Pasaulyje gyvena dviejų tipų žmonės: tie, kurie tiki, kad kažkur pasaulyje egzistuoja tobula antroji pusė ir tie, kurie mano, kad kalbos apie sielos draugus yra visiška nesąmonė. Tačiau nepriklausomai nuo to, kuriai kategorijai priklausome, daugumą iš mūsų vienija bendras dalykas: nesvarbu, ar tikime, kad sielos draugai egzistuoja, ar ne, mes visi ieškome patvarių santykių. O ką mokslas teigia apie sielos draugus?

 

santykiai

Sielos draugų teorija. Tikintys metafizinėmis energijomis, sielomis ir panašiais dalykais, iš esmės supranta sielos draugų sąvoką. Sielos draugų teorija siekia antikinės Graikijos laikus, kuomet tikėta, kad vyrai ir moterys kadaise buvo vienas kūnas ir siela. Dėl kažkokių nežinomų priežasčių šis vienetas pasidalijo pusiau, todėl Žemėje atsirado moterys ir vyrai, kurie nuolat jaučiasi tarsi būtų neužbaigti tol, kol vėl nesusijungia.

 

Egzistuoja ir kitų teorijų. Kai kas tvirtina, kad sielos draugai yra paprasčiausiai tie žmonės, kurių energijos sutampa giliame, dvasiniame lygmenyje. Pasak jų, sielos draugystė gali būti romantiška ir platoniška bei gali būti, kad tokių ryšių yra labai daug. Šiuolaikinis dvasinis mokytojas Eckhartas Tolle knygoje „Šios akimirkos jėga“ teigia, kad tiek vyrai, tiek moterys yra atskiros puselės, todėl jie siekia vieni su kitais susijungti. Tačiau jis taip pat aiškina, kad mes turime tokį patį ryšį su savo draugais, kaip ir su atsitiktiniais keleiviais viešajame transporte. Tiesiog draugai yra labiau suderinami su mumis, todėl sukelia intensyvesnius jausmus ar meilę negu visiškiems nepažįstamiems.

 

Žinoma, daugelis tų teorijų ignoruoja romantinę meilę tarp tos pačios lyties asmenų, poligaminius ir kitokius nei heteroseksualius santykius, rašo care2.com.

 

Ką sako mokslas? Žvelgiant iš matematikų perspektyvos, jeigu ieškote vieno žmogaus visoje planetoje, yra labai maža tikimybė, kad jūsų keliai su sielos draugu apskritai kada nors susikirs. „Tarkime, kad jūsų žvilgsniai susiduria su keliomis dešimtimis nepažįstamų asmenų kasdien. Jeigu 10 %iš jų yra daugmaž panašaus amžiaus, tai per gyvenimą yra maždaug 50 tūkst. sutiktų žmonių. Turint omenyje, kad yra apie 5 milijardus potencialių sielos draugų, tikimybė šiame gyvenime rasti tą vienintelį yra lygi 1 iš dešimt tūkstančių“, – knygoje „What if? Serious Scientific Answers to Absurd Hypothetical Questions“ rašė Randallis Monroe.

 

Tačiau romantikai, nepaisant labai mažos tikimybės, vis tiek tikės sielos draugų egzistavimu. Be to, kiekvienas žmogus yra laisvas pasirinkti, kuria teorija tikėti: metafizinėmis energijomis ar tuo, ką aiškina mokslas. Kai kurie žmonės taip pat gali tikėti, kad prieš gimdami mes pasirenkame vietą netoli savo sielos draugo arba atsiduriame tokioje situacijoje, kad susitikimas su juo taptų neišvengiamu.

 

Psichologai paprastai netiki, kad apskritai įmanoma rasti tobulai derantį sielos draugą. Tačiau yra daug pavyzdžių, kai sielos draugais ilgainiui tampama mylinčiuose ir ilgalaikiuose santykiuose. Kai susitinka du žmonės, jaučiantys stiprias emocines ir fizines chemines reakcijas, jie nusprendžia laikytis vieno iš dviejų požiūrių: arba jie yra likimo skirti vienas kitam, arba jie pradeda įtarti, jeigu dirbs daug ir sunkiai, galės sukurti puikius tarpusavio santykius.

 

Žmonės, kurie laiko vienas kitą sielos draugais, turi daug didesnę riziką išsiskirti arba kentėti emociškai nestabilius santykius, kurie ilgainiui nuodija gyvenimą. Didžiausi sunkumai prasideda tada, kai suprantama, kad antroji pusė nėra tas vienintelis. Galiausiai jie išsiskiria ir pradeda ieškoti naujo, tobulo sielos draugo.

 

Žmonės, kurie mano, kad santykius kurti – tai sunkus darbas, paprastai geba ilgai išsaugoti gražius santykius. Jie nėra tokie kategoriški kaip pirmieji, linkę spręsti santykių problemas ir atkreipti dėmesį į įspėjamuosius ženklus, kad ateityje išvengtų nepalankių situacijų.

 

Taigi, klausimas, ar tas vienintelis sielos draugas tikrai egzistuoja, vis dar lieka atviras. Niekas to nežino, tačiau geriau aklai tuo netikėti.