Jogos praktika, kuri tinka visiems. Mat jai nebūtinas fizinis pasiruošimas, nėra jokių specifinių reikalavimų, ją gali praktikuoti tiek suaugusieji, tiek vaikai. Yra manančių, jog tai tinginių praktika, kurios metu tiesiog miegama ant jogos kilimėlio. Visgi kas iš tiesų vyksta per jogos nidros praktiką ir kokių naudų suteikia joginis miegas, kalbame su jogos mokytoja Aira Reige.

 

Young,Sporty,People,With,Closed,Eyes,Meditating,In,Savasana,Pose

 Aira, sutarėme pasikalbėti apie jogą nidrą. Kas tai per praktika?

 

Joga nidra – galinga technika, išmokanti sąmoningai atsipalaiduoti. Visgi ji neatrodo sudėtinga, netgi apgaulingai nuobodi, t. y. beveik valandą gulima ant nugaros (šavasanos poza). Regis, praktikuojantysis nieko nedaro, nes visos praktikos metu nejuda, turi tik klausyti vedlio balso. Tačiau iš tiesų visas darbas vyksta sąmonėje ir pasąmonėje. Joga nidra iš esmės yra meditacija, kurioje relaksacija – tik šalutinis produktas. Šios praktikos metu sąmonė yra tarp miego ir būdravimo – likti būtent šioje ypatingoje būsenoje ir yra pagrindinis (bei sunkiausias) uždavinys.

 

Tai itin sena technika / praktika, minima senoviniuose jogos tekstuose. Nors joga nidra buvo praktikuojama įvairiais būdais labai ilgai, tik XX a. tapo tokia, kokią praktikuojame dabar – ją ištobulino ir išpopuliarino Swami Satyananda Saraswati.

 

Ką reiškia šios praktikos pavadinimas?

 

Praktikos pavadinimas sudarytas iš dviejų žodžių – joga ir nidra. Iš sanskrito kalbos išvertus joga reiškia sąjungą, o nidra – miegą. Pirmą kartą joga nidra paminėta „Mahabharata“ (ilgiausioje epinėje poemoje pasaulyje) III–IV a. pr. Kr. Joga nidra dar kartais vadinama joginiu, dvasiniu ar bemiegiu miegu.

 

Pasiekę būseną tarp sąmoningumo ir beveik užmigimo, vadinamojo tilto tarp sąmonės ir pasąmonės, galime pakeisti proto modelius, įpročius, mintis ir jausmus. Tai nuostabus įrankis dirbti su savimi. Užsibrėžę ketinimą (sankalpą) galime pradėti keistis pasąmonės lygmenyje (kas nemiegant kasdieniame gyvenime neįmanoma).

 

Teigiate, kad joga nidra nėra lengva praktika. Kur slypi jos sudėtingumas?

 

Joga nidra nėra fiziškai sudėtinga praktika. Sudėtingiausia patekti į minėtą būseną tarp miego ir būdravimo bei toje tarpinėje būsenoje išlikti: nebūti visiškai sąmoningam, budriam, tačiau ir neužmigti. Tam, kad lengvai pasiektume šią būseną, dažniausiai reikia praktikos. Kai kuriems žmonėms iššūkių kelia ir fizinis kūnas – sunku ilgą laiką nejudant išgulėti ant nugaros šavasanoje: pradeda skaudėti nugarą, spausti galvą ir pan.

 

Ką tokiu atveju patariate žmonėms?

 

Patariu stengtis nuraminti protą, klausytis mano (ar kito praktiką vedančiojo) balso, nesusikoncentruoti į nepatogumą. Siekti priėmimo būsenos, būti atviram visoms galimybėms. Neteisti savęs, negalvoti per daug, tiesiog susitelkti į šią akimirką, klausytis balso ir stengtis kuo labiau atsipalaiduoti ne tik fiziškai, bet ir mintimis. T. y. paleisti nereikalingas mintis, nuogąstavimus.

 

Kas, jei per jogą nidrą visgi užmiegama? Tai reiškia, kad praktika nepavyko?

 

Tai reiškia, kad žmogui tikrai reikia poilsio (šypsosi). Joga nidra nėra miegas, tad jos metu nereikėtų užmigti. Jos metu atitolstame nuo visų pojūčių (regos, lytėjimo, skonio, kvapo), išskyrus klausos. Todėl ir turėtume išlikti neužmigę.

 

Visgi tikrai nereikia savęs kaltinti, jei užmiegate. Vadinasi, jums buvo reikalingas poilsis ir gavote naudą. Reikia paleisti lūkesčius. Nesvarbu, ar praktikos metu tiesiog užmigsite, ar kaip tik bus sunku išgulėti, išbūti – tik su praktika, laiku ir atvira širdimi galite pasiekti norimą jogos nidros būseną.

 

Kiek laiko trunka ši praktika?

   

Joga nidra dažniausiai trunka 45–60 min. Praktiką sudaro 8 dalys. Kiekviena dalis turi įvykti individualiai ir paeiliui. Tačiau šią praktiką galima sutrumpinti ir padaryti koncentruotesnę. Visgi trumpesnė versija labiau tinka pažengusiems, kurie lengviau pereis į jogos nidros būseną.

 

Kokie tie aštuoni jogos nidros etapai?

 

Praktiką pradedame nuo pasiruošimo. Kūną ir protą nuraminame ir einame gilyn į vidų, iš išorinės aplinkos į vidinę. Joga nidra vyksta atsigulus, tad patogiai įsitaisome – taip, kad būtų gera išgulėti visą valandą. Sąmoningai jaučiame ir aplinką, ir save.

 

Kita svarbi praktikos dalis – ketinimas (sankalpa). Sankalpa gali paveikti gyvenimo būdą, įpročius, visą gyvenimą. Sankalpa yra kaip sėkla, kuri jogos nidros pradžioje pasodinama pasąmonėje, o praktikos pabaigoje vėl grįžtame prie šio ketinimo ir laistome jau paaugusį augalą. Ketinimas unikalus – kiekvienas praktikos pradžioje sugalvoja savąjį (vedantysis šiuo atveju nesikiša visiškai). Ketinimas turi būti didelis, svarbus, keičiantis gyvenimą. Ketinimą reikia paleisti, jo nesilaikyti.

 

Trečias praktikos etapas – sąmonės rotacija. Ją dar galima vadinti kūno skenavimu, nes jo metu vyksta visų kūno dalių skenavimas. Praktikuojantysis turi išlikti sąmoningas, turi girdėti, ką sako vedantysis, turi perkelti dėmesį nuo vienos kūno dalies prie kitos. Nesikoncentruoti į tam tikras kūno dalis, bet sąmoningai jas stebėti. Taip pasiekiama pratyahara (pojūčių atitraukimas).

 

Ketvirtas etapas – sąmoningas kvėpavimas. Nesikoncentruojame į kvėpavimą, bet sąmoningai stebime, kaip įkvepiame ir iškvepiame. Stebime kvėpavimą šnervėse, krūtinėje, pilve. Galimas kvėpavimo skaičiavimas atbulai. Sąmoningas kvėpavimas turi išlikti visos jogos nidros metu. Svarbu pabrėžti, kad įprasto kvėpavimo nekeičiame – neilginame, neužlaikome, kvėpuojame visiškai natūraliai, taip, kaip esame įpratę.

 

Toliau seka priešingų jausmų ir pojūčių patyrimas. Koncentruojamės į priešingybes (gėris ir blogis, sunkumas ir lengvumas). Čia gali kilti įvairių jausmų, prisiminimų – leiskite jiems sukilti. Koncentruodamiesi į priešingybes naudojame protą, tai reikalinga tam, kad pereitume į kitą sąmonės lygmenį.

 

Šeštas etapas – vizualizacija. Čia svarbus greitas vaizdinių atsirinkimas – tai tarsi vaizduotės treniruotė. Vizualizacijos etapas skirtas save suvokti, tapti ramesniam, taip pat pasiekti meditacinę būseną.

 

Per septintą etapą laukia sankalpos pakartojimas. Praktikos pradžioje tarsi augalo sėklytę pasėtą ketinimą kartodami laistome. Taip ketinimas tampa stipresnis. Sankalpa sustiprina protą ir suteikia gyvenimui kryptį.

 

Galiausiai laukia praktikos užbaigimas – sugrįžimas į išorę. Dėmesį iš lėto perkeliame į išorinius garsus, aplinką. Vėl sužadinami pojūčiai, ramiai iš švelniai sugrįžtame į realybę.

 

Kokios šios praktikos naudos?

 

Jogos nidros metu bandome pasiekti mistinę būseną tarp budrumo ir užmigimo. Tai jausmas, kai einame miegoti ir jaučiame, kad lyg miegame, bet dar esame budrūs. Toks lengvumo jausmas. Tai hipnogoginė būsena, kai protas itin imlus mokytis kalbų ir kitų dalykų. Šioje būsenoje galime atsisakyti žalingų įpročių. Taip pat padidėja intuicija ir sąmoningumas.

 

Kalbant apie poilsį, jogos nidros sesija (60 min.) atitinka 4 val. paprasto miego, tad reguliariai užsiimant šia praktika gerėja miego kokybė. Jei kankina nemiga, joga nidra padeda jos atsikratyti, nes sužadina parasimpatinę nervų sistemą: lėtėja širdies ritmas, gilėja miegas, gerėja virškinimas, didėja atsipalaidavimas, hormonai susibalansuoja, kvėpavimas sulėtėja. Joga nidra yra apie rūpinimąsi savimi ir savęs auginimą – praktikos metu puoselėjame kūną ir protą. Tai puikus būdas susijungti su savimi – suvokti save. Dėl suaktyvėjusios intuicijos galime priimti sprendimus, sukurti naujų idėjų, mokytis naujų kalbų ar kitų mokslų. Joga nidra ramina, pašalina kūno, proto, emocines įtampas. Padeda gydyti psichosomatinius susirgimus, tokius kaip astma, migrena, virškinimo sutrikimai, odos ligos. Joga nidra – raktas save transformuoti.

 

Ar tai dažnai vedama praktika Lietuvoje?

 

Joga nidra nėra dažnai vedama praktika Lietuvoje. Viena vertus, kalbėdama su žmonėmis pastebiu, kad daug kas jos apskritai nežino. Kitiems joga nidra asocijuojasi su gulėjimu ir nieko neveikimu, miegojimu. Tad tikriausiai atrodo, kad tą galima daryti namuose, savo lovoje ir nemokamai (juokiasi). Tačiau žmonės sąmoningėja, domisi savo vidumi, nori tobulėti, tad ir joga nidra, manau, atras vietą ne tik kaip atskiras renginys, bet ir kaip nuolatinė praktika, tokia kaip sportinė joga.

 

Jogos nidros metu vykdomas atgalinis skaičiavimas – kodėl?

 

Dažnai jogos nidros metu skaičiuojame atbulai – tai ramina ir gilina sąmoningumą. Protas atsiriboja nuo išorinių stimulų ir susifokusuoja į vidų. Skaičiuojant atgaliniu būdu protas nurimsta, o tai leidžia pasiekti gilesnį sąmoningumą.

 

O ką sukuria praktikos metu kvietimas vizualizuoti – įsivaizduoti vardinamus dalykus, vietas?

 

Paprastai negalime nueiti į pasąmonę, tačiau pasitelkus vizualizaciją – tam tikrus vaizdus ir simbolius, galime nutiesti tiltą tarp sąmonės ir pasąmonės.

 

Ką patartumėte norintiems išmėginti šią praktiką?

 

Geriausia jogą nidrą pradėti praktikuoti grupinėse sesijose. Pamatyti, pajusti gyvai, kaip viskas vyksta. Lygiai taip pat jogą nidrą galima praktikuoti namuose, tik iš pradžių reikėtų pasileisti įrašą, kuris atliktų vedlio balso funkciją. Praktikuojant daugiau, perpratus visus jogos nidros etapus, galima ir mintyse viską vesti. Jogą nidrą galima praktikuoti ryte, vakare, net dieną. Svarbiausia, kad paskutinis valgymas būtų 1–2 val. prieš praktiką.

 

Autorius Laura Auksutytė