Mokslininkai mano, kad atsiminimai gali būti perduodami iš kartos į kartą per DNR ir tai gali būti priežastis, kodėl kai kurie žmonės turi tam tikrų, kartais labai keistų fobijų.

 

Istorinė atmintis šiuolaikinių žmonių širdyse iš tiesų egzistuoja. Per genetinius jungiklius DNR grandinėje palikuonims perduodama informacija apie protėvių patirtį. Šis mokslininkų atradimas gali paaiškinti, kodėl kai kurie žmonės turi niekuo nepaaiškinamų fobijų, baimių.

 

Ilgą laiką buvo manoma, kad atsiminimai ir įgytos patirtys įgyjamos per gyvenimą ir gali būti perduodamos iš kartos į kartą, dalinantis savo asmenine patirtimi ir išgyvenimais.

 

Tačiau kai kuri informacija gali būti paveldėta biologiniu požiūriu per cheminius DNR grandinės pokyčius.

 

Emory (Atlanta) universiteto medicinos mokyklos tyrėjai pastebėjo, kad pelės gali perduoti iš kartos į kartą informaciją apie įtemptas ir traumines situacijas. Šiuo atveju vyšnių žiedų kvapo baimė buvo perduota vėlesnėms kartoms.

 

Tyrimo rezultatai gali padėti, aiškinant iš pirmo žvilgsnio iracionalias baimes – gali būti, kad jų šaknys slypi protėvių atmintyje. Pavyzdžiui, vorų baimė gali būti paveldėta kaip gynybinė reakcija, užkoduota šeimos genuose, kai kažką iš protėvių buvo labai išgąsdinę kažkokie voragyviai.

 

„Kalbama apie tai, kad individo baimė yra tiesiogiai susijusi su fobijomis, nerimu ir potrauminio streso sutrikimais, ir prieštaringai vertinamu genetiniu atminties apie protėvių patirtį perdavimu“, – teigė genetikos profesorius Markusas Pembrėjus ir dar pridūrė, kad į šiuos dalykus svarbu atkreipti dėmesį, norint geriau suprasti, kodėl daugėja neuropsichinių ligų, nutukimo, diabeto, medžiagos apykaitos sutrikimų.