Kolegos darbe sloguoja, čiaudi ir kosti? Bijote apsikrėsti ir parsinešti virusą namo? Tuomet gali padėti skubios profilaktikos priemonės, kad jokie peršalimo ir gripo virusai būtų nebebaisūs.

 

"virusai"

Kasdien mus puola daugybė skirtingų virusų. Epidemiologai teigia, kad mums gali grasinti daugiau nei 200 rūšių virusų. Jie gali sukelti karščiavimą, kosulį, čiaudulį, kūno skausmus, pykinimą ir gerklės skausmą. Žiemą ir ankstyvą pavasarį labiausiai suaktyvėja gripo virusas. Infekcijų išvengti galima! Tačiau reikia būti atsargiems ir imtis profilaktinių priemonių.

 

Daugelis žino, kad gripo virusas plinta oro lašeliniu būdu. Tačiau tik nedaugelis – kad virusą infekuotas žmogus gali paskleisti net 5 metrų atstumu. Be to, virusas išlieka gyvybingas ant medžiaginių paviršių bei aliejiniais dažais dažytų baldų 3 – 4 dienas, o ant stiklo – net 10 – 11 dienų! Dėl šios priežasties labai svarbu dažnai valyti daiktus ir paviršius ligonio kambaryje šlapiuoju būdu, vėdinti patalpas.

 

Kaip atpažinti peršalimo infekcijas ir gripą? Reikia atkreipti dėmesį, kad simptomai užsikrėtus virusine infekcija gali pasireikšti tik po kelių dienų, kai į organizmą patenka virusas (inkubacijos periodas).

 

Peršalimo ligos gali prasidėti skirtingai. Ne visada turi pakilti temperatūra. Gali būti juntamas silpnumas, gerklės, ausų ir galvos skausmas, prasidėti sloga. Žmogus jaučiasi pavargęs ir mieguistas. O gripas paprastai prasideda staigiai. Jį galima atpažinti iš staiga stipriai pakilusios temperatūros (39 – 40 laipsnių), prakaitavimo, kūno skausmų, šaltkrėčio, stipraus galvos, sąnarių ir krūtinės skausmo.

 

Įtarus gripą būtina kreiptis į gydytoją. Pats virusas nėra toks pavojingas, kokios gali būti pavojingos komplikacijos. Laiku nepradėjus gydymo liga gali komplikuotis į bronchitą, plaučių uždegimą, viduriniosios ausies uždegimą, sinusitą, miokarditą ir kitas ligas.

 

Vaistus profilaktikai nuo užkrečiamųjų ligų gali paskirti tik gydytojas. Neteisingas vaistų vartojimas gali susilpninti imuninę sistemą. Sveikatos specialistai pačiu rizikingiausiu metu dažniausiai rekomenduoja vartoti multivitaminų ir žolelių papildus, kurie veikia kaip imunomoduliatoriai.

 

Ko gero, veiksmingiausia profilaktinė priemonė nuo gripo – skiepai kiekvieną naują sezoną. Pasiskiepyti rekomenduojama kuo anksčiau. Geriausiai tada, kai gydymo įstaigos būna ką tik įsigijusios vakciną. Gripo virusai aktyviausi sausį ir vasarį, tačiau gali išlikti aktyvūs net iki gegužės. Gripo vakcina sumažina riziką net 70 – 90 %. Tačiau gripo vakcina veiksminga ne visiems. Taigi nors tikimybė susirgti vis tiek išlieka, bet susirgus ligos trukmė bus trumpesnė, o simptomai švelnesni.

 

Kai kurias profilaktines priemones gali vartoti visi. Nereikia papildomai konsultuotis su gydytoju. Elementarios taisyklės gali padėti išvengti užkrečiamų ligų.

 

15 patarimų, kaip išvengti peršalimo ligų ir gripo:

  • Vartoti vitaminą C. Galima vartoti askorbo rūgštį (dozę turėtų nustatyti gydytojas) ir daug citrusinių vaisių, spanguolių, saldžiųjų paprikų, kivių, raugintų kopūstų.
  • Plauti nosies šnerves su deguto muilu. Procedūra gal ir ne pati maloniausia, bet veiksminga.
  • Skalauti gerklę ramunėlių nuoviru arba sodos tirpalu.
  • Periodiškai daryti eukaliptų eterinio aliejaus inhaliacijas.
  • Kasdien plauti nosį su druskos tirpalu.
  • Į mitybą įtraukinti svogūnų ir česnakų.
  • Gerti imbierinę arbatą. Tai puiki natūrali prevencinė priemonė nuo peršalimo ligų.
  • Reguliariai vėdinti patalpas.
  • Nešvariomis rankomis neliesti burnos ir nosies.
  • Stengtis rečiau naudotis viešuoju transportu ir lankytis viešose vietose.
  • Čiaudint ir kosint užsidengti burną popierine nosinaite. Po to ją iš karto išmesti. Dažnai ir atidžiai plauti rankas su muilu ir vandeniu, ypač nusičiaudėjus arba nusikosėjus.
  • Sunkios infekcijos atveju rekomenduojama nesilankyti poliklinikoje, o kviesti gydytoją į namus, kad ligos eiga nepasunkėtų ir virusai toliau nebeplistų.
  • Vartoti probiotikus (maisto produktus arba papildus) – „gerąsias“ bakterijas, kurios saugo nuo „blogųjų“ bakterijų.
  • Reguliariai sportuoti. Sportas stiprina imuninę sistemą, todėl žmonės tampa atsparesni virusams.
  • Gerti daug skysčių, ypač vandens. Vengti gėrimų su kofeinu.