Prieš keliasdešimt metų gyvenimas vienumoje atrodė kur kas niūresnis nei šiomis dienomis. Individualizmas tampa madinga tendencija tarp įvairaus amžiaus žmonių. Nors požiūris į gyvenimą vienai laikui bėgant keičiasi, ar tikrai partnerio neturinti moteris yra laiminga?

 

Žmonės keičiasiIn,Cozy,Living,Room,Happy,Woman,Put,Hands,Behind,Head

 

Senovėje, kai žmonėms reikėjo išgyventi, o drauge su kitu žmogumi tai buvo lengviau, natūralu, kad kiekvienas stengėsi nelikti vienas. Niekas nekalbėjo apie suderinamumą, bendrus interesus, charakterių tinkamumą – žmonės į poras ir bendruomenes būrėsi dėl išgyvenimo, nes po vieną išgyventi nei fiziškai, nei ekonomiškai buvo beveik neįmanoma. Šiais laikais, kai gyvenimas labai pasikeitęs, kai moterys dažnai uždirba daugiau nei vyrai ir gali pačios išsilaikyti, vis daugiau pasaulio gyventojų – ir moterų, ir vyrų – sąmoningai pasirenka gyventi vieni. Šį reiškinį tyrinėja ir psichologai, ir sociologai, bandydami dar geriau suprasti tokio pasirinkimo priežastis. Visgi nuo seno žmonės siekė susirasti porą ne tik tam, kad išgyventų, bet ir dėl bendrystės. Pastaruoju laiku vertybė tapo gyventi dėl savęs, prie nieko nesitaikyti, būti atsakingam tik už save. Vis dažniau žmonės skundžiasi, kad gyvendami poroje nesijaučia laisvi, varžoma ne tik asmeninė, bet ir profesinė laisvė. Tiesa tokia, kad santuoka ar motinystė ne visuomet atneša bendrumo jausmą. Gausioje šeimoje, kur pečius slegia buities našta, moteris neretai atsisako savęs ir visiškai gyvena dėl vyro, vaikų, tiesiog paskęsta namų ruošoje, o jei su sutuoktiniu ir atžalomis santykiai pašlyja, jaučiasi vienišesnė už daugelį vienišių.

 

Ką skelbia tyrėjai?

 

Mokslininkai, bandantys išsiaiškinti gilesnes pasirinkimo gyventi vienumoje priežastis, teigia, kad per šimtmečius labai pasikeitė moters vaidmuo. Jei anksčiau viena svarbiausių jos užduočių buvo kūrenti šeimos židinį, rūpintis vaikais, buitimi, dabar taip nebėra. Dažna moteris gauna gerą atlygį, vaikus padeda prižiūrėti auklės, buities rūpesčiai stipriai neslegia pečių. Todėl susilaukusi vaikų ir nejaučianti laimės su antrąja puse, moteris dažniau ryžtasi skyryboms. Be to, ir gyvendama be partnerio nesijaučia atsiribojusi nuo pasaulio, nes aktyviai gali bendrauti socialiniuose tinkluose, nesijausti iškritusi iš visuomeninio gyvenimo, juk netgi darbiniai susitikimai dažnai vyksta internetu. Net vyresni žmonės, likę vieni, stengiasi gyventi aktyviai.

 

Mitai

 

Dažnai girdime kalbant apie tai, kad socialinėje aplinkoje vienišiams yra sunkiau, bet tyrimai atskleidžia ką kita. Apklausų rezultatai rodo, kad miestuose gyvenantys poros neturintys žmonės gali įsitraukti į daugybę įvairiausių veiklų ir būti užimti maksimaliai. O kuo daugiau veiki, tuo mažiau kyla minčių apie vienišumą. Pasaulinė statistika skelbia, kad vienišiai net kelis kartus dažniau už partnerį turinčius asmenis lankosi kavinėse, dalyvauja įvairiose paskaitose, savanoriauja. Vienatvę žmonės kompensuoja aktyvesne socialine veikla. Pasirodo, net kultūrinis gyvenimas labiau verda ten, kur daugiau vienišių.

 

Kas kenčia labiausiai?

 

Pasak psichologų, gyventi po vieną sunkiau nebrandiems žmonėms, kurie nėra sukūrę ryšio su savimi, gerai savęs nepažįsta. Tokie išgyvena baisų vienišumo jausmą. Ypač vieniša gali pasijusti per 40 perkopusi ir šeimos niekada neturėjusi moteris. Jai garsiai tiksi laikrodis, kad jeigu artimiausiu metu nesusiras partnerio ir nepagimdys vaiko, amžiams gali likti viena. Tai daugeliui kelia baimę. Tačiau psichologai įspėja, kad tokioje situacijoje esančioms moterims nereikėtų visais įmanomais būdais bandyti kurti šeimos vien tam, kad susilauktų atžalos. Statistikos duomenys skelbia, kad būtent tose šeimose, kurios sukurtos ne iš meilės, sutuoktiniai dažniau kenčia vienatvę net būdami dviese. Specialistai pabrėžia, kad vienatvė gyvenant su partneriu – gerokai skausmingesnė nei patiriama gyvenant vienam.

 

Privalumai

 

Toms moterims, kurios ne vienus metus plėtojo toksiškus santykius, kentė nuo tirono vyro ar įvairių priklausomybių turinčio partnerio, skyrybos – tarsi gaivaus oro gurkšnis. Daugybės moterų pavyzdžiai rodo, kad tik išsivadavusios iš vyro priespaudos ėmė labiau pasitikėti savimi, tapo savarankiškos, įsiliejo į aktyvų visuomeninį gyvenimą ir galiausiai tapo laimingos. Gyvenimas, kai nesi nuo nieko priklausomas, gali daryti ką nori ir kada nori, niekam nereikia aiškintis dėl savo poelgių, prie nieko nereikia taikytis, atrodo išties patrauklus. Įdomu tai, kad moterys kur kas greičiau atsitiesia po vyro mirties nei našliais tapę vyrai. Statistiškai dailiosios lyties atstovėms pradėti gyvenimą nuo nulio vienoms yra lengviau nei vyrams, likusiems be antrosios pusės.

 

O kaip senatvėje?

   

Šio amžiaus tarpsnio daugelis bijo labiausiai. Juk ir jėgų, ir sveikatos, regis, vis mažiau. Tad turėti artimą žmogų šalia atrodo dar svarbiau. Visgi pagyvenę žmonės vis dažniau pageidauja gyventi vieni. Specialistai spėja, kad ši tendencija populiarėja dėl to, jog naujosios technologijos sukuria vis platesnę bendravimo erdvę. Lietuvoje populiarūs trečiojo amžiaus universitetai atveria daugybę galimybių vyresniems žmonėms, padeda nesijausti vienišiems. Šiuolaikiniai senjorai turi galimybių išmokti naudotis išmaniaisiais telefonais, kompiuteriais, reikia tik panorėti. Daugelis senolių nenori tapti našta vaikams ir anūkams, todėl stengiasi išlikti sveiki kuo ilgiau. Be to, statistikos duomenys skelbia, kad po vieną gyvenančių vyresnių žmonių gyvenimo kokybė yra gerokai aukštesnė nei tų, kurie gyvena su partneriu ar vaikais. Žinoma, kalbama apie tuos, kurie susidraugavę su savimi, kuriems gera būti savoje draugijoje, kurie yra pozityvūs ir turi su kuo pasikalbėti, kai nori.

 

Kai tenka mokytis gyventi vienai

 

Kartais gyvenimo aplinkybės susiklosto taip, kad moteris lieka viena. Jei ilgus metus gyveno su sutuoktiniu, vaikais, o staiga liko viena it pirštas, iš pradžių nauja patirtis gali visai nedžiuginti, nes tenka mokytis gyventi tarsi iš naujo. Tam, kad vienatvė netaptų spąstais, nereikėtų užsidaryti tarp keturių sienų ir izoliuotis nuo viso pasaulio. Galbūt derėtų būti drąsesnei ir nebijoti megzti naujų pažinčių. Tik jokiu būdu nepulti stačia galva į meilės nuotykius – nėra kur skubėti. Taip pat nepradėti savęs graužti ir gailėtis, kad nepasisekė. Prisiminkite, kad daugybė žmonių mėgaujasi gyvendami vieni, tad geriau ieškokite būdų, kaip prasiblaškyti, ką įdomaus nuveikti laisvu laiku. Nepraleiskite progos susitikti su naujais žmonėmis, apsilankyti nematytose vietose. Niekas nežiūrės kreivai, jeigu į kiną ar teatrą nueisite viena. Be to, nevenkite padėti kitiems, galbūt susižavėsite savanoryste, kuri teikia didžiulę prasmę.

 

Kodėl vis dar viena?

 

Jeigu jums 30, 40 ir daugiau metų, o partnerio taip niekada ir neturėjote, nors to troškote visomis kūno ląstelėmis, pagalvokite – gal kažką darote ne taip? Gali būti, kad skaudžios vaikystės patirtys verčia vis atstumti kitą žmogų ir apsistatyti aukštomis sienomis. Būdami maži nedaug ką galime padaryti, tačiau užaugę ir tai supratę problemas galime išsispręsti. Jeigu dėl per didelės savisaugos esate labai išranki ir kritiška, tikėtina, paskubomis atstumiate daugybę šaunių ir į porą tinkančių partnerių.

 

Pagalvokite, ar nenurašote žmonių per anksti ir nekritikuojate nepagrįstai? Gal taip elgiatės todėl, kad intymumo tema gąsdina – tarsi norite būti kartu, bet labiau bijote. O gal vidinis balsas nuolat kužda, kad esate neverta meilės? Klausydamos tokio kritiko elgiamės taip, tarsi tai būtų tiesa ir nė iš tolo neprisileidžiame kito žmogaus, nors širdies gilumoje labai norėtume. Toks gyvenimas vienai tikrai nebus mielas. Taigi pradėkite nuo problemų sprendimo ir draugystės su savimi. Kai pajusite, kad savoje draugijoje būti labai gera, kai galiausiai patikėsite, jog esate žavi ir patraukli, imsite traukti kitus prie savęs.