Helena Keler – moteris, kurios talentas stipresnis nei negalios
2013-10-15 09:26Nematančios akys nėra nereginčios, o negirdinčios ausys nėra apkurtusios, jei vaizduotė laki ir širdis jautri. Helena Keler – akla, kurčia ir nebylė amerikiečių rašytoja pastebėdavo net smulkiausias detales ir savo pasakojimais užburdavo didelius ir mažus skaitytojus.
1880 – 1968 metais gyvenusi moteris gali būti vadinama produktyvia rašytoja, nes per savo gyvenimą parašė kelias dešimtis knygų ir straipsnių. Pirmą kartą autobiografinė knyga „Mano gyvenimo istorija“ pasirodė 1903 metais.
1904 metais, būdama 24-erių, su pagyrimu baigė Radklifo kolegiją ir pirmoji istorijoje gavo humanitarinių mokslų bakalauro laipsnį, būdama akla ir kurčnebylė.
Su aplinkiniais Helena Keler susikalbėdavo gestų kalba, skaitydama iš lūpų, Brailio raštą ir iškiliąją spaudą, puikiai spausdino rašomąja mašinėle. Studijuodama H. Keler susipažino su Ana Sulivan, kuri ne tik padėjo mokytis ir orientuotis mokslo įstaigoje, tačiau ir išmokė kalbėti, spausdama pirštus prie gerklės ir mėgdžiodama vibraciją.
Sakoma, kad netekus vieno jutimo kiti tampa nepaprastai jautrūs. Ko gero, nereikia stebėtis, kad Helena labai mėgo klausytis muzikos instrumentų ir dainuojančio žmogaus balso vibracijų.
Ši moteris visą gyvenimą labai mylėjo ir augino šunis. Ji pirmoji Amerikoje pradėjo auginti labai protingų, drąsių ir santūrių šunų veislės šunis – japoniškąsias akitas. Pirmąjį šios veislės šunelį Keler padovanojo vietinis policijos pareigūnas Ičiro Ogasavara, kai rašytoja lankėsi Japonijoje.
1919 metais Helena Keler suvaidino pagrindinį filmą nebyliajame kine „Išsigelbėjimas“ (angl. „Deliverance“). 1956 metais kino ekranus pasiekė dokumentinė kino juosta „Nenugalima“ (angl. „Unconquered“). Rašytoja pati atsiėmė Oskaro statulėlę už šį filmą.
Siekdama pagerinti neįgalių žmonių padėtį visuomenėje, per visą gyvenimą Helena apkeliavo 39 valstybes. Keliaudama ji skaitė pranešimus, vedė paskaitas, susitikdavo su tuo metu žymiais politikais. Taip pat ji lankydavosi karo ligoninėse per II-ąjį pasaulinį karą, norėdama padrąsinti, morališkai paremti ir paguosti kareivius.