Nors šių metų I ketvirtį Baltijos šalių gyventojai tikisi augsiančių atlyginimų, jų prognozės dėl finansinių perspektyvų – atsargios, rodo „Citadele“ banko inicijuotos apklausos rezultatai. Didžiausia kliūtimi, ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, išlieka infliacija ir išaugusios maisto kainos.

 

Per artimiausius 3 mėn. didės prekių infliacijaStack,Of,Coins,With,Trading,Price,Graph,Growth.money,Business,Financial

 

Apklausos duomenimis, šių metų I ketvirtį didžiausias vartotojų optimizmas dėl atlyginimų jaučiamas Lietuvoje ir Latvijoje. Čia po 18 % apklaustųjų tikisi, kad atlyginimai per kitus 3 mėn. augs. Tuo metu Estijoje vos 11 % respondentų tikisi didesnių atlyginimų. Panašias tendencijas atspindi ir nuomonės apie finansines perspektyvas. 19 % lietuvių, 21 % latvių ir 13 % estų respondentų tikisi, kad jų finansinės sąlygos per artimiausius 3 mėn. pagerės. Ekonomisto A. Izgorodino teigimu, didžiausiu iššūkiu išlieka infliacija, prisidedanti prie atsargaus gyventojų finansinių perspektyvų vertinimo. Metinė infliacija sausį paspartėjo iki 3,6 % dėl 12 % padidinto minimalaus atlyginimo, didesnių mokesčių dyzelinui bei kitų mokesčių pokyčių. „Prognozuojame, kad šiemet infliacija Lietuvoje augs iki 2,7 %, o didžiausias jos poveikis bus metų pradžioje. Nors 2024 m. Lietuvos infliaciją lėmė paslaugų sektorius, tikėtina, kad šiais metais dėl didesnio minimalaus atlyginimo ir pabrangusio dyzelino paspartės prekių infliacija“, – sako A. Izgorodinas.

 

Atsargiau leidžia pinigus

 

Apklausa atskleidžia, kad didžiausią nerimą Baltijos šalių vartotojams kelia išaugusios maisto kainos. 81 % Lietuvos, 78 % Latvijos ir 87 % Estijos respondentų nurodė, kad būtent maisto kategorijoje jaučia didžiausią pragyvenimo išlaidų padidėjimą per paskutinius 3 mėnesius. Baltijos šalyse išsiskiria Lietuva, kur 53 % respondentų per pastaruosius 3 mėn. pastebėjo aukštesnes degalų kainas (palyginti su 39 % latvių ir 31 % estų) – tai atspindi šių metų sausį įsigaliojusius didesnius akcizus. „Nepaisant didėjančių atlyginimų ir mažėjančių skolinimosi kaštų, pastebime didelį Baltijos šalių vartotojų atsargumą įsigyjant brangesnius pirkinius. Gyventojų perkamąją galią stipriai mažina būtinųjų prekių infliacija – tai atspindi išaugusios maisto kainos“, – įžvalga dalijasi A. Izgorodinas. Dauguma gyventojų nurodė, kad per artimiausius 3 mėn. neplanuoja įsigyti stambesnių pirkinių (34 % lietuvių, 32 % latvių ir 46 % estų).

 

Tarp respondentų, planuojančių išlaidas didesniems pirkiniams, dauguma planuoja keliauti (20 % lietuvių, 21 % latvių, 16 % estų), nemaža dalis (19 % lietuvių, 17 % latvių, 15 % estų) galvoja apie būsto remontą. Taip pat 2025 m. I ketvirtį Baltijos šalių gyventojai planuoja išleisti daugiau pinigų elektronikai ir buitinei technikai (22 % lietuvių, 23 % latvių ir 17 % estų), o tai paprastai yra tarifams jautrūs segmentai. Nors Lietuvoje pradedamas fiksuoti naujų būsto paskolų ir sandorių skaičiaus augimas, apklausos duomenimis, naujo būsto įsigijimas išlieka mažiausiai pasirinkta kategorija (3 % lietuvių, po 2 % latvių ir estų).

 

Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2025 m. sausį. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 m.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė