Gerumo ugdymas stiprina sveikatą

Informacijos pertekliaus amžiuje galima rasti begalę įvairiausių patarimų, kaip būti sveikiems, žvaliems ir energingiems. Dažniausiai raginama rinktis kuo sveikesnį maistą ir daugiau judėti. Tačiau ar girdėjote, kad sveikatos suteikia ir gyvenimą ilgina gerumo ugdymas?

Ką įrodė mokslas?

Tam, kad aiškiau suprastume gerumo poveikį, svarbu apsibrėžti, ką vadinsime gerumu. Svarbiausios jo sudedamosios dalys yra šios: atjauta, noras su kitais dalintis tuo, ką turime, geranoriška pagalba aplinkiniams, dėkingumas, atlaidumas, dosnumas. Nors visi gimsta gebėdami mylėti ir atjausti, visgi šie gebėjimai turėtų būti nuolat treniruojami, antraip gali sunykti. Turbūt pastebėjote, koks saldus jausmas apima, kai kitam padovanojate tai, ko seniai norėjo arba pasidalijate tuo, kas ir patiems reikalinga. Regis, laimė padvigubėja. Pasirodo, nuoširdus dalijimasis su kitais stiprina širdį. Ir šis faktas – ne iš piršto laužtas. Amerikiečių prevencinės medicinos profesorius Stephenas Postas net įkūrė Meilės tyrimų institutą, kuriame atlieka įdomius ir netradicinius tyrimus. Institute atlikti tyrimai pagrindžia nesavanaudiškos pagalbos kitam galią. Neretai išleidžiame gausybę pinigų išbandydami prevencines sveikatos priežiūros procedūras, nors kartais užtektų tiesiog būti geriems.

Ar lengva būti geram?

Teoriškai atrodo paprasta, bet kai gerumą norime integruoti į kasdienybę, tenka susidurti su įvairiais sunkumais. Psichologas Paulas Gilbertas teigia, kad gerumo ir atjautos ugdymasis – sudėtingas procesas, nes keliaujant šiuo keliu tenka susidurti su tamsiąja asmenybės puse. Kai iš vidaus pradeda lįsti įvairūs demonai, mokytis atjautos ne taip paprasta. Tačiau reikia įsisąmoninti, kad nesame tobuli, mus gali užplūsti patys įvairiausi jausmai ir tai yra žmogiška. Pabuvus su tais jausmais, pažiūrėjus pykčiui ar pavydui tiesiai į akis, verta išmokti pirmiausia už viską atleisti sau, tada kitiems ir palinkėti visiems gero. Tik tai padaryti dažnai be galo sunku. Išmokti mylėti save ir atjausti kitą neretai – daug laiko atimantis procesas. Tačiau išmokę atjausti tokie ir liekame.

Psichinę sveikatą gerina dosnumas

Kasmet Lietuvoje vis labiau populiarėja savanorystė. Darydami gerus darbus padedame kitiems, sykiu patys tampame laimingesni ir stipriname savo sveikatą. Mokslininkai įrodė, kad savanorystė gali sumažinti mirtingumą ir ilginti gyvenimą net veiksmingiau nei, pavyzdžiui, judėjimas. Amerikiečių medikai pacientams rekomenduoja savanoriauti teigdami, kad tokia veikla suveikia geriau nei stiprūs vaistai. Gerų darbų darymas gelbsti kenčiantiems nuo nerimo ir depresijos, turintiems nervų sistemos sutrikimų. Darydamas gerą darbą kitam, pats užmiršti savo rūpesčius, nelieka laiko galvoti apie savo problemas, ir jos natūraliai sumažėja ar net visai dingsta. Davimas nustumia į šalį tokias negatyvias emocijas kaip pyktis, pavydas ar pagieža. Depresijos ir savižudybės riziką sumažina nuoširdus dalijimasis su kitais. Dosnumas ypač pagerina paauglių psichinę sveikatą, todėl jeigu mokysime vaikus būti dosnius nuo mažiausių dienų, tikėtina, paauglystėje su jais lengviau rasime bendrą kalbą.

Pradžia – nuo meilės sau

Ne veltui sakoma, kad negalėsi padėti kitam, jeigu nemylėsi savęs. Tas pats galioja kalbant apie gerumą – negalėsi būti geras kitam, jeigu nebūsi geras sau. Teigiamos meilės sau formos – rūpinimasis savimi, fizine ir emocine sveikata, savais poreikiais, savęs palaikymas kritinėse situacijose, pagarba sau ir kitiems. Tiesa, meilę sau reikėtų atskirti nuo egoizmo, kai galvojame tik apie save, sau skiriame perdėtą dėmesį, išaukštiname save sumenkindami kitus. Egoistinė meilė sau dažniausiai kyla iš mažos savivertės, baimės būti nepakankamai geram, iš trūkumo jausmo. Taigi, norint pamilti save pirmiausia reikėtų susitvarkyti su psichologinėmis problemomis ir kompleksais, kuriuos įgyjame per gyvenimą. Kitas svarbus dalykas – pagalvoti, kaip norime elgtis su žmonėmis, kuriuos mylime ir kaip norime, kad jie su mumis elgtųsi. Viską galima net surašyti ant lapo. Kai jau gerai žinome atsakymą, reikėtų taip pradėti elgtis su savimi. Sveika sau sakyti komplimentus, pagirti padarius gerą darbą, kuo nuoširdžiausiai teikti sau dovanas, nustoti graužti save, skirti sau kokybiško laiko ir dėmesio. Išmokę mylėti save, galime ieškoti būdų, kaip ugdytis gerumą ir padėti kitiems.

Stiprina imuninę sistemą

Mokytis būti geram apsimoka jau vien dėl to, kad gėrio ugdymas stiprina imunitetą, mažina streso hormono kortizolio lygį ir skatina laimės hormonų serotonino, dopamino, oksitocino gamybą. Taip pat teigiama, kad gerumo stiprinimas gali sumažinti lėtinius skausmus. Moksliniai tyrimai rodo, kad oksitocinas, glaudžiai susijęs su meile, prieraišumu, empatija, atveria naujų galimybių gydyti autizmo sutrikimą turinčius žmones.

Gerumo ir atjautos mokoma Amerikos Stanfordo universitete, kur įkurtas Atjautos ir altruizmo tyrimų ir mokymo centras. Idėja įkurti šį centrą kilo neurochirurgui Jamesui R. Doty, kuriam gyvenimas nepašykštėjo sunkumų ir teko daug išbandymų, kol galiausiai laimė pradėjo šypsotis tada, kai viena sutikta moteris jį išmokė atjautos, kas iš esmės pakeitė jo gyvenimą. Gydytojas, remdamasis savo patirtimi, drąsiai perduoda svarbiausią tiesą – su atjauta įmanoma išgydyti ne tik savo, bet ir aplinkinių širdies žaizdas. Savo patirtį neurochirurgas aprašė knygoje „Proto ir širdies magija“.

Ugdyti atjautą – nuo mažens

Dvasinis vadovas Dalai Lama yra pasakęs, kad autentiška atsakomybė gali kilti tik ugdant atjautą. Tą reikėtų daryti nuo mažiausių dienų. Tad kaip elgtis su vaikais? Pirmiausia, nustatyti aiškias taisykles ir leisti pajusti, kokios galimos pasekmės jų nesilaikant. Taisyklės ir aiškios ribos vaikams suteikia saugumo, skatina supratimą apie tai, kaip patenkinti savo norus ir poreikius. O kai žmogaus norai ir poreikiai patenkinti, jis geba suvokti ir atliepti kito poreikius. Žinoma, vaikams labai svarbus artimiausiųjų elgesys. Jeigu savanoriaujate, nuoširdžiai padedate tiems, kuriems reikia pagalbos, vaikui tai tampa savaime suprantamu dalyku ir net nebereikia aiškinti, kad kitam padėti – prasminga. Svarbu leisti vaikams pajusti, kad jie yra pasaulio dalis, o visi tarpusavyje esame susiję, todėl ir atsakingi vieni už kitus. Drąsiai galite padiskutuoti su vaikais apie tai, kas, jų manymu, gali padėti padaryti pasaulį gražesnį. Jeigu savo pavyzdžiu mokysite atžalas, kad gyventi sąmoningai darant gera yra didelė vertybė, jie užaugs atjaučiančiais ir gerais žmonėmis, kuriems ištiesti pagalbos ranką kitam bus savaime suprantama.

Verta išbandyti!

Vienas būdų mokytis atjautos ir gerumo – meditacija. Ji leidžia išbūti dabarties akimirkoje ir stebėti, kas vyksta kūne. Kuo geriau gebame pažinti savo pojūčius, tuo tiksliau galime įvertinti ir kitų žmonių emocijas.

Ugdyti gerumą ir atjautą pradėkite nuo pojūčių lavinimo. Atlikite paprasčiausią pratimą – paimkite nedidelį duonos gabalėlį ir iš visų pusių jį apžiūrėkite, tada pauostykite, pajuskite kvapą ir svorį. Įsidėkite į burną ir lėtai kramtykite, bandydami pajusti kiekvieną pojūtį. Taip ugdysite dėmesingumą. Išmokite matyti realybę be išankstinių nusistatymų. Su sąmoningumu natūraliai ateina ir atjauta.

Kasdien prieš miegą sugalvokite tris dalykus, už kuriuos šiandien galite padėkoti. Pirmą vakarą juos sugalvoti gal nebus paprasta, bet kai įprasite tai daryti, greitai suprasite, kad kiekvieną dieną gyvenime nutinka daugybė fantastiškų dalykų, už kuriuos norisi dėkoti. Galima dėkoti ne tik už malonias akimirkas, bet ir patirtas skriaudas, kurios irgi išmoko kažko naudingo.