinas padeda ištirpinti kraujagyslėse susidariusius krešulius ir suskystinti viso organizmo kraują.

 

Kai kurie natūropatai tvirtina, kad sulaukus 50-ies reguliariai taikant dėlių terapiją galima išvengti mirtinų ligų: infarkto ir insulto.

 

Dėl hirudoterapijos aktyvėja kraujo mikrocirkuliacija, gerėja audinių aprūpinimas deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, ištirpinami krešuliai ir nesusidaro naujų, mažėja uždegimas, kraujas valomas nuo toksinų, stiprėja imunitetas.

 

Apie procedūrą

 

Hirudoterapijos seanso metu, atsižvelgiant į paciento būklę, gali būti uždedama nuo vienos, dviejų iki net 30–50 dėlių. Gydymo kursą paprastai sudaro 5 procedūros. Kursą reikia kartoti kas pusę metų.

 

Gydomąjį hirudoterapijos poveikį sudaro keli veiksniai: refleksinis, mechaninis ir biologinis. Dėlės dedamos ant probleminių kūno vietų, taip pat aktyvių organizmo taškų, kur atliekama ir akupunktūra. Tai, anot hirudoterapeutų, didina procedūros veiksmingumą. Dėlės kraujotakai daro tik mechaninį poveikį: kraujas išsiurbiamas, taip pat vėliau nuteka iš žaizdos. Trečia – dėlės į kraujotakos sistemą prileidžia biologiškai aktyvaus seilių sekreto.

 

Dėlės įkandimas nesukelia didesnio diskomforto nei uodo gėlimas. Jaučiamas silpnas dilginimas ar gėlimas. Tai trunka ne ilgiau nei 5–10 min., paskui dėlė pradeda siurbti kraują ir nemalonūs pojūčiai nuslopsta. Pasisotinusi nukrinta pati arba nuimama hirudoterapeuto.

 

Procedūrą rekomenduojama kartoti du sykius per metus – pavasarį ir rudenį. Svarbu žinoti, kad kelias dienas po terapijos, gyjant dėlių paliktoms žaizdelėms, negalima eiti į baseiną ar sporto salę. Tris dienas nevalia gerti aspirino ir bent savaitę – orfarino.

 

Hirudoterapija naudojama esant:

 

  • Odos susirgimams (psoriazei, neurodermatozei, furunkuliozei).
  • Lėtiniam bronchitui, alergijai su astmos požymiais.
  • Širdies ir kraujagyslių ligoms (aterosklerozei, stenokardijai, kardiosklerozei, hipertonijai, distonijai, venų varikozei, tromboflebitui).
  • Pilvo organų susirgimams (cholecistitui, pankreatitui, kolitui, gastritui, dirgliosios žarnos sindromui, duodenitui, pielonefritui, inkstų akmenligei).
  • Neurologiniams negalavimams (osteochondrozei, miozitui, radikulitui, stuburo išvaržai, galvos skausmams ir svaigimui).
  • Ginekologiniams susirgimams (lėtiniams ir ūminiams kiaušidžių uždegimams, sąaugoms, miomoms, cistoms, endometriozei). 
  • Šlapimo sistemos ligoms (prostatitui).
  • Endokrininės sistemos ligoms (cukriniam diabetui, skydliaukės susirgimams).
  • Antsvoriui, celiulitui.
  • Įvairioms traumoms (sumušimams, lūžiams, patinimams, hematomoms).

 

 

Taikoma ir tradicinėje medicinoje

 

Nors hirudoterapija priskiriama natūraliajai medicinai, tačiau ir tradicinės medicinos atstovai tam tikrais atvejais naudoja dėles. Dažniausiai kai kurie plastinės chirurgijos specialistai. Klinikiniai tyrimai rodo, jog dėlių terapijos taikymas pooperaciniu laikotarpiu leidžia pasiekti geresnių kosmetinių rezultatų – greičiau ir kokybiškiau sugyja randai, nelieka nepatrauklių surambėjimų.

 

Hirudoterapija neabejotinai padeda ir po transplantacijų. Jei pacientui atlikta pirštų ar galūnių replantacija, naudojant dėles galima užtikrinti, kad smulkiose kraujagyslėse nesusidarytų mikrotrombozių, kad gerėtų kraujotaka ir spartėtų gijimas.

 

Pasiruošti gydymui

 

Svarbu nusiteikti psichologiškai ir nebijoti. Jei baimė dėlėms labai didelė, procedūrą rekomenduojama atidėti. Natūraliosios medicinos atstovai žino, kad nusiteikimas sveikstant itin reikšmingas. Geriau ateiti tinkamai nusiteikus.

 

Anot hirudoterapeutų, dėlės yra labai jautrios. Jos nemėgsta stiprių kvapų – kvepalų, dezodorantų, netgi kvapaus muilo, rūkalų, smilkalų. Todėl reikėtų vengti panašių medžiagų.

 

Prieš procedūras turi būti atliktas bendras kraujo tyrimas (ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius). Jeigu reikės, hirudoterapeutas nusiųs ir papildomiems tyrimams.

 

Gydymas dėlėmis gali būti derinamas su tradiciniais gydymo metodais. Svarbu apie atliekamas procedūras ir vartojamus medikamentus pasakyti hirudoterapeutui, kuris žinos, ar tradicinis ir natūralus gydymas neslopina vienas kito poveikio.

 

Atliekama specialisto

 

Hirudoterapija populiarėja, todėl vis daugėja privačių kabinetų, kur siūloma atlikti šią terapiją. Dera kruopščiai atsirinkti patikimas klinikas, kur dirba medicininį išsilavinimą turintys specialistai. Jei hirudoterapiją darys ne profesionalas, rizikuojama prarasti pavojingai daug kraujo, nes dėlės gali prakąsti didžiąsias kraujagysles. Taip pat nepatikimoje klinikoje dėlės gali būti nesunaikinamos po procedūros ir kyla infekcijų rizika. Profesionaliose klinikose, kaip ir numatyta ES reikalavimuose, hirudoterapijai naudojamos tik medicininės dėlės, užaugintos specialiuose biofabrikuose, kur laikomasi griežtos priežiūros. Po kiekvienos procedūros dėlės sunaikinamos ir kitam pacientui naudojamos naujos.

 

Hirudoterapija nedaroma, kai:

 

- Yra kraujo krešėjimo problemų, pvz., hemofilija.

- Sergama mažakraujyste.

- Diagnozuoti onkologiniai susirgimai.

- Nėštumo metu.

- Kilus ūminei infekcijai.

- Geriami kraują skystinantys vaistai.

- Atviros tiek vidinės, tiek išorinės žaizdos.

- Sergama aktyvia tuberkulioze.

- Pastebėta alergija dėlėms.
 
Įdomu

 

  • Istoriniai šaltiniai rodo, kad hirudoterapija kilo iš senovės Babilono.
  • Viena dėlė per procedūrą gali išsiurbti apie 10 ml kraujo.
  • Biologiškai aktyvus hirudinas turi 66 baltymus ir dešimtį kitų medžiagų.
  • Pavasarinių ir rudeninių dėlių seilių sekreto sudėtis skiriasi.
  • Skirtingai nei dauguma vaistų, dėlės neturi nepageidautinų šalutinių poveikių, nekenkia virškinimo ir nervų sistemai.
  • Alergija dėlėms yra reta – vos 0,001 % tikimybė.