Gyvatės simbolika madoje
2025-01-02 08:57Žaliosios Gyvatės metai sustiprins gyvūnų raštų dominavimą. Kasdieniai įvaizdžiai ar šventinė apranga persismelks mistika, drąsa ir prabanga. Specifinis piešinys ir autentiški aksesuarai – tik maža dalis to, kas pavers moteris paslaptingomis plėšrūnėmis.
Nuo džiunglių iki podiumų
Gyvūnų kailio ar odos raštų istorija – ilga ir spalvinga. Šimtus metų atliko svarbų vaidmenį žmonijos evoliucijoje, naudota skirtingose kultūrose nuo Afrikos iki Europos, Šiaurės Amerikos ir Australijos. Kailiai ir oda buvo galios, socialinio luomo, privilegijų, finansinio apsirūpinimo ženklas, būdingas genčių vadams bei karaliams. Tikėta, kad žmogui pereina konkretaus gyvūno savybės: laukinės katės suteikia fizinės jėgos, drąsos, nuožmumo, gyvatės – išminties, lankstumo, reakcijos.
XIX a. pradžioje išgaravus mistikai įvertintas odinių gaminių praktiškumas ir ilgaamžiškumas. Gyvačių odos žaliava debiutavo kelioninių lagaminų, piniginių, užrašinių viršelių ir kitų aksesuarų forma. Anot išlikusių šaltinių, pirmieji vienetiniai bateliai pristatyti 1873 m. Vienoje. 1910-ųjų mados žurnale rašyta, kad gaminius iš pitonų odos labiausiai perka 35–60 m. moterys, labai pasiturinčios ir kosmopolitiškos.
1930 m. kino teatruose pasirodė pirmasis filmas apie Tarzaną ir Džeinę. Dizaineriai pasigavo idėją, jog gyvūnų raštai – patrauklu, egzotiška ir seksualu. 3-iajame dešimtmetyje faunos tema margintų suknelių, paltų, šalikų pagaminta daugiausia, palyginti su ankstesniais metais.
1950-aisiais Christianas Dioras – pirmasis iš aukštosios mados dizainerių – sukūrė visiškai naują gyvūnų raštų koncepciją. Kailio ir roplių odos piešiniai susieti su aprangos stiliumi, saviraiška, prestižu, pasaulėžiūra. Toliau jungė žmones į tam tikras grupes, pavyzdžiui, 7–8-ajame dešimtmetyje gyvūnų raštai atspindėjo hipišką laisvę. Nuo 1980 m. susiformavo turtingos mafijos žmonos įvaizdis. 2000-aisiais gyvūnų raštai susiliejo su muzikiniu roko stiliumi.
2024 m. atgimęs nusikalstamo pasaulio moters įvaizdis paskatino laukinės faunos sugrįžimą. Stilius sujungė gatvės madas, jausmingą romantiką, rafinuotumą ir prabangą. Prasidėjus šaltajam sezonui plėšrių kačių kailio ornamentai užleidžia vietą roplių odos raštams.
Populiarumo kaina
Gyvačių odos raštai suteikia daugiau naudų, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Sumaniose rankose ne tik pagyvina ir sutelkia įvaizdį, padidina išvaizdos vertę, bet ir vizualiai koreguoja proporcijas. Kai reikia – išryškina ir akcentuoja, prireikus – paslepia ir užmaskuoja. Štai avint gyvačių odos avalynę optiškai sumažėja ir susiaurėja pėdos. Palaidinė kuria iškilios krūtinės iliuziją, platus diržas pabrėžia juosmenį, o pieštuko silueto sijonas gražiai suapvalina klubus. Nepaisant žaliavos, šis raštas visada sustiprina slidžios, glotnios faktūros įspūdį, todėl mažiau teplus.
Bene vienintelis minusas, siejamas su žmonių įnoriais, – mažėjantis roplių skaičius laukinėje gamtoje. Remiantis Jungtinių Tautų ataskaita, iki 7-ojo dešimtmečio laukinių roplių žudymas prekybai buvo nevaldomas. Tiek vyrai, tiek moterys graibstė odinius paltus, diržus, rankines ir avalynę. Nors klestėjo medžioklės, eksporto, odos įdirbimo ir siuvyklų verslai, pitonų, anakondų ir kitų smauglių populiacijos pasiekė kritinę ribą. Net juokauta, kad mada – saldus Ievos kerštas žalčiui gundytojui.
2000 m. „New York Times“ jau kėlė klausimą, ar „užteks pitonų kiekvienai mados princesei aprengti“. Uždraudus gaudyti laukines gyvates, trečiosiose pasaulio šalyse suklestėjo specializuoti ūkiai. Bandyta įtikinti, kad gyvūnams sudaromos palankios sąlygos ir tinkama priežiūra, bet abejonių dėl darbo etikos nesumažėjo. Neatlaikę gyvūnų teisių aktyvistų spaudimo, didieji mados namai atsisakė bet kokio natūralaus kailio ir odos. Sukūrus daugybę modernių technologijų, naudojama dirbtinė ir kitos ekologiškos alternatyvos. Raštas spausdinamas ant bet kokios tekstilės, atrandama naujų pritaikymo galimybių.
2025-ieji – puiki proga atiduoti duoklę gamtai. Gyvatės metai motyvuoja dar kartą atkreipti dėmesį į nykstančių rūšių problemą. Tegul mada ne tik puošia, bet ir skelbia žinią apie sąmoningumą, tvarų požiūrį, aplinkosaugą.
Šiuolaikinės interpretacijos
Nebaisu perdozuoti. Klasikos gerbėjai ir kiti mados konservatoriai vengia gyvačių odos manydami, kad atrodys provokuojamai. Raštas, nelygu spalvos, gali būti neutralus, subtilus, bet nenuobodus. Tai vizualiai ramesnis variantas, palyginti su laukinių kačių ar zebro kailio piešiniu. Poruokite juodą kostiumėlį ir baltus arba pilkus gyvačių odos ornamentais margintus aukštakulnius. Įvaizdis taps įdomus, tačiau ne per daug formalus. Grožis slypi detalėse.
Žaidimai su spalvomis. Vienas saugiausių variantų – suvienodinti visų įvaizdžio elementų spalvas. Apranga atrodys harmoninga, prabangi ir elegantiška. Gyvačių odos raštai nerėžia akių, susilieja į bendrą visumą. Vilkint smėlinę suknelę, dera puoštis rusva ar gelsva rankine, marginta gyvatišku piešiniu. Universalus raštas tinka su visais baziniais tonais (juoda, balta, ruda), neutraliomis gamtinėmis spalvomis, taip pat turkio ir ryškiais akcentais (raudona ar oranžine).
Lyg prieskoniai. Norint išvengti karnavalinio įvaizdžio, nederėtų naudoti roplių piešinių nuo galvos iki kojų. Subtiliai derinkite vieno rašto du artimus atspalvius: gyvatės tematikos žydrą palaidinę ir tamsiai mėlyną sijoną, baltus ilgus marškinius ir pilkus kaubojiškus batus. Puikiausiai išsiversite su vienu vieninteliu aksesuaru, pavyzdžiui, pitono odos rašto diržu.
Neutralizuota klasika. Kurkite įvaizdžius su reprezentatyviais drabužiais, kurie savaime tinka prie visko. Romantiško modelio gyvatišką palaidinę dėvėkite su kostiuminėmis kelnėmis arba siauru tiesiu sijonu. Arba atvirkščiai – platėjantį margą sijoną poruokite su vyriškai kirptu švarku akcentuotais pečiais. Tamsius rūbus atskieskite pasteliniais gyvačių odos raštais ir gausite dramatišką kontrastą.
Tabu. Visų gyvūnų raštų atveju reikėtų paisyti kelių atsargumo taisyklių. Venkite perdėm daug nuogo kūno: gilių iškirpčių, trumpų sijonų. Netinka aptempto silueto atviri drabužiai, pabrėžiantys figūrą. Jei suknelė glunda lyg antra oda, ji turėtų būti aukštu kaklu ir ilga.
• Papuošalai, kai gyvatė įsikandusi savo uodegą arba dvi gyvatės sudaro nenutrūkstamą grandinę, simbolizuoja begalybę, dieviškąją visumą, pasaulio cikliškumą.
• Šių motyvų papuošalai išpopuliarėjo Viktorijos laikais, kai princas Albertas pasipiršo mylimajai įteikdamas žiedą, kuriame buvo įkomponuota gyvatės galva su smaragdu.
• Gyvatė – vienas seniausių mitologinių simbolių, reiškiančių gėrį ir blogį, išmintį ir amžinybę.
• Egipto mitologijoje gyvatės dievybė valdė tamsą ir chaosą, gyveno požemiuose ir mito sielomis.
• Renesanso laikais Europoje gyvatės papuošalai išduodavo gedulą. Artimieji siekė apvalyti velionio sielą ir paskatinti jo sugrįžimą į žemę.
• 2009 m. aktoriai Angelina Jolie ir Bradas Pittas sukūrė gyvatės įkvėptą papuošalų liniją „The Protector“ su kūdikių šaukšteliais, nuotraukų rėmeliais, pakabukais ir žiedais. Aukso ir sidabro dirbiniai parduoti labdaros tikslais, siekiant paremti nuo gamtos kataklizmų ir karų nukentėjusias šeimas.
Autorius Jurgita Ramanauskienė