Zen budizmo meditacija kartais vadinama praktika, kurios metu mąstoma apie tai, kad mąstoma. Ši meditacija ne tik atpalaiduoja, išvalo mintis, bet ir gydo. Zen meditacija ypač naudinga užsiimti tiems, kurie kenčia nuo dėmesio sutrikimo, hiperaktyvumo, obsesinio – kompulsinio sutrikimo, nerimo, depresijos ir kitų psichikos sutrikimų. Be to, Zen meditacija mažina kraujo spaudimą, o meditaciją atliekantys žmonės būna laimingesni…

 

Zen yra budizmo atšaka, prieš penkiolika amžių atsiradusi Kinijoje. Zen budizmas nėra toks asketiškas nei pati seniausia budizmo filosofinė mokykla Theravada. Zen budizmui įtakos taip pat turėjo taoizmas. Zen budizmo pagrindas yra meditacija arba „zazen“. Meditacija – tai tarsi savotiška savianalizė, kurios metu mėginama suprasti gyvenimo prasmę už loginio ir racionalaus mąstymo ribų. Po Zen meditacijos žmogus jaučiasi tarsi prisikėlęs naujam gyvenimui: jo mintys tyros ir aiškios.

 

Žmonės įpratę manyti, kad smegenys yra galvos organas, kurio pakeisti neįmanoma. Tačiau tai nėra tiesa. Smegenys – tai lyg raumenys, kurias galima treniruoti. Atlikę tyrimus, mokslininkai įrodė, kad ilgą laiką praktikuojama meditacija teigiamai veikia žmogaus smegenų veiklą, atmintį. Zen meditacija atliekama tyloje, susikoncentravus į kvėpavimą ir laikyseną, ilgainiui žmogus išmoksta atsiriboti nuo pašalinių minčių ir susikoncentruoti tik į pasąmonę. Teigiamų pokyčių galima sulaukti jau po aštuonių savaičių, jei medituojama reguliariai.