Tie, kuriems teko keliauti į svetimą šalį, žino, kad tuomet aplanko jaudulys ir noras patirti ir sužinoti kuo daugiau, nors neaišku, nuo ko pradėti. Tada klausinėjama vietinių, ieškoma informacijos miesto stenduose ir analizuojami žemėlapiai. Šis procesas būtų lengvesnis, jeigu keliautojas turėtų vadovą. Kaip kelionėse, taip ir gyvenime – sėkmė ir laimė didžiąja dalimi priklauso nuo dvasinio mokytojo. Tačiau kur jo ieškoti?

 

guru

Indėnų šamanai teigė, kad dvasinio mokytojo ieškoti nereikia – jis pats susiranda mus, kai to reikia. Tikima, kad kiekvienas žmogus turi savo sielos gyvūną arba totemą. Jį taip pat nepasirenkame – jis pats mus susiranda.

 

Kai alkstame atsakymų į pačius įvairiausius gyvenimo klausimus, prasideda mūsų dvasinė kelionė. Mes pradedame skleisti šviesą ir kuo ta šviesa tampa stipresnė, tuo daugiau pritraukiame vadovų ir žmonių, kurie gali padėti mums augti ir tobulėti. Neretai pasitaiko, kad dvasiniai mokytojai siunčia savo mokiniams pranašiškus ženklus, sapnus, pamokymus ir žinutes.

 

Kartais prireikia daug metų, kol dvasiniai mokytojai mus randa. Net tada, kai jie atsiranda, gali būti neaišku, kad tai tikrai tie mokytojai, kurie mums labiausiai tinka. Giliai viduje kiekvienas žmogus bijo būti apgautas, išnaudotas, pakliūti į spąstus.

 

Tiesa yra ta, kad mus suvaržo mūsų pačių troškimai, aistros ir prisirišimas prie kitų, ir tai, ko mes tikimės iš savo mokytojų. Tikrasis išsilaisvinimas ateina tada, kai atsiranda suvokimas, kad visi mokytojai ir apskritai visi sutikti žmonės kažko naujo išmoko ir padeda suprasti tiek apie save, tiek apie kitus žmones ir pasaulį, kuriame gyvename.

 

Ko gero, galima teigti, kad radote savo gyvenimo mokytoją, kai pajuntate labai stiprų ir intensyvų ryšį su tuo asmeniu ir jo mokymu. Mokinio širdis tampa rami, atvira ir pakylėta, kai skaito ar klausosi mokytojo žodžių arba tiesiog būna šalia.

 

9 savybės, kurios turėtų pasižymėti geras dvasinis mokytojas:

 
  • Jis (ji) turi skleisti dvasinę žinią, kad galėtų turėti mokinių.
 
  • Jis (ji) turi būti pats perėjęs dvasinio tobulėjimo kelią, kad galėtų parodyti kryptį kitiems.
 
  • Jis (ji) turi būti išmintingas ir išsilavinęs, kad galėtų mokyti kitus.
 
  • Jis (ji) turi būti dosnus ir nesusireikšminęs, kad galėtų skirti savo pinigus ne tik savo reikmėms, bet ir mokiniams.
 
  • Jis (ji) neturi gvieštis mokinių turto ir nesusigundo pasinaudoti palankiai susiklosčiusiomis savybėmis.
 
  • Kai jis (ji) sulaukia ženklą, jis jo neaiškina tiesiogiai.
 
  • Jis (ji) niekada nesielgia šiurkščiai ir nenaudoja žiaurumo.
 
  • Jis (ji) nereikalauja nieko daugiau, ko pats nėra anksčiau pasiekęs.
 
  • Jis (ji) niekada neapleidžia savo mokinių.