Grikių renesansas

Grikių kruopos – pagrindinis daugelio tradicinių Europos ir Azijos patiekalų ingredientas, tačiau populiarumu vis dar dažnai atsilieka nuo kitų rūšių grūdų. Grikiai per pastaruosius kelerius metus išpopuliarėjo kaip sveikas maistas dėl mikroelementų ir antioksidantų gausos. Kuo dar gali nustebinti?

Auginami daugelyje Žemės vietų

Manoma, kad grikius pradėta auginti Pietryčių Azijoje apie 6000 m. pr. Kr., o iš ten išplito į Europą ir Vidurinę Aziją, net Tibetą. Tikėtina, kad sukultūrinti Kinijos Junano provincijoje. Mat būtent čia rasta seniausių grikių liekanų. Skaičiuojama, kad jų amžius siekia 2600 m. pr. Kr. Tai aukščiausiai pasaulyje galintis augti sukultūrintas augalas, auginamas Tibeto plokščiakalnio pakraštyje. Grikiai buvo vieni pirmųjų grūdų, kuriuos europiečiai atvežė į Šiaurės Ameriką. Jų grūdeliai keliavo iš vienos pasaulio vietos į kitą, kol galiausiai 2006 m. Kanadoje sukurta veislė, dabar plačiai auginama Kinijoje.

Pramonės revoliucijos metu ūkiams pristatyta nemažai įspūdingų naujų technologijų. Nors sukurtos azoto trąšos padėjo didinti kviečių ir kukurūzų derlių, tačiau dėl to nukentėjo grikių auginimas.1918 m. Amerikoje nuimta daugiau nei 404 tūkst. ha grikių. Iki 1954-ųjų grikių laukų sumažėjo iki vos 60 tūkst. hektarų. Rusija buvo jų auginimo lyderė pasaulyje. Plotai tiesiog neišmatuojamai dideli ir siekė daugiau nei 2,5 mln. ha. Palyginimui, Prancūzijoje auginta vos 0,9 mln. hektarų. Šiandien Kinija – didžiausia grikių augintoja pasaulyje. Japonija, Lenkija, Kanada, Brazilija, Pietų Afrika ir Australija taip pat augina nemažai grikių.

Anksčiau dauguma užaugintų grikių naudoti gyvulių ir paukščių pašarui. Tačiau šiandien daugiausia produkcijos skirta žmonių maistui. 8-ojo dešimtmečio viduryje naujų pusryčių dribsnių ir grikių makaronų paklausa išaugo. Tai sukėlė susidomėjimą grikiais.

Kaip valgomi pasaulyje?

Grikių makaronai svarbūs Japonijos (vadinami soba), Korėjos (naengmyeon, makguksu ir memil guksu) ir Šiaurės Italijos Valtelinos regiono (pizzoccheri) virtuvėse. Soba makaronai Japonijoje turi didelę kultūrinę reikšmę. Korėjoje, kol kvietiniai miltai pakeitė grikius gaminant guksu (bendrinis makaronų terminas), grikių makaronai buvo itin populiarūs. Grikiai dažniausiai vartojami Vakarų Azijoje ir Rytų Europoje. Jų košė kadaise laikyta pagrindiniu valstiečių patiekalu. Virta iš skrudintų kruopų, su sultiniu. Šio patiekalo idėją į Ameriką atvežė rusų ir lenkų žydų imigrantai. Grikių košę maišė su makaronais arba naudojo kaip įdarą virtinukams ir blynams. XX a. grikių kruopos paplito visame pasaulyje, daugiausia vartotos Rusijoje, Ukrainoje ir Lenkijoje.

Kai kuriose šalyse valgomi grikiniai blynai, kartais į juos dedama mielių, kad būtų puresni. Prancūzijoje žinomi kaip galette, Valonijos regione Belgijoje – boûkete. Panašūs blynai buvo įprastas maistas Amerikos kolonistų laikais. Grikių miltai suteikia jiems žemišką, švelnų grybų skonį. Grikiuose nėra glitimo, todėl juos gali valgyti sergantys celiakija arba alergiški glitimui. Naudinga valgyti daigintus grikius, tačiau vartojami dideliais kiekiais gali sukelti odos jautrumą saulės šviesai, vadinamą fagopirizmu. Grikių daiginimo entuziastai dažniausiai valgo 4–5 dienų grikių daigelius dėl subtilaus riešutų skonio ir didelės maistinės vertės.

100 g349 kcal

Angliavandeniai69,3 g

Vitaminas B₃6,7 mg

Vitaminas B₉40 μg

Kalcis25 mg

Magnis218 mg

Kalis443 mg

Fosforas459 mg

Nauda sveikatai

Kontroliuoja cukraus kiekį kraujyje. Grikiuose gausu skaidulų, todėl turi žemą glikemijos indeksą. Juos saugu vartoti sergant II tipo cukriniu diabetu. Tyrimai rodo, kad grikių valgymas sumažina cukraus kiekį diabetikų kraujyje. Tai patvirtina diabetu sergančių žiurkių tyrimas, kurio metu grikių koncentratas sumažino cukraus kiekį kraujyje 12–19 %. Mokslininkai tikina, kad tokį poveikį lemia unikalus junginys D-chiroinozitolis. Ne vieno tyrimo išvadose teigiama, kad šis tirpus angliavandenis daro ląsteles jautresnes insulinui – hormonui, dėl kurio ląstelės įsisavina cukrų iš kraujo.

Gerina širdies sveikatą. Šiose kruopose gausu širdžiai naudingų junginių, tokių kaip rutinas, magnis, varis, skaidulos. Dėl rutino mąžta širdies ligų rizika, nes neleidžia susidaryti kraujo krešuliams, slopina uždegimą ir mažina kraujospūdį. Nustatyta, kad grikiai gerina lipidų kiekį kraujyje, o jų vartojimas susijęs su mažesniu blogojo cholesterolio kiekiu ir aukštesniu gerojo cholesterolio kiekiu. Mokslininkai tikina, kad šį poveikį sukelia tam tikros rūšies baltymai, kurie suriša cholesterolį dar virškinimo sistemoje ir neleidžia jam absorbuotis į kraują.

Spartina virškinimą. Maistinės skaidulos – augalinė angliavandenių rūšis, kurių organizmas negali suskaidyti virškindamas. Skaidulos padeda žarnynui efektyviai virškinti maistą. Taip pat skatina lieknėjimą bei širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją. Vienoje grikių porcijoje yra 14–16 mg niacino. Niacinas, arba vitaminas B₃, būtinas norint paversti angliavandenius, riebalus ir baltymus ląstelėms reikalinga energija.

Purūs grikių blynai

4 porcijos

100 g 486 kcal

Ruošti 20 min.

•  150 g miltų
•  150 g grikių miltų
•  Pusė šaukštelio druskos
•  Šaukštelis cukraus
•  Šaukštelis kepimo miltelių
•  Šaukštelis sodos
•  50 g sviesto
•  2 kiaušiniai
•  400 ml pasukų
•  Aliejaus kepti

GAMINIMAS. Sumaišyti abiejų rūšių miltus, cukrų, druską, kepimo miltelius ir sodą. Atskirai išplakti ištirpintą sviestą, kiaušinius, supilti pasukas. Šlapius ingredientus lėtai įmaišyti į sausus, kad susidarytų tiršta tešla. Formuoti blynus ir kepti iš abiejų pusių 2 min., kol gražiai apskrus.

Kakaviniai spragėsiai

20 porcijų

100 g 302 kcal

Ruošti 30 min.

•  100 ml kokosų aliejaus
•  200 g medaus
•  100 g kakavos miltelių
•  Žiupsnelis jūros druskos
•  850 g grikių
•  150 g smulkinto juodojo šokolado

GAMINIMAS. Kokosų aliejų ištirpinti su medumi, kakavos milteliais ir druska. Įmaišyti grikius. Gautą mišinį paskleisti ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepti 15 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 180 ºC. Kepimo pabaigoje pabarstyti šokoladu.

Autorius Monika Budnikienė