Panašu, kad Marso kolonizavimo idėja, anksčiau kaitinusi tik mokslinės fantastikos kūrėjų ir jos gerbėjų vaizduotę, dabar tapo rimtų tyrimų objektu. Pastaruoju metu apie šią hipotetinę žmogaus apsigyvenimo Raudonojoje planetoje galimybę kalbama vis dažniau. Tiesa, problema ta, kad atvykėlių Marsas neketina pasitikti žmonėms tinkamomis gyventi sąlygomis. Tačiau yra manančių, kad ši planeta – visai nebloga vieta auginti vaikus, ir kad apgyvendinti kitas planetas būtina, jog žmonija neišnyktų. Tad visiškai gali būti, kad jau po dešimtmečio Marse apsigyvens pirmieji žmonės.Futuras colonias humanas en Marte

 

Svarbu, kad išliktų rasė?

2014-ųjų balandį apie Raudonosios planetos apgyvendinimą viešai prabilo JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) vadovas Charlesʼas Boldenʼas. Anot jo, jeigu norime, kad žmonių rasė išliktų, turime apgyvendinti ir kitas planetas. Pasak Ch. Boldenʼo, Marsas yra pirmoji stotelė. Teigiama, kad šią kalbą NASA vadovas pasakė po to, kai tam tikri Amerikos kongreso nariai pareiškė abejojantys tokių kosminių misijų finansavimo svarba. NASA teigia, kad jie didina tyrimų bei gamybos pajėgumus ir ruošiasi išsiųsti žmones ant asteroido iki 2025 m., o į Marsą iki 2030-ųjų.

Pirmuoju pasirengimo etapu bus stengiamasi sumažinti keleivių ir krovinių iškėlimo į Žemės orbitą kaštus. Teigiama, kad įvairios JAV kompanijos jau įsitraukė į šias kosmoso lenktynes. Antrajame etape bus stengiamasi įgyti svarbiausius pagrindus, reikalingus ateities kelionėms į Mėnulį ir Marsą. Vėliau bus išbandomas erdvėlaivis „Orion“. Šiuo metu kuriama jo paleidimo sistema Žemės orbitoje. Tada ketinama nusileisti ant asteroido, kuris bus „sugautas“ ir nukreiptas į Mėnulio orbitą. Galiausiai agentūra sieks kolonizuoti Marsą. Teigiama, kad tai padės ištirti šią planetą ir artimiausią jos aplinką.

 

4 didžiausi trukdžiai

  1. Netinka gyventi?

Marsas – arčiausiai Žemės esanti ir labai į ją panaši planeta. Ji turi atmosferą, kurioje siaučia vėjai, slenka debesys, o dienos ilgumas labai primena mūsiškį – 24 val. ir 37 min. Teigiama, kad ši planeta pasižymi netgi sezonų pokyčiais. Tačiau žmonėms gyventi ji netinkama. Kodėl?

Teigiama, kad Marsas yra geologiškai negyva planeta. Nors čia gausu ugnikalnių ir įrodymų, kad kadaise būta tektoninio aktyvumo, tačiau dabar nieko panašaus nevyksta. Be to, čia nėra oro slėgio, kuris išlaikytų vandenį. Dar daugiau – Raudonoji planeta kenčia nuo žalingų Saulės vėjų, nes jos magnetinis laukas itin silpnas. Galiausiai Marso atmosfera labai reta, todėl planetos paviršiaus temperatūra per parą dramatiškai kinta: dieną gali įšilti iki +20, o naktį atvėsti iki -100 ºC temperatūros. Norint, kad Marsas taptų gyvenama planeta, reikėtų atsižvelgti į visus šiuos veiksnius.

Anglies dvideginio turtingą orą prisotinti deguonimi galbūt būtų galima pasinaudojus augalais. Tačiau Marsas vis tiek neturėtų tinkamo magnetinio lauko, todėl žmonės dėl Saulės spindulių gautų tiesiog mirtinas radiacijos dozes. Tyrimai rodo, kad poliariniai Marso ledynai dar turi užtektinai magnetinio lauko likučių ir yra apsaugoti nuo Saulės spinduliuotės.

 
  1. Per didelė kaina

NASA iš tiesų gali sukurti transporto priemonę, kuria pavyktų nugabenti savanorius į Marsą. To ir siekė „Orion“ erdvėlaivio kūrėjai, kol šio projekto finansavimas 2010-aisiais nebuvo drastiškai apkarpytas prezidento Barako Obamos. Taigi jei prie šio projekto nedirbs NASA, jį finansuoti pajėgtų tik privatus sektorius. Tiesa, atrodo protu nesuvokiama, kad kelionė į Marsą kada nors ekonomiškai atsipirktų. Kai kurie ekspertai įsitikinę, kad ši kelionė turėtų atsieiti šimtus milijardų dolerių.

Prie didelių išlaidų prisideda ir tai, kad į kelionę reikėtų siųsti keletą erdvėlaivių. Vienas jų turėtų gabenti tik degalus ir atsargas, reikalingas grįžti į Žemę. Tiesa, yra palaikančių radikalią idėją, kad iš viso neverta grįžti. Taigi žmonės gautų bilietą tik į vieną pusę. Kai kurie ekspertai teigia, kad toks planas sumažintų kelionės išlaidas apie 10 kartų.

 
  1. Grėsmė sveikatai

Teigiama, kad kelionė į Marsą truktų nuo 7 mėnesių iki metų. Ar įsivaizduojate, ką reikštų tiek laiko praleisti ankštame erdvėlaivyje? Kaip ši kelionė paveiktų savanorių psichiką? Netgi apmokyti vyrai ir moterys, kvalifikuoti astronautai neabejotinai susidurtų su psichologinėmis problemomis. Tačiau tai tik dalis problemos. Mat net ir patyrę astronautai būdami nesvarumo būklėje susiduria su įvairiomis sveikatos problemomis.

Ilgalaikė nesvarumo būsena gali sukelti raumenų nykimą, silpninti kaulus. Sumažėjęs kaulų tankis gali tapti rimta problema, kai žmogui vėl tenka susidurti su Žemės trauka. Be to, ilgai patiriant tokią būseną, sutrinka širdies ir kraujagyslių sistemos veikla. Tiesa, šiuos negalavimus sumažinti padeda sportas. Tačiau nors, pavyzdžiui, Tarptautinėje kosminėje stotyje pusmetį gyvenantys astronautai kasdien mankštinasi po 2 val., vis tiek skundžiasi sumažėjusiu kaulų tankiu.

 
  1. Kas norėtų gyventi dykumoje?

Marsas tikrai nėra vaizdingiausia galaktikos planeta. Joje nėra nei augalų, nei vandens, todėl vaizdas pro langus būtų niūrokas. Įsivaizduojate gyvenimą dykumoje, kur dieną būna apie -23 ºC?

Gyvenimo sąlygos būtų iš esmės tokios, kokios vaizduojamos fantastiniuose filmuose arba aprašomos futuristinėse knygose. Tektų gyventi kosminėje stotyje kartu su kitais savanoriais arba ankštame kupolo formos namelyje (jei futuristinę kapsulę būtų galima pavadinti namais). Po planetą būtų galima vaikščioti tik su skafandrais. Tiesa, net jeigu pavyktų pakeisti Marso atmosferą taip, kad čia augtų augalai ir būtų galima vaikščioti be sandarių kostiumų, šioje planetoje vis tiek būtų itin šalta, o dėl silpnesnės gravitacijos nei Žemėje žmonės kentėtų dėl raumenų atrofijos ir kaulų retėjimo.

 

200 000 savanorių?

Nyderlandų organizacija „Mars One“ užsibrėžė 2024 m. į Marsą nuskraidinti pirmuosius 4 žmones – 2 vyrus ir 2 moteris. Tiesa, jos atstovai siūlo bilietus tik į vieną pusę ir teigia, kad, nepaisydami atšiaurių gyvenimo Raudonojoje planetoje sąlygų, tokį bilietą gauti panoro daugiau nei 200 000 žmonių. Atrankoje dalyvauti galėjo visi asmenys, turintys 18 metų. 2013-ųjų pabaigoje „Mars One“ atstovai paskelbė, kad atrinko 1 058 savanorius, kurie galės toliau dalyvauti atrankoje. 2014 m. gegužės 5 d. kompanijos tinklapyje paskelbta, kad savanorių sąrašas susiaurintas iki 705 asmenų. Jie buvo atrinkti įvertinus sveikatos būklę. Dabar savanoriai turės dalyvauti asmeniniuose interviu. Oficialiai skelbiama, kad atrankoje liko 313 Amerikos, 187 Europos, 136 Azijos, 41 Afrikos ir 28 Okeanijos gyventojai.

 

Įdomu

  • Teigiama, kad pirmieji Marso egzistavimą rašytiniuose šaltiniuose užfiksavo senovės egiptiečių astronomai.
  • Smėlio (dulkių) audros Raudonojoje planetoje gali tęstis mėnesius ir apimti visą planetą.
  • Marso skersmuo yra apie 6 800 km. Tai reiškia, kad ši planeta yra maždaug dvigubai mažesnė už Žemę.
  • Aplink Saulę Raudonoji planeta apsisuka per 687 dienas.
  • Atstumas nuo Žemės iki Marso kinta, priklausomai nuo planetų padėties orbitoje. Jis gali būti 55–401 mln. km.
  • Tyrimai rodo, kad kadaise Marso paviršiuje tyvuliavo vanduo.
  • Senovės graikai šią planetą vadino Arėjo – savo karo dievo – vardu. Romėnai šiai kraujo raudonumo spalvos planetai suteikė savo karo dievo – Marso – vardą. Įdomu tai, kad kitos senovės kultūros taip pat orientavosi į planetos spalvą. Kinijos astronomai ją vadino „ugnies žvaigžde“, o egiptiečiai – „Her Desher“, t. y. „raudonąja“. Teigiama, jog Marso paviršius yra raudonas dėl to, kad dirvožemyje gausu geležies oksido.
  • Fizikas Johnʼas Brandenbergʼas iškėlė teoriją, kad Marso uolienos yra raudonos dėl kadaise, maždaug prieš 180 mln. metų, šioje planetoje įvykusio branduolinio sprogimo. Anot mokslininko, po jo visą planetos paviršių nuklojo sausas smėlis ir radioaktyvios dalelės: uranas, toris bei kalis. Pasak J. Brandenbergʼo, tikėtina, kad toks sprogimas galėjo įvykti ir Žemėje. Be to, jis gali pasikartoti.