Užėjus vasaros kaitroms, norisi tik pasislėpti kokioje nors vėsioje patalpoje ir ten prabūti, kol baigsis alinantys karščiai. Tačiau dažniausiai to padaryti nėra galimybių. Tačiau atsivėsinti galima ir nebūnant kondicionuojamose patalpose.

 

"vasaros kaitra"

  • Gerti daugiau vandens. Gerti vandenį svarbu visus metus, tačiau vasarą, kai gausiau prakaituojama, tai tampa gyvybiškai svarbu. Žmogaus organizmas veikia oro kondicionieriaus principu. Užsiimant fizine veikla arba būnant karštyje organizmas išskiria daugiau prakaito, kad atsivėsintų. Prakaitą sudaro vanduo, kuris pašalinamas iš organizmo, todėl jo atsargas reikia nuolatos papildyti.

 

  • Pasigaminti gaivinančią kūno dulksną. Užplikyti pipirmėčių arbatos. Kai atvės, atšaldyti šaldytuve. Tada supilti į butelį su purkštuku ir apipurkšti kūną tada, kai tik norisi. Pipirmėtės vėsina, ramina odą, suteikia gaivumo pojūtį.

 

  • Vėsinti tam tikrus kūno taškus. Pravartu žinoti, kad atsivėsinti galima prie pulsuojančių kūno vietų (riešų, kaklo, už kelių, kulkšnių srityse), pridėjus į rankšluostį suvyniotą ledą arba kitą šaltą daiktą.

 

  • Gerti chrizantemų žiedų arbatą. Galima gerti tiek karštą, tiek šaltą. Kinijoje ši arbata itin vertinama dėl vėsinančio poveikio, taip pat gydo bėrimus, atsiradusius nuo karščio.

 

  • Giliai kvėpuoti. Perkaitus rekomenduojamą keletą minučių atlikti meditacinio kvėpavimo pratimus. Susukti liežuvį vamzdeliu ir įkvėpti oro per burną. Keletą sekundžių sulaikyti kvėpavimą ir iškvėpti per nosį. Pratimą pakartoti nuo 5 iki 10 kartų.

 

  • Atvėsinti patalynę. Į medvilninį maišėlį pripilti ryžių ir padėti į šaldiklį kelioms valandoms. Prieš miegą išimti maišelį ir pakišti po antklode. Ryžiai ilgiau išlaikys šaltį, todėl miegoti karštomis vasaros naktimis bus maloniau.

 

  • Gulėti ant grindų. Karštas oras kyla į viršų, todėl žemiau yra vėsiau.

 

  • Sustiprinti ventiliatorių veikimą. Prieš ventiliatorių padėti ledinio vandens butelius. Į vandenį prieš šaldant galima įdėti šiek tiek druskos, kad būtų dar geresnis poveikis.

 

  • Alavijo gelis ne tik ramina nudegusią odą, bet ir vėsina, tad padeda įveikti karščius. Pėdas arba veidą galima papurkšti namuose gaminti odos drėkikliu. 3 šaukštus alavijo gelio sumaišyti su tokiu pačiu kiekiu hamamelių ir 4 – 5 lašais pipirmėčių eterinio aliejaus. Supilti į butelį su purkštuku. Prieš naudojimą gerai sukratyti.

 

  • Valgyti aštrių maistą. Kodėl reikėtų tokį maistą, kuris skatina prakaitavimą, kai ir taip gausiai prakaituojama? Atsakymas paprastas: aštrus maistas suaktyvina kraujotaką ir skatina prakaito išsiskyrimą, kuris vėsina kūną. Aitriosiose paprikose aptinkamas kapsicinas pasižymi unikalia savybe: skatina prakaitavimą, bet nekelia kūno temperatūros.

 

  • Atvėsinti patalynę. Likus kelioms valandoms iki miego nedideles pagalves ir paklodes įdėti į plastikinius maišus ir įkišti į šaldiklį. Tai padės gerai išsimiegoti ir neperkaisti naktį.

 

  • Dažnai praustis po šaltu dušu. Kai niekas daugiau nebepadeda, lieka vienintelis išsigelbėjimas – prausimasis po šalto oro srove. Šaltas vanduo akimirksniu atgaivina, sumažina kūno temperatūrą ir nuplauna prakaitą.

 

  • Maistą gaminti lauke. Įjungtos dujinės ar elektrinės viryklės skleidžia šilumą, kurios tikrai nesinori ir taip karštą dieną. Jeigu to daryti neįmanoma, tiesiog stengtis per karščius gaminti greitai paruošiamus patiekalus. Geriausia, kad jų nereikėtų nei kepti, nei virti. Karštą maistą rekomenduojama keisti gaiviais vaisiais, šviežiomis daržovėmis ir lieso pieno produktais. Reikėtų vengti didelių maisto porcijų, baltymų turtingo maisto. Jis lėtina medžiagų apykaitą ir šildo iš vidaus.

 

  • Dėvėti lengvus, laisvus drabužius, geriausia šviesių spalvų. Drabužiai, pasiūti iš natūralių medžiagų (medvilnės, lino, šilko), karštą dieną vėsina labiau nei sintetika.

 

  • Vengti kofeino ir alkoholio, nes jie skatina dehidrataciją.

 

  • Vėsinti galvą. Prieš dedant kepurę ar skrybėlę ant galvos, į jos vidų įpilti šiek tiek šalto vandens.

 

  • Leisti laiką kondicionuojamose patalpose. Vėsinamos viešosios patalpos būna prekybos centruose, kino teatruose, kai kuriose bibliotekose, meno galerijose ir pan.

 

  • Per karščius rekomenduojama vengti fizinės veiklos. Vienintelis sportas, kuriuo galima užsiimti, tai plaukimas, nardymas ir kita veikla vandenyje.

 

  • Jei karštis nepakeliamas, stengtis neiti į lauką. Kepinant saulei lauke neužsiimti jokia veikla. Saulė ypač pavojinga vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Be to, per karščius būtina pasirūpinti ir naminiais gyvūnais, kad jie neperkaistų.

 

  • Balkone ar ant palangių auginti augalus, kurie meta šešėlį (vijoklinius arba augalus su dekoratyviniais lapais). Tokius augalus ypač rekomenduojama auginti vakarinėje namų pusėje. Arba pasodinti medį ten, kur krenta daugiausiai saulės spindulių.