Kosteštis, mažas Rumunijos kaimas, saugo unikalią ir nepaprastą gamtos vertybę – trovantų akmenis. Tikima, kad juose slypi gyvybė. Trovantai rumunų kalboje yra geologinis terminas, apibūdinantis susicementavusi smėlį. Tai ne mokslinės fantastikos reiškinys, sferinės susicementavusio smėlio formos susidarė dėl galingo seisminio aktyvumo. Gali būti, kad pirmieji trovantai susiformavo per Žemės drebėjimus, vykusius prieš 6 milijonus metų.

 

Trovantai yra iš tiesų nepaprasti ir paslaptingi akmenys, nes jie nuo sąlyčio su vandeniu, gausių kritulių gali paaugti net iki 10 metrų. Trovantai lyginami su savaime judančiais akmenimis Mirties slėnyje (JAV, Kalifornija). Amerikiečių slėnyje esantys akmenys taip pat yra neįprastos struktūros. Akmens pjūvio vietoje galima pamatyti elipsės formos žiedus, kurie yra labai panašūs į medžio rieves.

 

Augantys Rumunijos akmenys būna labai skirtingo dydžio: nuo kelių milimetrų iki 6 – 8 metrų. Trovantus sudaro akmens šerdis ir išorinis smėlio apvalkalas, susidaręs liūčių sezono metu. Mažesni akmenys formuojasi ant didesnių, todėl iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šie akmenys gali daugintis.

 

Yra manančių, kad trovantai auga dėl didelio mineralinių druskų kiekio po akmens apvalkalu. Kai paviršius sušlampa chemikalai pradeda plėstis ir labiau slėgti smėlį, dėl kurio atrodo, jog akmuo auga.

 

Kol kas mokslininkams paaiškinti paslaptingo trovantų fenomeno nepavyksta. Sunku patikėti, kad pastarieji akmenys yra organiškos kilmės. Vietiniai šiuos įdomius akmenis daugiau nei kelis šimtus metų naudoja kaip statybinę medžiagą bei antkapiams.

 

Dabar ši vieta traukia turistus iš viso pasaulio. 2004 metais įkurtas trovantų muziejaus gamtos rezervatas yra saugomas „UNESCO“.

 

Daugiau nuotraukų ŠIOJE NUORODOJE.